Mykolo Romerio universiteto mokslo valdymo sistema (CRIS)





Mokslininko profilio nuoroda: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/22086
Rodoma1 - 10 iš 14
  • Item type:Publikacija,
    Vienasmenio valdymo organo teisinis statusas: ar įmanomas vienareikšmiškumas?
    [Legal status of the sole managing body: is unambiguousness possible?]
    research article[2013][S4][S001][17];
    Jurisprudencija : mokslo darbai = Jurisprudence : research papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2013, Nr. 20(3)., p. 1095-1111

    Straipsnyje nagrinėjama įmonės vienasmenio valdymo organo teisinio statuso problematika Lietuvoje susiformavusios teismų praktikos, doktrinos ir teisinio reguliavimo aspektais. Pirmojoje straipsnio dalyje analizuojamas vadovo teisinės padėties dualizmas civilinės ir darbo teisės požiūriu, apžvelgiant galiojantį teisinį reguliavimą, teisės doktriną ir naujausią teismų praktiką, kurioje mėginama atriboti darbo teisės ir civilinės bei bendrovių teisės taikymo sritis įmonės vadovui. Daroma išvada, kad riba tarp darbo teisės ir civilinės teisės taikymo vadovo teisiniam statusui tebėra neaiški, o ateities teismų sprendimai sunkiai prognozuojami. Straipsnio autorių nuomone, teismų praktikos kuriamos vadovo teisinį statusą reglamentuojančios normos negali suteikti reikalingo teisinio tikrumo, tam būtina teisinio reguliavimo reforma. Antroje straipsnio dalyje ieškoma atsakymo į klausimą, kokie yra galimi teisinio reguliavimo modeliai ir kokie pagrindiniai kokybiško teisinio reguliavimo kriterijai. Lyginamuoju aspektu išnagrinėjus vienasmenio valdymo organo teisinio statuso reglamentavimą, įvardinami pagrindiniai klausimai, kuriuos turėtų išspręsti teisinis reguliavimas, ir nurodomi galimi teisinio reguliavimo modeliai. Teikiamas siūlymas kurti specialų bendrovių teisės teisinį reguliavimą, atitinkantį verslo poreikius ir suderintą su jau dabar taikoma įmonių teisės doktrina. Straipsnis baigiamas išvadomis ir pasiūlymais.

      24  12
  • Item type:Publikacija,
    Atlikėjų pajamų apmokestinimas ir jų socialinė apsauga
    [The treatment of performers in tax and social security]
    research article[2012][S4][S001][19]; ;
    Socialinių mokslų studijos : mokslo darbai = Social sciences studies : research papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2012, Nr. 4(2)., p. 581-599

    Straipsnyje, baigiančiame publikacijų ciklą, skirtą atlikėjų intelektinės nuosavybės teisėms ir socialinei apsaugai, yra analizuojami atlikėjų pajamų apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu ir jų privalomojo socialinio bei sveikatos draudimo klausimai. Pirmoje straipsnio dalyje, skirtoje atlikėjų pajamų apmokestinimui gyventojų pajamų mokesčiu, išskiriamos trys atlikėjų kategorijos – dirbančių pagal darbo sutartį, užsiimančių individualia veikla bei atlikėjų, kurie veikia savarankiškai, tačiau nėra mokesčių įstatymų nustatyta tvarka įgiję individualią veiklą vykdančio asmens statuso. Daroma išvada, kad atlikėjams suteikiamos pakankamos galimybės rinktis veiklos formą, bet patys atlikėjai yra nepakankamai informuoti apie egzistuojančias galimybes, todėl didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas atlikėjų švietimui. Antroje straipsnio dalyje analizuojami atlikėjų privalomojo socialinio draudimo klausimai, įskaitant privalomąjį sveikatos draudimą. Daroma išvada, kad daugiausia keblumų sukelia savarankiškai dirbantys atlikėjai, kurių pajamos nepastovios. Problemą didina pastebima atlikimų naudotojų tendencija rinktis tokias santykių su atlikėjais formas, kurios leistų išvengti socialinio draudimo įmokų mokėjimo.

      30  16
  • Item type:Publikacija,
    Atlikėjų turtinių teisių individualaus įgyvendinimo problemos Lietuvoje
    [Problems of individual exercise of performers’ economic rights in Lithuania]
    research article[2011][S4][S001][21]; ;
    Socialinių mokslų studijos : mokslo darbai = Social sciences studies : research papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2011, Nr. 3(3)., p. 945-965

    Straipsnyje remiantis tyrimo vykdytojų atliktomis apklausomis ir kita empirine medžiaga analizuojamos individualaus atlikėjų turtinių teisių įgyvendinimo problemos Lietuvoje. Pirmoji straipsnio dalis skirta atlikėjų turtinių teisių įgyvendinimo pagal civilines sutartis praktinio įgyvendinimo klausimams bei atskirų išimtinių atlikėjų turtinių teisių individualaus įgyvendinimo problemoms. Antroji straipsnio dalis skirta atlikėjo-darbuotojo teisių įgyvendinimui. Šioje dalyje pirmiausia aptariami atlikėjo ir atlikimo naudotojo darbo santykį identifikuojantys požymiai, darbo santykio privalumai ir trūkumai atlikėjui ir jo kontrahentui. Taip pat analizuojamas atlikėjo turtinių teisių perėjimo darbdaviui pagal įstatymo nustatytą prezumpciją efektyvumas. Straipsnis baigiamas išvadomis, kuriose konstatuojama, kad individualus atlikėjų teisių įgyvendinimas, nepaisant iš esmės tinkamo sutartinių teisių perdavimo mechanizmų reguliavimo, yra neefektyvus ir neužtikrina atlikėjui atlikimo naudotojo pajamas atitinkančios ekonominės naudos gavimo, taip pat daroma išvada, kad reikalingos tam tikros teisinio reglamentavimo korekcijos, susijusios su atlikėjo teisės į atlyginimą už atlikimo padarymą viešai prieinamu, įtvirtinimu. Paskutiniosios išvados skirtos darbo santykių su atlikėju efektyvumui įvertinti, teigiant, kad svarstytina lankstesnio atlikėjo-darbuotojo ir atlikimo naudotojo-darbdavio teisinio reguliavimo modelio galimybė, taip pat būtinybė naikinti atlikėjo teisių perdavimo darbdaviui pagal įstatymu numatytą prezumpciją.

      17  16
  • Item type:Publikacija,
    Atlikėjo samprata intelektinės nuosavybės ir mokesčių bei valstybinio socialinio draudimo įstatymuose
    [The concept of the performer in the context of intellectual property, tax and social security laws]
    research article[2011][S4][S001][18]; ;
    Socialinių mokslų studijos : mokslo darbai = Social sciences studies : research papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2011, Nr. 3(1)., p. 231-248

    Straipsnyje analizuojamas Lietuvos intelektinės nuosavybės, mokesčių bei valstybinio socialinio draudimo įstatymuose vartojamos atlikėjo sąvokos turinys. Pirmoje straipsnio dalyje tiriama Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme pateikiama atlikėjo sąvoka lyginant su tarptautinėse sutartyse bei užsienio valstybių teisės aktuose pateikiama atlikėjo sąvoka, taip pat, pasitelkiant teisės doktriną, skiriami atlikėjui būdingi teisiškai reikšmingi požymiai. Kartu, remiantis praktikoje sudaromų sutarčių dėl atlikimų analizės duomenimis, daroma išvada, kad su atlikėjais dažnai sudaromos autorinės sutartys, tai yra pasirinkta teisinė forma neatitinka faktinių teisinių santykių. Antroje straipsnio dalyje analizuojama atlikėjo samprata mokesčių bei valstybinio socialinio draudimo įstatymuose. Palyginus ją su intelektinės nuosavybės teisiniuose santykiuose išskirtais atlikėjo požymiais, daroma išvada, kad mokestiniuose bei valstybinio socialinio draudimo įstatymuose šiai sąvokai suteikiama netapati reikšmė.

      35  19
  • Item type:Publikacija,
    Atlikėjų turtinių teisių teisinio reglamentavimo problemos Lietuvoje
    [Problems of legal regulation of performers’ economic rights in Lithuania]
    research article[2011][S4][S001][23]; ;
    Jurisprudencija : mokslo darbai = Jurisprudence : research papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2011, Nr. 18(3)., p. 995-1017

    Straipsnyje analizuojamas atlikėjų, kaip intelektinės nuosavybės teisės subjektų, turtinių teisių reglamentavimas Lietuvoje. Pirmoje straipsnio dalyje analizuojami bendrieji atlikėjų turtinių teisių teisinės apsaugos klausimai, lyginant atlikėjų teisių teisinį reglamentavimą su autorių teisėmis, taip pat su atlikėjų teisių teisiniu reglamentavimu užsienio valstybėse, nurodant šalintinus atlikėjų teisių teisinio reglamentavimo trūkumus. Antroji straipsnio dalis skirta trijų atlikėjų grupių turtinių teisių turinio analizei: atlikėjų, kurių atlikimas neįrašytas, atlikėjų, kurių atlikimas įrašytas į fonogramą, ir atlikėjų, kurių atlikimas įrašytas audiovizualiniame įraše. Kadangi atlikėjų teisių turinys priklauso nuo to, ar atlikimas įrašytas, ir nuo to, į kokią laikmeną jis įrašytas, analizuojamos šio diferencijuoto teisinio reglamentavimo priežastys ir taisytini aspektai. Straipsnis baigiamas išvadomis, kuriose konstatuojama, kad pagrindinės sritys, kuriose atlikėjų teisinė padėtis turi būti gerinama, tai – teisės gauti atlyginimą už perduotas teises audiovizualinio kūrinio gamintojui išplėtimas, komerciniais tikslais išleistos fonogramos apibrėžimas, kuris patikslintų fonogramų naudojimą skaitmeninėje terpėje; būtinybė kompensacinio atlyginimo už atlikimo įrašų atgaminimą asmeniniais tikslais teisinį reglamentavimą suderinti su technologijų pažanga; audiovizualinių atlikėjų teisinės padėties suvienodinimas su kitų atlikėjų teisine padėtimi.

      20  10
  • Item type:Publikacija,
    Atlikėjų turtinių teisių kolektyvinis įgyvendinimas (administravimas) Lietuvoje
    [Collective management of performer’s economic rights in Lithuania]
    research article[2011][S4][S001][25]; ;
    Socialinių mokslų studijos : mokslo darbai = Social sciences studies : research papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2011, Nr. 3(4)., p. 1391-1415

    Straipsnyje, remiantis tyrimo vykdytojų atliktomis apklausomis, Lietuvos kolektyvinio teisių administravimo asociacijų ataskaitomis ir kita informacija, analizuojama Lietuvos patirtis įgyvendinant atlikėjų teises kolektyvinio administravimo būdu, šio įgyvendinimo būdo reikšmė atlikėjų ekonominiams interesams ir jų teisiniam statusui. Siekiant įvertinti kolektyvinio administravimo teisinio reglamentavimo reikšmę efektyviam teisių įgyvendinimui, kartu analizuojamos šiai sričiai aktualios nacionalinių ir Europos Sąjungos teisės aktų bei tarptautinių sutarčių nuostatos, teismų praktikos pavyzdžiai. Pirmojoje straipsnio dalyje pateikiamos atlikėjų teisių kolektyvinio įgyvendinimo (administravimo) prielaidos, specifika ir aktualūs statistikos duomenys, iliustruojantys šios veiklos efektyvumą ir plėtrą Lietuvoje. Antroji straipsnio dalis skirta atskirų atlikėjų teisių kolektyvinio administravimo sričių analizei, siekiant įvertinti kolektyvinio teisių įgyvendinimo ekonominę reikšmę atlikėjams. Šioje dalyje, siekiant atskleisti probleminius teisių administravimo klausimus, kartu analizuojama ir kitų Europos Sąjungos šalių patirtis, pateikiami gerosios praktikos pavyzdžiai. Trečioji straipsnio dalis skirta atlikėjų teisių kolektyvinio administravimo ateities perspektyvoms Lietuvoje, naujoms atlikėjų teisių kolektyvinio administravimo sritims ir formoms. Straipsnis baigiamas išvadomis, kuriose, įvertinus taikomų kolektyvinio administravimo formų ir būdų efektyvumą, atskleidžiami probleminiai atlikėjų teisių reglamentavimo ir praktinio įgyvendinimo aspektai Lietuvoje, taip pat pateikiami pasiūlymai, kaip reikėtų tobulinti atlikėjų teisių ir kolektyvinio administravimo formų ir būdų reglamentavimą.

      12  15
  • Item type:Publikacija,
    Teisiniai kūrinių panaudojimo karikatūrai ir parodijai kriterijai
    [The use of works for parody and caricature. Legal criterions]
    research article[2009][S4][S001][20]
    Jurisprudencija: mokslo darbai = Jurisprudence : Research Papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio Universiteto Leidybos centras, 2009, Nr. 4(118)., p. 147-166

    Straipsnyje nagrinėjamas vienas iš autorių turtinių teisių apribojimų – kūrinių panaudojimas karikatūrai ir parodijai. Kūrinių panaudojimo parodijai išimtis yra svarbus visuomenės teisę į informaciją, žodžio ir kūrybos laisvę užtikrinantis įrankis, leidžiantis, laikantis nustatytų sąlygų, panaudoti kūrinį be autoriaus leidimo ir nemokant jam autorinio atlyginimo. Straipsnyje nagrinėjamas išimties teisinis reguliavimas tarptautiniuose autorių teisių teisinės apsaugos aktuose, Europos Sąjungos teisėje, pasirinktose užsienio valstybėse (Prancūzijoje, Belgijoje, JAV ir Jungtinėje Karalystėje) bei Lietuvoje. Straipsnyje atskleidžiama parodijos išimties paskirtis ir teisiniai kriterijai, pagal kuriuos užsienio ir Lietuvos teismai vertina, ar konkretus kūrinio panaudojimas patenka į autorių turtinių teisių išimties apimtį. Didžiausias dėmesys skiriamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčiai byloje M. D., A. J., K. P. ir UAB „Šiaulių naujienos“ v. UAB „Šiaulių kraštas“, kurioje pirmąkart Lietuvoje įvardyti parodijos išimties kriterijai. Straipsnis baigiamas išvadomis, kurios apibendrina pagrindines parodijos išimties taikymo taisykles.

      25  22
  • Item type:Publikacija,
    Idėjų nesaugojimo principo samprata ir kai kurios jo taikymo problemos autorių teisėje
    [A principle that ideas are not protected by copyright law and problems of its application]
    research article[2008][S4][S001][12]
    Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2008, Nr. 10(112)., p. 64-75

    Straipsnyje lyginamuoju aspektu nagrinėjamas idėjų nesaugojimo principo turinys ir taikymo problemos autorių teisėje. Idėjų nesaugojimo principas, kuris yra skirtas suderinti autorių teisių monopolį į kūrinius su visuomenės teise į informaciją, žodžio ir kūrybos laisvėmis, yra visuotinai pripažintas autorių teisės principas, kurio taikymas vis dėlto kelia nemažai klausimų. Ypač daugialypė originalių idėjų apsaugos taikant autorių teisės nuostatas problema. Straipsnyje mėginama identifikuoti idėjų nesaugojimo principo turinį nustatant, kokių elementų apsaugos autorių teisė neapima. Nagrinėjamas idėjų nesaugojimo principo teisinis reglamentavimas nacionaliniu ir tarptautiniu bei Europos Sąjungos lygmenimis, analizuojama Prancūzijos, Belgijos, Jungtinės Karalystės doktrina šiuo klausimu bei keli pasirinktų užsienio valstybių teismų sprendimai, kuriuose teismai galėjo išsakyti savo poziciją dėl idėjų nesaugojimo principo bei kūrinio turinio ir formos takoskyros. Bene daugiausia dėmesio skirta vadinamajai Da Vinci Code bylai, kuri sukėlė ypač daug diskusijų dėl idėjų nesaugojimo principo autorių teisėje taikymo. Be to, straipsnyje nurodomos šiuolaikinių meno kūrinių, kurių pagrindinė vertė yra ne kūrinio forma, o idėja, teisinės apsaugos problemos. Straipsnis baigiamas išvadomis, kurios apibendrina pagrindines idėjų nesaugojimo principo taikymo autorių teisėje gaires.

      12  16
  • Vadovėlyje išdėtytos civilinės teisės pošakio "Prievolių teisė" bendrosios nuostatos, sutarčių teisės bendrosios nuostatos, aptartos atskiros sutarčių rūšys, sutartinė bei deliktinė atsakomybė, taip pat kitais (ne sutarčių ir ne delikto) pagrindais atsirandančios prievolės. Lyginamuoju teisėtyros metodu nagrinėjami užsienio valstybių civilinės teisės institutai ir teisės teorijos. Teoriniai teiginiai iliustruojami pavyzdžiais bei Lietuvos teismų praktika. Vadovėlis skirtas aukštųjų mokyklų studentams, studijuojantiems teisę, bet jis gali būti naudingas ir kitas universitetinių studijų programas, pavyzdžiui verslą, vadybą, finansus, pasirinkusiems studentams, teisininkams praktikams bei visiems kitiems, besidomitiems teise.

      3771  1144
  • Item type:Publikacija,
    Kūrinio originalumo samprata
    [The Conception of Originality of Works]
    research article[2005][S5][S001][7]
    Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2005, Nr. 78(70)., p. 78-84

    Straipsnyje nagrinėjamas vienas iš kūrinio, kaip saugomo autorių teisių objekto, požymių -originalumas. Taikant lyginamąjį, sisteminės analizės metodus nagrinėjama originalumo samprata dviem pagrindiniais aspektais: originalumas kaip kriterijus nustatyti, ar kūrybinės veiklos rezultatas yra kūrinys, ir originalumas kaip kriterijus nustatyti, ar veiklos rezultatas nėra nukopijuotas nuo kito kūrinio, t. y. autorių teisių pažeidimui konstatuoti. Nagrinėjant originalumą pirmuoju aspektu tiriama, kaip suprantamas šis kūrinio požymis skirtingos teisės tradicijos valstybėse, ar naujos kūrinių rūsys atitinka originalumo reikalavimą, originalumo sampratos pokyčia. Nagrinėjant originalumą antruoju aspektu ieškoma kriterijų, kurie leistų konstatuoti svetimo kūrinio panaudojimą Ir Išvestinio kūrinio originalumą. Nagrinėjama Lietuvos teismų praktika šiuo klausimu. Straipsnis baigiamas išvadomis.

      22  14