Misiūnas, Petras Algimantas
The buyer and seller power indication in the economyItem type:Publication, [Pirkėjo ir pardavėjo galių požymiai ekonomikoje]research article[2012][S4][S004][9]Intelektinė ekonomika : mokslo darbų žurnalas = Intellectual economics. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2012, vol. 6, no. 3(15)., p. 306-314The article analyses the reasons and the consequences of the origin of buyer power, requiring the definition of the supply chain and the groups of the participants of the chain that are identified by a number of properties: the producers, ,whether or not having the buyer power and supplying in the wholesale market their production for economic entities engaged in retail trade; the traders, and the retail traders obtaining, for a number of reasons, the buyer power and benefiting from it. The third group of the market participants is represented by the ultimate consumers, who purchase the products in retail trade outlets. Therefore, most frequently, the three groups of market participants become the object of analysis, since one of the reasons that prompted interest in the buyer power is the growth of the trade networks and the enhancement of the impact produced thereby upon the operations of the producers of the goods. Furthermore, it is necessary to bear in mind that indications of buyer power have been also observable in other chains of goods supply, e.g., growers of the agricultural production, processors, etc.
15 12 Nekilnojamojo turto sektoriaus pokyčiai Lietuvos ūkio konteksteItem type:Publication, [Changes of real estate sector in context of economy Lithuania]research article[2011][S4][S004][9]Lietuvos statistikos darbai. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2011, t. 50, Nr. 1., p. 49-57Straipsnyje pateikiamas nekilnojamojo turto sektoriaus vertinimas lyginant šio sektoriaus makroekonominius ir finansinius rodiklius su bendromis šalies ūkio tendencijomis. Bandoma parodyti nekilnojamojo turto sektoriui būdingas tendencijas spartaus ekonomikos augimo, pasaulinės ekonomikos krizės ir ūkio atsigavimo laikotarpiais. Svarstomos nekilnojamojo turto sektoriaus tendencijų nesutapimo su šalies ūkio padėtimi priežastys. Finansinių rodiklių pagrindu atrenkami svarbiausi santykiniai rodikliai, padedantys įvertinti šio sektoriaus efektyvumą šalies ūkio kontekste.
2 Impact of the economic downturn on the balance of payments of the new EU member statesItem type:Publication, conference paper[2010][P1c][S004][6]KSI Transaction on Knowledge Society. Sofia : Knowledge Society Institute, 2010, vol. 3, no. 1., p. 41-46The article analyses the balance of payments of 12 new EU member states in the period from 2007 to 2009. The impact of the economic downturn, which began in 2008 and continues through the present, has been stronger in the new than in the old' EU member states. It is particularly obvious as one analyses their balance of payments: evident changes in the balance of goods mainly due to a drop in imports, a decrease in flows in the balance of services, breaks in capital flows. All the above-mentioned factors pressurised many countries into reducing official international reserves. The analysis presented in the paper shows that different countries reacted to the changes in the economic situation in different ways - made different decisions about dealing with the difficulties encountered.
11 Purpose, formation and management of wealth fundsItem type:Publication, [Turto fondų paskirtis, formavimas ir valdymas]research article[2010][S4][S004][7]Intelektinė ekonomika : mokslo darbų žurnalas = Intellectual economics : scientific research journal / Mykolo Romerio universitetas ; Lietuvos mokslų akademija ; Vroclavo universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2010, Nr. 1(7)., p. 41-47In the face of the current economic crisis, some countries made use of their advantage of having state reserves or national wealth funds, which helped them to buffer the economic recession. Finance from the funds has been allocated for the stabilization of the financial situation, rescue of banks, or solving acute social problems. The article shows that such funds and reserves have been available not only in economically powerful countries, but also in EU newcomers, the best example being Estonia. Regrettably, Lithuania, in the period of rapid economic growth, was not building up such reserves and directed the high income received—mainly from privatization and the development of export—towards solving current (often populist) problems. Thus, the article analyzes the purpose of such funds, the peculiarity of their formation and management issues.
21 16 Valiutų ir bankų krizių dėsningumai bei klasifikacijosItem type:Publication, [Regularities and classifications of currency and bank crises]research article[2009][S4][S004][7]Vadyba. Klaipėda : Vakarų Lietuvos Verslo kolegija, 2009, t. 14, nr. 1., p. 7-13Kiekvienos šalies ekonomika nėra apsaugota nuo sutrikimų, kurie gali baigtis krizėmis. Dėl ekonomiką žlugdančių krizių pasekmių nuolat ieškoma būdų krizėms numatyti, kad būtų galima jų išvengti. Straipsnyje pateikti pirmos, antros ir trečios kartų modelių aprašymai leido išryškinti svarbiausias krizių charaktenstikas. Valiutos krizė įvyksta ne tik tuomet, kai valiuta yra devalvuojama arba smarkiai nuvertėja, tačiau ir tuo atveju, kai siekdamas apginti valiutą nuo spekuliacinės atakos šalies centrinis bankas išleidžia didelį kiekį oficialiųjų valiutos rezervų arba staigiai pakelia palūkanų normas. Daugiausia valiutos krizių užfiksuota panaikinus fiksuoto valiutos kurso režimus. Valiutos krizės tampa aktualia ekonomikos problema, nes jos gali ištikti valstybę net jeigu jos ekonomika yra stipri, tačiau valiutos krizes patiria aplinkinės valstybės. Valiutų bei bankinio sektoriaus krizių analizė parodė, kad dažnai bankinio sektoriaus krizės bei valiutos krizės įvyksta viena po kitos (dažniau valiutos krizė seka bankinio sektoriaus krizę), o toks reiškinys vadinamas „krizėmis-dvynėmis". Jos dažnai pasitaiko ekonomiškai besivystančiose šalyse, kurioms būdingas finansinis liberalizavimas. Straipsnyje aprašytas realus metodologijos pritaikymas naudojant 12 Lietuvos ūkio makroekonominių rodiklių. 2008 metų antroje pusėje analizuoti rodikliai dar nerodė krizės signalų, tačiau pvz. didėjantis realusis efektyvusis lito kursas jau buvo blogėjančios eksportuotojų padėties požymis. Taip pat reikėtų atidžiai stebėti oficialiųjų užsienio atsargų pokyčius ir vidaus bei užsienio realiųjų indėlių palūkanų normų skirtumus. Pramonės gamybos apimčių mažėjimas jau rodo blogėjančią situaciją. Minėtų 12 rodiklių integralinis vertinimas parodė, kad rimčiausias sutrikimas Lietuvos ekonomikoje buvo 2006 m. Atlikta analizė leidžia teigti, kad tikslus krizių prognozavimas tebėra siekis, nes daugumos sukurtų modelių trūkumas yra tai, kad jie tinkami jau įvykusių krizių paaiškinimui, bet mažiau tinkami krizių prognozavimui. Pateiktos klasifikacijos leidžia geriau suprasti krizių dėsningumus ir nustatyti požymius apie galimus sutrikimus.
6 The essence of sustainable social development and possibilities for measuring itItem type:Publication, [Tvarios socialinės raidos esmė ir vertinimo galimybės]research article[2009][S4][S004][11]; Balsytė, IevaIntelektinė ekonomika = Intellectual economics : mokslo darbų žurnalas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2009, Nr. 1(5)., p. 62-72The concept of sustainable development has already been carefully analysed from the theoretical point of view. It is understood as non-declining public value which takes into consideration technological, ecological, social restrictions on activity. Sustainable development has to ensure not only economic growth but also compatibility of economic activity with environmental, social and intellectual aspects. This currently widely-recognised idea means that economic growth as the key and the only objective of development is not sufficient in order to ensure welfare of present and future generations. Moreover, it is impossible to pursue the desired economic, ecological or social development levels in isolation, i.e. without synchronically ensuring at least a minimum development level in each of these development forms. The article explores theoretical and practical aspects of measuring sustainable social development.
26 15 Teoriniai ir praktiniai tvarios ekonominės raidos aspektaiItem type:Publication, [Theoretical and Practical Aspects of Sustainable Economic Development]research article[2008][S5][S004][8]; Balsytė, IevaDarnaus vystymosi strategija ir praktika : mokslo darbai /Tęstinis leidinys/ Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2008, Nr. 1(2)., p. 61-68 :Tvarios raidos koncepcija yra plačiai išnagrinėta teorine prasme, kuri visuotinai suprantama kaip nemažėjanti visuomenės ekonominė gerovė, atsižvelgiant į technologinius, ekologinius ir socialinius veiklos apribojimus. Tačiau dainiau yra akcentuojama tik silpno tvarumo sąlyga, kad bendra turimo kapitalo vertė turi nemažėti laike. Ne magiau svarbi griežtesnė tvarios raidos sąlyga, kuri teigia, kad gamtos kapitalo palaikymas pastoviame lygyje garantuotų ^manijos potencialo tenkinti poreikius nemažėjimą ateityje ir tuo pačiu tvarią nenutrūkstamą raidą. Šis reikalavimas vadinamas stipraus tvarumo sąlyga. Straipsnyje nagrinėjami ne tik teoriniai, bet ir praktiniai tvarios raidos vertinimo klausimai.
28 Švietimo, sveikatos ir socialinio darbo įmonių rodiklių apžvalga =Item type:Publication, [Review of the macro-economics, social and financial indicators of education, health and social work companies]research article[2008][S5][S004][6]; Rukšėnaitė, JurgaLietuvos ekonomikos apžvalga. Vilnius : Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės, 2008, Nr. 2., p. 36-419 Pirkėjo ir pardavėjo galių sąveika šalies ekonomikojeItem type:Publication, [The buyer and the seller power interface in the national economy]research article[2008][S5][S004][4]; Petrikaitė, VaivaLietuvos ekonomikos apžvalga. Vilnius : Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės, 2008, Nr. 1., p. 105-1089 Vidaus prekybos ūkinės veiklos rodiklių kitimo tendencijos =Item type:Publication, [Development of economic indicators of domestic trade]research article[2008][S5][S004][8]; Šemeta, AlfredasLietuvos ekonomikos apžvalga. Vilnius : Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės, 2008, Nr. 2., p. 48-5525