Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Researcher: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20100
Now showing1 - 2 of 2
  • Item type:ETD,
    Tarpkultūrinės komunikacijos iššūkiai: Japonijos ir Lietuvos atvejo analizė
    [Intercultural Communication Challenges: the Case Study of Japan and Lithuania]
    master thesis[2023][S008]
    Valterytė, Ugnė

    Aukštojo mokslo internacionalizacijos ir globalizacijos kontekste studentai vis dažniau dalyvauja įvairiose mainų programose. Tai suponuoja tarpkultūrinės komunikacijos poreikį. Tarpkultūrinės komunikacijos reiškinys yra tarpdisciplininio pobūdžio, dažniausiai ji aiškinant kaip procesą, kurio metu individai atstovaujantys skirtingas kultūras keičiasi informacinėmis žinutėmis, o jam įtaką daro jų specifiniai suvokimai, patirtys, vertybės, normos, įsitikinimai. Japonijos ir Lietuvos studentų tarpkultūrinės komunikacijos procesas ir jo iššūkiai yra nenagrinėtas reiškinys. Tai suponuoja tiek magistrinio darbo aktualumą, tiek naujumą. Magistriniame darbe keliama ši mokslinė problema - kokie yra esminiai Japonijos ir Lietuvos studentų tarpkultūrinės komunikacijos iššūkiai? Mokslinio tyrimo objektas – Japonijos ir Lietuvos šalių tarpkultūrinės komunikacijos iššūkiai. Mokslinio tyrimo tikslas – išsiaiškinti esminius Japonijos ir Lietuvos šalių tarpkultūrinės komunikacijos ypatumus ir iššūkius. Siekiant iškelto tikslo, magistriniame darbe keliami uždaviniai, pirmiausiai išanalizuoti tarpkultūrinės komunikacijos sampratą, formas ir esminius iššūkius. Antruoju etapu atskleidžiami Rytų Azijos šalių tarpkultūrinės komunikacijos ypatumai. Trečiuoju, išnagrinėti Japonijos ir Lietuvos kultūrines charakteristikos bei empirinio tyrimo pagalba išanalizuoti Japonijos ir Lietuvos tarpkultūrinės komunikacijos iššūkius studentų atveju. Empirinio tyrimo duomenys leidžia tvirtinti, kad esminiai tarpkultūrinės komunikacijos iššūkiai su kuriais susiduria studentai iš Japonijos komunikuodami su lietuviais, sietini su hierarchiniu kalbos naudojimu, nenoru išreikšti negatyvumą, nenoru įžeisti pašnekovo, dideliu lūkesčiu sulaukti emocinio atsako, drovumu, prasmės perteikimu pasitelkiant neverbalines užuominas. Japonijos studentams tarpkultūrinės komunikacijos procese itin svarbus mandagumas ir pagarba. Esminiu iššūkiu galima laikyti kalbos barjerą, atsižvelgiant į japonams būdingą menką anglų kalbos išmanymą. Tyrimo duomenis leidžia teigti, kad japonų tarpkultūrinę komunikaciją apriboja nepriimti gestai, lietuviams įprastas noras paduoti ranką pasisveikinant, tiesioginis žiūrėjimas į akis kurį japonai dažnai palaiko nepagarbos ženklu, prisilietimų gausa, nedidelė socialinė distancija. Japonų studentus trikdo kalbos kodų ir gestų skirtumai, kuomet komunikacijos kontekste nenaudojamas galvos nulenkimas, pašnekovai retai kada reaguoja galvos linktelėjimu, nerodo emocinių reakcijų. Darbą sudaro įvadas, teorinė dalis, kurio analizuojama tarpkultūrinė komunikacija, esminiai jos iššūkiai, jų specifika Rytų Azijos šalyse, atskleidžiamos Japonijos ir Lietuvos kultūrinės charakteristikos, pristatoma tyrimo metodologija, rezultatai, išvados, rekomendacijos, santrauka lietuvių ir anglų kalbomis, literatūros sąrašas.

      59  19
  • Item type:ETD,
    Emigrantų vaikų integracijos iššūkiai kuriant daugiakultūrišką aplinką: atvejo analizė
    [Migrant Children Integration Challenges During Multicultural Environment Development: Case Study]
    master thesis[2023][S005]
    Galstian, Anželika

    Lietuvoje, kiekvienais metais daugėja migrantų vaikų, todėl ugdymo įstaigoms dabartiniu metu labiau nei bet kada tenka didelė atsakomybė - migrantų vaikų integracija. Tyrimo problema - daugiakultūriškos aplinkos kūrimas mokykloje įtakoja mūsų įprastą lietuviškos mokyklos aplinką, iš čia iškyla problema, kad susidūrus su nauju konceptualiu reiškiniu mokyklose, neišvengiama apsunkinta emigrantų vaikų integracija ugdymo įstaigoje, pedagogų patirties stoka bei tarpkultūrinės komunikacijos kompetencijų stoka. Tyrimo objektas - emigrantų vaikų integracija ir iššūkiai. Tyrimo tikslas - atskleisti emigrantų vaikų integracijos iššūkius kuriant daugiakultūrišką aplinką X progimnazijoje. Tikslui pasiekti iškelti šie uždaviniai: išanalizuoti migrantų vaikų integracijos iššūkius daugiakultūrinėje ugdymo aplinkoje; susipažinti su vaikų sėkmingos integracijos prielaidomis daugiakultūrininėje aplinkoje; išnagrinėti kaip vykdoma emigrantų vaikų integracija X progimnazijoje; ištirti su kokiais iššūkiais susiduria pedagogai integruojant emigrantų vaikus Taikyti tyrimo metodai:. dokumentų analizės, lyginamasis, analitinis ir aprašomasis metodai. Kokybinio tyrimo duomenų rinkimo metodai: turinio analizės metodas, pusiau struktūruotas interviu. Duomenų analizės metodas - duomenų kontent analizės metodas. Atlikus empirinį tyrimą nustatyta, kad X progimnazija migrantų mokinių integraciją vykdo vadovaujantis švietimo ir mokslų ministerijos pateiktomis rekomendacijomis. Įsteigta ir vaiko gerovės komisija, ugdymo įstaigoje vykdomos įvairios patyčių prevencijos, konfliktų sprendimų, socialinių gebėjimo ugdymo ir kitos programos - jos padeda ugdymo įstaigose sukurti saugią aplinką. Atvykus migrantui vaikui komisija įvertina vaiko žinias, veda pokalbį su jo/jos tėvais ir nusprendžia į kokią klasę vaiką kelti ir koks mokymosi būdas jam/jai tinka - parengiamas individualus ugdymo planas pagal vaiko ir tėvų lūkesčius. Dažniausiai vaikai keliami į išlyginamąją klasę arba grupę, arba integruojami į klasę iš karto. X progimnazijos pedagogai integruojant vaikus susiduria su kalbos barjerų ir kultūrinių skirtumų iššūkiais. Nors savo tarpkultūrines kompetencijas vertina gerai, tačiau pripažįsta, kad jie nelankė kursų, o informacijos ieško internete, skaito apie vaikų psichologiją siekdami sėkmingai integruoti migrantų vaikus į ugdymą. Praktiniai tyrimo rezultatai bei rekomendacijos bus aktualios tiek X progimnazijos vadovybei, tiek ir kitoms ugdymo įstaigoms, kuriuose mokinasi emigrantų vaikai.

      60  7