Banevičienė, Anželika

Šio magistrinio baigiamojo darbo tema – apgręžimo politika kovojant su neteisėta migracija. Darbu siekiama nustatyti ar Lietuvos apgręžimo politika kaip viena iš migracijos valdymo priemonių atitinka tarptautinės, Europos Sąjungos teisės reikalavimus ir kaip ji suderinama su žmogaus teisių apsauga praktikoje. Neteisėta migracija – sudėtingas reiškinys, jį lemia įvairūs veiksniai : ekonominiai, socialiniai, geopolitiniai. Valstybės siekdamos suvaldyti migracijos srautus, taiko skirtingas priemones. Viena iš jų – apgręžimo politika, tačiau jos teisėtumas kelia diskusijų. Šio tyrimo objektas – apgręžimo politika kovojant su neteisėta migracija. Darbas susideda iš trijų skyrių, suskirstytų į poskyrius. Pirmajame skyriuje analizuojama neteisėtos migracijos samprata, priežastys, teisinis reglamentavimas ir jos valdymo priemonės. Antrajame skyriuje vertinamas apgręžimo politikos teisinis reguliavimas tarptautinės, Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės kontekste. Trečiajame skyriuje remiantis ekspertų interviu nagrinėjamos apgręžimo politikos taikymo teisinės ir praktinės problemos. Tyrimo rezultatai parodė, kad apgręžimo politika nėra aiškiai reglamentuota kaip savarankiška priemonė, jos taikymas praktikoje kelia iššūkių, kurie susiję su individualaus vertinimo užtikrinimu, prieiga prie prieglobsčio procedūros ir žmogaus teisių apsauga. Naudoti tyrimo metodai : teisės aktų ir mokslinės literatūros analizė, teismų praktikos analizę, lyginamoji analizė, empyrinis tyrimas – ekspertų interviu.

Šiame baigiamajame darbe analizuojamas Mendez principų įgyvendinimas ikiteisminio tyrimo apklausose. Temos aktualumą lemia būtinybė užtikrinti žmogaus teisių apsaugą ikiteisminių tyrimų apklausų metu, ypač atsižvelgiant į tarptautinę praktiką ir Jungtinių Tautų iškeltus standartus. Tyrimo objektas – Mendez principų taikymas ikiteisminio tyrimo apklausose. Tyrimo tikslas – nustatyti apklausų atlikimo ypatumus įgyvendinant Mendez principus. Tyrimo uždaviniai apima ikiteisminio tyrimo apklausos sąvokos, tikslų, dalyvių bei metodikų analizę, Mendez principų atsiradimo ir esmės išnagrinėjimą, jų įgyvendinimo galimybių įvertinimą bei taikymo Lietuvoje analizę remiantis empiriniu tyrimu. Empirinio tyrimo metu paaiškėjo, kad nors Lietuvoje egzistuoja teisinė bazė, sudaranti sąlygas Mendez principų taikymui, praktinis jų įgyvendinimas yra fragmentiškas ir priklauso nuo pareigūnų individualios patirties. Trūksta reglamentuoto reikalavimo dėl apklausų savanoriškumo, sistemingo visų apklausų vaizdo/garso įrašymo ir standartizuotų apklausos metodų. Pasiūlyta keisti Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 183–186, 188–189 straipsnius, įtvirtinant reikalavimą užtikrinti apklausų savanoriškumą bei apklausų vaizdo/garso įrašymą: parengti specializuotą mokymų programą policijos pareigūnams: sukurti apklausų priežiūros mechanizmą; stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą. Darbo struktūrą sudaro keturi skyriai: pirmajame analizuojami ikiteisminio tyrimo apklausos teoriniai aspektai; antrajame – Mendez principų kilmė, samprata, turinys; trečiajame – jų įgyvendinimo problematika; ketvirtajame – atlikto kiekybinio tyrimo metodologija ir rezultatai. Tyrime taikyti dokumentų ir literatūros analizės, lyginamosios analizės bei kiekybinio tyrimo (anketinės apklausos) metodai. Darbas baigiamas išvadomis ir rekomendacijomis.

Pagal kalinimo rodiklius Lietuva išlieka tarp aukščiausių pozicijų, nes kalėjimai yra stipriai perpildyti. Tai rodo ne tik perteklinį įkalinimo naudojimą, bet ir sistemines problemas, kurias būtina spręsti siekiant užtikrinti žmogaus teises kaliniams. Taip pat, EŽTT jurisprudencijoje vis priimami sprendimai prieš Lietuvą, kuriuose pripažįstami nežmoniško ar žeminančio elgesio draudimo pažeidimai. Tyrimo objektas – kankinimų ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio draudimas Lietuvos įkalinimo įstaigose. Darbo tikslas – nustatyti ar Lietuvos įkalinimo įstaigose yra laikomasi kankinimų ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio draudimo. Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti kankinimų ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio sampratą; 2. Atskleisti kankinimų ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio teisinį reguliavimą; 3. Įvertinti faktinę padėti Lietuvos įkalinimo įstaigose remiantis EŽTT praktika, Europos Kankinimų prevencijos komiteto išvadomis bei Lietuvos Seimo kontrolieriaus ataskaitomis. Tyrimas parodė, kad nepaisant aiškios teisinės bazės, Lietuvoje įkalinimo įstaigose vis dar egzistuoja žmogaus teisių apsaugos pažeidimų, susijusių su pertekliniu perpildymu, nepakankamomis materialinėmis ir sanitarinėmis sąlygomis, sveikatos priežiūros prieinamumo trūkumais bei netinkamu personalo elgesiu. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir CPT konstatuoja atvejus, kai tokios sąlygos gali būti prilyginamos nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui. Darbas susideda iš trijų skyrių: pirmajame analizuojama kankinimų ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio samprata, antrajame aptariamas teisinis šio draudimo reguliavimas tarptautiniu, regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis. Trečiojoje dalyje vertinama faktinė padėtis Lietuvos įkalinimo įstaigose, analizuojant EŽTT praktiką, CPT ir Seimo kontrolierių ataskaitas. Magistro baigiamasis darbas užbaigiamas išvadomis, literatūros sąrašu bei santrauka lietuvių ir anglų kalbomis. Atliekant tyrimą buvo taikomi loginis, mokslinės literatūros analizės, sisteminės analizės ir lyginamasis metodai.

Magistro darbo tema yra aktuali tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu, kadangi teisėjų nepriklausomumo principas yra vienas iš kertinių demokratinės teisinės valstybės pamatų. Atsižvelgiant į aktualius Europos Sąjungos valstybėse narėse atliktus teisėjų nepriklausomumo principo pažeidimus, kurie kelia grėsmę teisinės valstybės principo viešpatavimui, tampa svarbu sistemiškai išanalizuoti kaip turi būti įgyvendinamas teisėjų nepriklausomumo principas Europos Sąjungoje ir kokios yra tam reikšmingiausios grėsmės. Tyrimo objektu pasirinktas teisėjų nepriklausomumo principo įgyvendinimas Europos Sąjungos valstybėse narėse. Tyrimo tikslas – Nustatyti teisėjų nepriklausomumo principo įgyvendinimo ypatumus Europos Sąjungos valstybėse narėse ir atskleisti su tuo susijusius pagrindinius iššūkius. Siekiant šio tikslo, darbe keliami trys pagrindiniai uždaviniai: pirmiausia, atskleisti teisėjų nepriklausomumo principo susiformavimo prielaidas, teisinę prigimtį, sampratą, išskiriant pagrindinius šio principo sudedamuosius elementus ir tikslą; antra, nustatyti teisėjų nepriklausomumo įgyvendinimo teisinius pagrindus Europos Sąjungos valstybėse narėse; trečia – nustatyti pagrindines teisėjų nepriklausomumo principo įgyvendinimo problemas ir kylančius iššūkius Europos Sąjungos valstybėse narėse. Darbas padalintas į tris pagrindines dalis. Pirmojoje dalyje pateikiama teisėjų nepriklausomumo principo istorinė ir teisinė analizė, siekiant atskleisti šio principo raidą bei apibrėžti konkrečią jo susiformavimo prielaidas, teisinę prigimtį, sampratą, išskiriant pagrindinius šio principo sudedamuosius elementus ir tikslą. Antrojoje dalyje analizuojamas teisėjų nepriklausomumo principo įgyvendinimas nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu, aptariami tarptautiniai ir Lietuvos Respublikos teisės aktai. Trečioji dalis skirta praktinių problemų analizei, nagrinėjamos konkrečios bylos Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, ypatingą dėmesį skiriant Lenkijos Respublikos teisėjų reformos atvejui, kuris atskleidė esminius teisėjų nepriklausomumo užtikrinimo trūkumus. Tyrimo metu naudoti šie metodai: sisteminė analizė, istorinės analizės metodas, lyginamasis metodas ir turinio analizė. Tyrimo rezultatai leidžia patvirtinti abu darbo pradžioje iškeltus ginamuosius teiginius. Pirma, patvirtinta, kad teisėjų nepriklausomumo principas praktikoje išlieka pažeidžiamas, ypač Europos Sąjungos valstybių narių teisėjų paskyrimo ir atleidimo procedūros tampa neproporcingai kontroliuojamos politinių institucijų. Antra, remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija nustatyta, kad šie tarptautiniai teismai nuosekliai transformuoja teisėjų nepriklausomumo principą iš bendrojo konstitucinio idealo į konkretų, objektyviais elementais pagrįstą teisinį standartą. Atsižvelgiant į tai, darbo pabaigoje siūloma Europos Sąjungos institucijoms inicijuoti reglamento priėmimą, kuriame būtų aiškiai ir imperatyviai nustatyti teisėjų paskyrimo ir atleidimo standartai, paremti aktualiausia Europos teisminės praktikos doktrina.

Magistrinio darbo tyrimo tikslas - nustatyti riaušių, kaip baudžiamojo nusikaltimo kvalifikavimo ypatumus. Tyrimo objektas - teisinio reglamentavimo taikymas kvalifikuojant riaušes baudžiamojoje teisėje. Pasiekti numatytam tikslui išsikelti uždaviniai: atskleisti riaušių sampratą. Nustatyti riaušių kvalifikavimo požymius. Išanalizuoti riaušių kvalifikavimui reikšmingus įrodymus. Nustatyti riaušių kvalifikavimo problematiką, remiantis policijos pareigūnų dirbančių su riaušių bylomis praktine patirtimi. Riaušės tai tokie viešai atliekami įmonių sambūrio veiksmai, kai šiurkščiai pažeidžiama viešoji tvarka arba smurtaujama ir yra niokojamas turtas. Riaušių metu atliekamų veiksmų formos gali skirtis, tačiau būtini sudėties elementai yra viešoji vieta ir įmonių sambūris. Viešosios vietos ir viešosios tvarkos sąvokas, pateikiamos nevienodai. Viešajai vietai priskiriama vieta, į kurią galima laisvai patekti, neatsižvelgiant į tai, kam ji priklauso nuosavybės teise, o viešoji tvarka siejama su bendromis, visuomenėje egzistuojančiomis elgesio taisyklėmis, kurių pagrindas moralė ir pagarba vieni kitiems. Nustatant riaušių kvalifikavimo požymius išskiriami objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Objektyviesiems požymiams priskiriami: įmonių sambūris, šiurkštus viešosios tvarkos pažeidimas, bendrininkavimas bei šaunamojo ginklo ar sprogmens panaudojimas bei pasipriešinimas valstybės tarnautojui. Subjektyviesiems požymiams priskiriama tiesioginė tyčia, BK 283 str. sudėties formalumas, kuris nereikalauja padarinių ir asmens amžius, nuo kurio jis traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Siekiant inkriminuoti asmeniui dalyvavimą riaušėse, riaušių organizavimą ar riaušių provokavimą, svarbu, kad jo atliekami veiksmai būtų užfiksuoti ir vaizdo įrašais, fotonuotraukomis, tarnybiniais pranešimais, atpažinimo protokolais ar kitais galimai įrodymais. Atlikus empirinį tyrimą, nustatyta, kad dauguma policijos pareigūnų dalyvavusių apklausoje, turi pakankamai žinių ir gebėjimų identifikuoti riaušes, žino kriterijus, kuriais identifikuojamas šiurkštus viešosios tvarkos pažeidimas. Verta pažymėti, kad apklaustieji iškėlė problemas, susijusias su riaušių bylų ikiteisminiu tyrimu, kuomet kyla sunkumai identifikuoti asmenį, dalyvavusį riaušėse, jį surasti ir atlikti procesinius veiksmus, o pats tyrimas dėl didelės apimties trunka ilgą laiką.

Magistro darbas „Jūrų vandenų apsauga Europoje‘ nagrinėja jūrų vandenų apsaugos teisinio reglamentavimo Europoje ypatumus. Darbe ginamas teiginys, kad jūrų vandenų apsaugos Europoje teisinis reglamentavimas neužtikrina tinkamos jūrų vandenų apsaugos Europoje. Atlikus darbo tyrimą, teiginys pasitvirtino. Darbas susideda iš trijų dalių, literatūros sąrašo, išvadų ir pasiūlymų.

Moksliniame darbe, ištyrus koncentracijas reguliuojančias Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės normas, bei jų taikymo praktiką, nustatyti nehorizontalių koncentracijų teisinio reguliavimo ypatumai ir problemos bei pateikti siūlymai teisiniam reguliavimui ir jo taikymui tobulinti. Siekiant šio tikslo darbe: nustatyti nehorizontalių koncentracijų išskirtiniai požymiai ir koncentracijų reguliavimo tikslai Europos Bendrijoje ir Lietuvoje, juos lyginant; ištirtas koncentracijų vertinimo taisyklės tinkamumas vertinti nehorizontalias koncentracijas, atliekant lyginamąją Europos Bendrijos, JAV ir Lietuvos koncentracijų vertinimo taisyklių analizę; atskleistas veikų, kurios pripažintinos koncentracijomis pagal Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos konkurencijos teisę, nustatymo problematiškumas; ištirta nehorizontalių koncentracijų žalingų pasekmių nustatymo problematika, identifikuotos jų rūšys ir susidarymo sąlygos, bei koncentracijos dėka sukuriamo efektyvumo įtaka žalos dydžiui; nustatytos priežastinio ryšio tarp koncentracijos ir žalingų pasekmių nustatymo problemos; atskleista Europos Bendrijos koncentracijų reguliavimo politikos įtaka ūkio subjektų veikiančių mažose valstybėse narėse veiklai. Lietuvos teisės doktrinoje tai pirmas išsamus kompleksinis tyrimas, atskleidžiantis nehorizontalių koncentracijų teisinio vertinimo ypatumus ir vertinimo problematiką bei pateikiantis siūlymų, kaip būtų tikslinga tobulinti teisinį reglamentavimą bei konkurenciją reguliuojančių teisės normų praktinį taikymą Lietuvos Respublikoje ir Europos Bendrijoje. Tyrimo metu išsamiai išnagrinėti EB ir Lietuvos Respublikos teisės aktai, doktrina bei EB teismų Europos komisijos ir LR konkurencijos tarybos praktika, susijusi su nehorizontalių koncentracijų vertinimu.

Moksliniame darbe, ištyrus koncentracijas reguliuojančias Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės normas, bei jų taikymo praktiką, nustatyti nehorizontalių koncentracijų teisinio reguliavimo ypatumai ir problemos bei pateikti siūlymai teisiniam reguliavimui ir jo taikymui tobulinti. Siekiant šio tikslo darbe: nustatyti nehorizontalių koncentracijų išskirtiniai požymiai ir koncentracijų reguliavimo tikslai Europos Bendrijoje ir Lietuvoje, juos lyginant; ištirtas koncentracijų vertinimo taisyklės tinkamumas vertinti nehorizontalias koncentracijas, atliekant lyginamąją Europos Bendrijos, JAV ir Lietuvos koncentracijų vertinimo taisyklių analizę; atskleistas veikų, kurios pripažintinos koncentracijomis pagal Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos konkurencijos teisę, nustatymo problematiškumas; ištirta nehorizontalių koncentracijų žalingų pasekmių nustatymo problematika, identifikuotos jų rūšys ir susidarymo sąlygos, bei koncentracijos dėka sukuriamo efektyvumo įtaka žalos dydžiui; nustatytos priežastinio ryšio tarp koncentracijos ir žalingų pasekmių nustatymo problemos; atskleista Europos Bendrijos koncentracijų reguliavimo politikos įtaka ūkio subjektų veikiančių mažose valstybėse narėse veiklai. Lietuvos teisės doktrinoje tai pirmas išsamus kompleksinis tyrimas, atskleidžiantis nehorizontalių koncentracijų teisinio vertinimo ypatumus ir vertinimo problematiką bei pateikiantis siūlymų, kaip būtų tikslinga tobulinti teisinį reglamentavimą bei konkurenciją reguliuojančių teisės normų praktinį taikymą Lietuvos Respublikoje ir Europos Bendrijoje. Mokslinių tyrimų, kuriuose būtų tirtas nehorizontalių koncentracijų teisinis reguliavimas, yra palyginti nedaug. Tam galėjo turėti įtakos nepakankamas dėmesys nehorizontalių koncentracijų žalingoms pasekmėms. Kiek daugiau dėmesio buvo skiriama vertikalių koncentracijų žalingoms pasekmėms įvertinti. Tačiau konglomeratinės koncentracijos, kurioms įvykus, ūkio subjektas galėtų vienoje rinkoje turimą galią panaudoti kitoje rinkoje, ilgą laiką nebuvo laikomos žalingomis konkurencijai. Tyrimo metu išsamiai išnagrinėti EB ir Lietuvos Respublikos teisės aktai, doktrina bei EB teismų Europos komisijos ir LR konkurencijos tarybos praktika, susijusi su nehorizontalių koncentracijų vertinimu.