Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Researcher: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20438
Now showing1 - 6 of 6
  • Item type:ETD,
    Šiuolaikiniai strateginiai Rusijos propagandos naratyvai Lietuvoje: poveikis Lietuvos saugumui ir teisinės kovos priemonės
    [Modern Strategic Narratives of Russian Propaganda in Lithuania: Impact on Lithuanian Security and Legal Countermeasures]
    magister thesis[2026][S001]
    Košikas, Artūras

    Šiuolaikiniai strateginiai Rusijos propagandos naratyvai visada buvo aktuali tema, tačiau paskutiniu metu, ypatingai nuo karo Ukrainoje pradžios ši tema tapo dar aktualesnė ir sudėtingesnė. Svarbiausi šio magistrinio darbo uždaviniai tai išanalizuoti pagrindinių, šiuolaikinių strateginių Rusijos naratyvų poveikį Lietuvoje, nustatyti aktualiausius šiuolaikinius strateginius Rusijos propagandos naratyvus ir įvertinti teisinių kovos priemonių taikymo praktiką ir strateginių Rusijos propagandos naratyvų poveikį Lietuvos saugumui. Pagrindinis tikslas- išanalizavus administracinę, civilinę ir baudžiamąją praktiką įrodyti, kad Lietuvos teisinė sistema nepakankama Lietuvos saugumo užtikrinimui informacinių grėsmių akivaizdoje. Baigiamasis darbas sudarytas iš trijų dalių. Pirmoje dalyje trumpai apžvelgiamos hibridinės grėsmės, analizuojamas informacinis saugumas ir teisinės priemonės. Taip pat, siekiant išsamiai apžvelgti strateginius Rusijos naratyvus detaliai išanalizuota, kas, visų pirma yra naratyvai ir kokios yra jų dažniausiai pasitaikančios rūšys. Antroje dalyje pateikiamos dažniausiai pasitaikančios šiuolaikinių strateginių Rusijos naratyvų grupės. Trečioje dalyje išanalizuota, administracinė, civilinė ir baudžiamoji praktika. Išsamiai apžvelgtos rezonansinės ir didelę įtaką turėjusios precedentinės bylos, teismų sprendimai, administracinės poveikio priemonės. Magistro baigiamojoje dalyje pateikiamos išsamios išvados, kad Rusijos strateginių naratyvų poveikis Lietuvos saugumui reiškiasi ne vien per pavienius dezinformacijos atvejus, bet per nuoseklias ir ilgalaikes informacines operacijas, kuriomis siekiama silpninti visuomenės pasitikėjimą valstybe, jos institucijomis, demokratiniais procesais ir istorinės atminties politika. Taip pat darbe konstatuotina, kad teisinės kovos priemonės su naratyvais yra fragmentiškos, dezinformacijos samprata teisėje vis dar nėra pakankamai nuosekliai išplėtota, o karo propagandos sąvoka, nors jos sklaida ir yra draudžiama, nėra aiškiai ir sistemiškai apibrėžta. Praktikoje pastebimas interpretavimo neapibrėžtumas, apsunkinantis vienodą teisės taikymą. Taip pat matomas akivaizdus atotrūkis tarp formalaus draudimo ir konkrečių atsakomybės mechanizmų. Administracinė ir baudžiamoji atsakomybė už strategiškai platinamų priešiškų naratyvų sklaidą nėra išvystyta kaip savarankiška ir nuosekli teisinė konstrukcija. Valstybinių institucijų reakcija daugiausia remiasi viešosios informacijos priežiūros, transliavimo ribojimo ar turinio pašalinimo priemonėmis. Taip pat magistro darbe konstatuotina, kad reikalinga aiški lyderystė, būtinas vienas koordinavimo centras, greitesnis reagavimas ir politiškai įtvirtinta, konkreti valstybės strategija kovai su šiuolaikiniais, strateginiais Rusijos propagandos naratyvais. Darbo autorius siūlo Valstybės saugumo departamentą, kaip instituciją kuri turėtų imtis lyderystės ir iniciatyvos informacinio karo kontekste.

      8  29
  • Item type:ETD,
    Dezinformacija, propaganda, melagienos: poveikis visuomenės saugumui ir užkardymo teisinės galimybės
    [Disinformation, propaganda, fake news: impact on societal security and possibilities of legal countermeasures]
    master thesis[2024][S001]
    Banelis, Aldas

    Lietuvos Respublika nuo pat savo nepriklausomybės atkūrimo patiria imperialistinių ambicijų neatsisakančios kaimynės, teroristinės valstybės Rusijos informacines atakas. Kremlius skleisdamas propagandą, organizuodamas dezinformacines kampanijas ir platindamas melagienas siekia paveikti iš Sovietų Sąjungos priespaudos išsivadavusių valstybių, be abejo, ir Lietuvos visuomenes ir susigrąžinti turėtą įtaką šioms valstybėms. Magistro baigiamuoju darbu „Dezinformacija, propaganda, melagienos: poveikis visuomenės saugumui ir užkardymo teisinės galimybės“ siekiama įvertinti minėtų reiškinių daromą poveikį Lietuvos Respublikos visuomenei ir jų užkardymo teisinių galimybių probleminius aspektus. Šiam tikslui pasiekti buvo iškelti šie uždaviniai: 1) pristatyti dezinformacijos, propagandos ir melagienų reiškinius bei sampratas; 2) įvertinti Lietuvos Respublikos ir tarptautiniuose teisės aktuose numatytas dezinformacijos, propagandos ir melagienų užkardymo teisines galimybes; 3) nustatyti aktualiausias dezinformacijos, propagandos ir melagienų temas, vyraujančias Lietuvos Respublikos viešojoje erdvėje; 4) ištirti dezinformacijos, propagandos ir melagienų daromą poveikį Lietuvos Respublikos visuomenės saugumui. Šių uždavinių įgyvendinimui baigiamajame darbe atliekama teisės aktų analizė, teismų praktikos apžvalga ir kokybinis empirinis tyrimas – ekspertinis interviu. Baigiamasis darbas sudarytas iš trijų pagrindinių dalių. Pirmojoje – pristatomos dezinformacijos, propagandos ir melagienų sampratos, jų istoriniai aspektai, šių procesų rūšys ir ypatumai. Antrojoje – apžvelgiami Lietuvos informacinėje erdvėje dažniausiai sutinkami ir aktualiausi propagandiniai naratyvai ir teismų praktika, taip pat įvertinamos valstybės turimos teisinės ir neteisinės priemonės kovai su informacinėmis grėsmėmis ir pristatomi galimi papildomi prevencijos būdai. Trečiojoje – kokybinio tyrimo pagalba įvertinamas dezinformacijos, propagandos ir melagienų daromas poveikis Lietuvos Respublikos visuomenės saugumui ir įvardijami žingsniai, kurių reikėtų ir galima imtis jau šiandien siekiant apsaugoti visuomenę ir valstybę. Magistro baigiamojo darbo pabaigoje pateikiamas darbo rezultatas – išvados: 1) propagandos terminas laikytinas bendriniu, apimančiu priešiškos valstybės ar jos institucijų veiksmus skleidžiant melagingą, kenksmingą informaciją siekiant visapusiškai pakenti, o dezinformacija ir melagienos laikytinos propagandos skleidimo būdais; 2) Lietuvos informacinėje erdvėje vyrauja propagandiniai naratyvai nukreipti į valstybės istorijos klastojimą, valstybingumo kvestionavimą ir teroristinių valstybių veiksmų pateisinimą; 3) teisės aktų pakeitimai ir atsakomybė už dezinformacijos, propagandos ir melagienų skleidimą yra būtini žingsniai siekiant Lietuvos ir jos gyventojų saugumo; 4) Kremliaus propaganda siekiama supriešinti Lietuvos žmones tarpusavyje, su tarptautiniais partneriais ir Ukraina bei padaryti visuomenę abejinga.

      131  30
  • Item type:ETD,
    Dirbtinio intelekto naudojimo teisėsaugos institucijų veikloje iššūkiai žmogaus teisių požiūriu
    [Challenges from the Perspective of Human Rights in the Activities of Law Enforcement of Artificial Intelligence]
    master thesis[2022][S001]
    Zakaras, Kornelijus

    Pasirinkta magistro baigiamojo darbo tema yra aktuali tiek užsienio ir Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijoms, kuriose naudojamos dirbtinio intelekto (DI) pagrindu veikiančios sistemos bei technologijos. Pritaikant DI sistemas bei technologijas renkami ir naudojami dideli kiekiai asmens duomenų, kas neužtikrinant atitinkamų saugiklių ir priežiūros pasaulio mastu kelia iššūkius asmens teisėms į privatumą ir duomenų apsaugą. Sugriežtintos duomenų apsaugos ir privatumo taisyklės ne tik pradėjo naują duomenų apsaugos reguliavimo etapą ES, bet kartu tapo pavyzdžiu bei atspirties tašku ir kitiems įstatymų leidėjams bei technologijų kūrėjams visame pasaulyje. DI ir technologijos leidžia daug tiksliau numatyti galimus nusikaltimus viešose vietose, taip pat gali padėti išaiškinti kitus nusikaltimus. Teisėsaugos institucijos tiek kaip DI vartotojos, tiek kaip visuomenės saugumą užtikrinantys subjektai privalo imtis reikiamų priemonių, kad asmens teisės bei laisvės ir duomenų apsauga būtų maksimaliai užtikrintos. Darbo objektas — DI pagrindu veikiančių sistemų teisėsaugos institucijose taikymas žmogaus teisų požiūriu. Darbo tikslas — atskleisti kilusius žmogaus teisių požiūriu iššūkius naudojant DI pagrindu veikiančias sistemas teisėsaugos institucijose. Darbo uždaviniai: 1. Išnagrinėti DI sistemų bei technologijų istorinę raidą, DI sistemų tobulėjimą bei numatomą raidos strategiją; 2. Išanalizuoti, kokios galimos grėsmės kyla taikant DI pagrindu veikiančias sistemas bei technologijas teisėsaugos institucijose žmogaus teisių požiūriu; 3. Išnagrinėti DI pagrindu veikiančių sistemų bei technologijų praktinį taikymą teisėsaugos institucijose žmogaus teisių apsaugos kontekste. Taikant DI pagrindu veikiančias sistemas bei technologijas teisėsaugos institucijose turi būti atkreipiamas dėmesys į LR Konstitucijoje numatytas asmens teises. Pagrindinė problema, kuri gali pažeisti žmogaus teisės ar laisvės pažeidimas, taikant DI pagrindu veikiančias sistemas bei technologijas. Ši iškilusi problema yra sprendžiama pasauliniu mastu. Aktyviai analizuojama ES lygmeniu, kuriame sprendžiama DI teisinė padėtis, bei bandoma numatyti DI ateitį, kad kuo mažiau būti pažeidžiama numatytu teisių ir laisvių.

      43  25
  • Item type:ETD,
    Patyčių ir smurto prevencija Lietuvos švietimo įstaigose
    [Prevention of Bullying and Violence in Lithuanian Educational Institutions]
    master thesis[2021][S001]
    Pakulytė, Ieva

    Smurtas prieš vaikus yra visuomenės sveikatos, žmogaus teisių ir socialinė problema, galinti sukelti skaudžias pasekmes. Visame pasaulyje smurto prieš vaikus lygis yra didelis, ir manoma, kad iki 1 milijardo 2–17 metų vaikų yra patyrę fizinį, seksualinį ar emocinį smurtą, ar nepriežiūrą. Smurtas mokyklose yra viena iš labiausiai matomų smurto prieš vaikus formų. Norint kuo efektyviau kovoti su šia problema, valstybė formuoja antismurtinę politiką, rengia teisės aktus, jų pakeitimus, inicijuoja prevencines programas patyčių paplitimo mastams mažinti, tačiau užsienio ekspertai Lietuvą kol kas įvardija kaip viena šalių, kurioje nepakankamai skiriama dėmesio vieningos prevencinės politikos kūrimui ir diegimui. Šių dienų visuomenėje patyčių reiškinio ir jo prevencijos gerinimo bei efektyvinimo galimybių nagrinėjimas yra itin aktualus, kai švietimo sistema susidūrė su neeiline situacija – ugdymo procesas perkeltas į virtualią erdvę dėl virusoSARS-CoV-2sukeliamos ligos Covid-19. Nepaisant įgyvendinamų patyčių prevencijos programų ir kitų priemonių, kurių imamasi patyčių mokyklose mažinimui, ši problema išlieka viena aktualiausių, o pačios patyčios – vienu grėsmingiausių socialinių reiškinių visuomenėje.

      23  46
  • Item type:ETD,
    Aukštojo universitetinio mokslo valstybinis reguliavimas
    [State Regulation of Higher University Education]
    doctoral thesis[2011][S001]
    Kaunas: Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2011-04-22

    Disertaciniame tyrime siekiama atskleisti aukštojo universitetinio mokslo valstybinio reguliavimo sistemos ypatybes ir problemas, tyrime analizuojama, kokią įtaką sprendžiant (ar, priešingai, jas kuriant) problemas, su kuriomis susiduria aukštojo mokslo sistema, turi valstybė ir kokiomis priemonėmis ir valstybinio reguliavimo mechanizmais ši įtaka gali būti modeliuojama, taip pat tiriama, kokie aukštojo mokslo principai ir vertybės labiausiai suponuoja tam tikro valstybinio reguliavimo poreikį, kokie veiksniai turi didžiausią poveikį aukštojo mokslo sistemos kaitai ir tiesiogiai koreliuoja su atitinkamų valstybinio reguliavimo priemonių pasirinkimu. Aukštasis mokslas, kaip tam tikra specifika pasižymintis socialinis ir kultūrinis reiškinys, reikalauja ir atitinkamo teisinio reglamentavimo: ypatingą reikšmę čia turi tikslai, kurių siekiama konkrečiu teisiniu reguliavimu; aukštojo mokslo, kaip viešosios gėrybės, traktavimas; pusiausvyros tarp detalaus, smulkmeniško teisinio reguliavimo ir aukštojo mokslo institucijų savivaldos ir akademinės laisvės principų, išlaikymas. Todėl disertaciniame tyrime siekiama nustatyti aukštojo mokslo teisinio reglamentavimo disfunkcijas bei pasiūlyti galimus alternatyvius reguliavimo būdų modelius.

      23  26
  • Item type:ETD,
    Auštojo universitetinio mokslo valstybinis reguliavimas
    [State Ragulation of Higher University Education]
    doctoral thesis[2011][S001]
    Kaunas: Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2011-04-22

    Disertaciniame tyrime siekiama atskleisti aukštojo universitetinio mokslo valstybinio reguliavimo sistemos ypatybes ir problemas, tyrime analizuojama, kokią įtaką sprendžiant (ar, priešingai, jas kuriant) problemas, su kuriomis susiduria aukštojo mokslo sistema, turi valstybė ir kokiomis priemonėmis ir valstybinio reguliavimo mechanizmais ši įtaka gali būti modeliuojama, taip pat tiriama, kokie aukštojo mokslo principai ir vertybės labiausiai suponuoja tam tikro valstybinio reguliavimo poreikį, kokie veiksniai turi didžiausią poveikį aukštojo mokslo sistemos kaitai ir tiesiogiai koreliuoja su atitinkamų valstybinio reguliavimo priemonių pasirinkimu. Aukštasis mokslas, kaip tam tikra specifika pasižymintis socialinis ir kultūrinis reiškinys, reikalauja ir atitinkamo teisinio reglamentavimo: ypatingą reikšmę čia turi tikslai, kurių siekiama konkrečiu teisiniu reguliavimu; aukštojo mokslo, kaip viešosios gėrybės, traktavimas; pusiausvyros tarp detalaus, smulkmeniško teisinio reguliavimo ir aukštojo mokslo institucijų savivaldos ir akademinės laisvės principų, išlaikymas. Todėl disertaciniame tyrime siekiama nustatyti aukštojo mokslo teisinio reglamentavimo disfunkcijas bei pasiūlyti galimus alternatyvius reguliavimo būdų modelius.

      10  20