Piesliakas, Vytautas
Piktnaudžiavimo tėvų, globėjų (rūpintojų) arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis subjekto samprataItem type:Publication, [The Notion of the Subject of Abuse of the Rights or Duties of a Parent, a Guardian or a Custodian or Other Authorized Representatives of a Child]research article[2009][S4][S001][16]Socialinių mokslų studijos = Social sciences studies : mokslo darbai / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2009, Nr. 4(4)., p. 215-230Šiame straipsnyje nagrinėjami Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 straipsnyje įtvirtinti specialaus subjekto požymiai. Visų šių požymių aiškinimas ir taikymas Lietuvos baudžiamojoje teisėje iki šiol neaptartas. Straipsnyje pagrindžiama, kad sąvoka „tas, kas piktnaudžiavo tėvo, motinos, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis“ turi būti suprantama kur kas plačiau negu tėvas, motina, globėjas (rūpintojas), kitas teisėtas vaiko atstovas civilinėje teisėje. Šis straipsnis yra bandymas formuoti šio specialaus subjekto supratimą, nes be jo negali būti vienodo šių požymių taikymo teismų praktikoje.
51 21 Kaltės turinio nustatymo problemos bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikataiItem type:Publication, [The content of guilt in the cases Regarding the crimes against a person’s health and life]research article[2009][S4][S001][18]Socialinių mokslų studijos = Social sciences studies : mokslo darbai / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2009, Nr. 4(4)., p. 7-24Straipsnyje analizuojama teismų praktika kvalifikuojant veikas, padarytas prieš kitą žmogų, jo sveiktą ir gyvybę. Daugiausia dėmesio skiriama dviejų atvejų baudžiamajam teisiniam vertinimui: 1) kai prieš kitą žmogų panaudojamas peilis ar kitoks panašus įrankis, pritaikytas kūnui žaloti, 2) kai suduodamas vienas ar keli smūgiai ranka į galvos sritį. Autorius pateikia pavyzdžių iš teismų praktikos, iš kurių matyti, kad nukentėjusiajam likus gyvam dėl smūgių peiliu į gyvybiškai svarbias kūno dalis kaltininko padaryta veika dažnai kvalifikuojama pagal kilusius padarinius, t. y. kaip sveikatos sutrikdymas. Kita vertus, straipsnyje pateikiama teismų praktikos pavyzdžių, kai, sudavus vieną smūgį ranka į galvos sritį ir dėl to nukentėjusiajam mirus, padaryta veika kvalifikuojama kaip nužudymas, o kvalifikavus kaip tyčinio sveikatos sutrikdymo ir gyvybės atėmimo dėl neatsargumo idealiąją sutaptį, prokurorai paduoda apeliacinius skundus ir Lietuvos apeliacinis teismas perkvalifikuoja tokias veikas pagal Baudžiamojo kodekso 129 straipsnį. Autorius analizuoja tokią teismų praktiką ir vertina ją kritiškai, nes teismai neatsižvelgia į kaltininko kaltės turinį, daromos veikos pavojingumo suvokimo ir padarinių numatymo apsekus. Taip pat teikiami pasiūlymai dėl tokių veikų kvalifikavimo.
30 44 1239 119 Lietuvos baudžiamoji teisė: antroji knyga; Mykolo Romerio universitetasItem type:Publication, Vytautas Piesliakas - Mykolo Romerio universiteto Baudžiamosios teisės katedros profesorius habilituotas socialinių mokslų daktaras (1995 m.), nuo 1997 metų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas, daugiau kaip septyniasdešimties mokslinių darbų autorius, šioje knygoje analizuoja ir aiškina specifinius baudžiamosios atsakomybės už vieną ar kelias nusikalstamas veikas, kurias darant dalyvauja keli asmenys, aspektus, taip pat aplinkybes, šalinančias baudžiamąją atsakomybę bei nusikalstamų veikų teisinius padarinius. Knygoje remiamasi baudžiamosios teisės teorijos nuostatomis, moksline literatūra ir naujausia Lietuvos teismu praktika, sukaupta taikant 2000 metu Baudžiamojo kodekso nuostatas. Knyga skiriama teisės specialybe studijuojantiems studentams ir teisininkams praktikams, baudžiamuosius įstatymus taikantiems savo kasdienėje veikloje.
591 Bausmės individualizavimas ir teisingumo principo įgyvendinimas skiriant bausmesItem type:Publication, [Individulization of punishment and enforcement of the principle of just punishment]research article[2008][S4][S001][9]Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2008, Nr. 11(113)., p. 7-15Straipsnis skirtas įstatymų bei teismų bausmių skyrimo praktikos analizei. Pateikiamos ir aiškinamos Baudžiamojo kodekso bausmės skyrimo nuostatos. Motyvuojama išvada, kad 2000 m. Baudžiamojo kodekso nuostatos numato pakankamas sąlygas tinkamai individualizuoti bausmę ir paskirti ją teisingą. Analizuojant teismų bausmių skyrimo praktiką ypač pabrėžiamos laisvės atėmimo bausmės skyrimo problemos. Apžvelgiamos laisvės atėmimo bausmės skyrimo tendencijos teismų praktikoje. Pateikiama laisvės atėmimo bausmės skyrimo statistika ir baudžiamųjų bylų pavyzdžiai. Kritiškai vertinama paskirtos laisvės atėmimo bausmės vidurkių statistika. Analizuojamos įstatymo dėl bausmės vykdymo atidėjimo nuostatos, jų ryšis su bausmės individualizavimu ir šių nuostatų taikymo problemos teismų praktikoje. Bausmės individualizavimo aspektu nagrinėjamos bausmių skyrimo ir bendrinimo įstatymo nuostatos padarius kelias nusikalstamas veikas. Pateikiami teismų sprendimai nusikaltimų daugėto atvejais.
55 13 - book[2008][K1a][S001][360]
; ; ; ; ; ; ; ;Čepas, Algimantas ;Gavelis, Vytautas ;Justickaja, Svetlana; ;Malinauskaitė, Jolita ;Mališauskaitė, Sonata ;Kalpokas, Vaidas ;Ūselė, LauraValatkevičius, DariusVilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2008Monografijoje nagrinėjama šiuolaikinio nusikalstamumo Lietuvoje raiška: būklė, struktūra, tendencijos, nusikalstamumo priežastingumo socialinių procesų charakteristika ir raida iki naujųjų Baudžiamojo ir Baudžiamojo proceso kodeksų įsigaliojimo. Remiantis šia analize pateikiama nusikalstamumo raidos Lietuvoje prognozė iki 2015 m. Knyga skirta mokslininkams teisininkams bei kitiems socialinių mokslų specialistams (ypač politologams, sociologams, istorikams), taip pat teisininkams, dirbantiems praktinį darbą teisėsaugos ir kitose institucijose, studentams bei visiems, kas domisi Lietuvos dabartimi ir ateitimi.
77 43 Vaikas ir šeima kaip baudžiamojo įstatymo saugomos vertybėsItem type:Publication, [Child and family as values protected by law]research article[2007][S4][S001][8]Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2007, Nr. 8(98)., p. 81-882003 m. gegužės l d. įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, kuriame numatyta baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamas veikas vaikui ir šeimai. Kaip bebūtų gaila, baudžiamosios teisės specialistų klausimai, susiję su šiame skyriuje nurodytomis veikomis, Lietuvoje iki šiol mažai nagrinėti. Tinkamas šio skyriaus normų aiškinimas padėtų geriau praktiškai jas realizuoti ir taikyti. Siame straipsnyje siekiama išanalizuoti kai kurias problemas, susijusias su saugomais teisiniais gėriais. Pateikiama trumpa saugomų vertybių analizė bei pagrindinės diskusijos dėl atskirų su tuo susijusių baudžiamojo kodekso nuostatų.
34 27 Baudžiamoji atsakomybė kaip nusikalstamos veikos padarymo teisinis padarinysItem type:Publication, [Criminal liability as consequence of committed offence]research article[2007][S4][S001][6]Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2007, Nr. 8(98)., p. 7-12Straipsnis skirtas nusikalstamos veikos padarymo teisinių padarinių ir baudžiamosios atsakomybės sampratos problemai. Naujasis Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas numato du nusikalstamos veikos padarymo teisinius padarinius: baudžiamąją atsakomybę ir atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Pateikiama bendra nusikaltimo padarymo padarinių apžvalga Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose. Ilgą laiką teisės moksle ir praktikoje baudžiamosios atsakomybės sąvoka buvo problemiška ir nevienodai suprantama. Straipsnyje ši atsakomybės sąvoka aiškinama atsižvelgiant į baudžiamąjį teisinį santykį. Išskiriamos dvi baudžiamosios atsakomybės stadijos. Pateikiamos jų charakteristikos ir atribojimas. Dėmesio skiriama baudžiamosios atsakomybės turiniui. Išsakoma nuomonė dėl procesinių kardomųjų priemonių santykio su baudžiamąja atsakomybe ir atribojimo nuo bausmės sąvokos.
41 20 Priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių ir jo nustatymas teismų praktikojeItem type:Publication, [Causation in Criminal Law and problems of it's proof in courts practice]research article[2006][S4][S001][9]Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2006, Nr. 7(85)., p. 7-15Straipsnis skirtas nusikalstamos veikos sudėties požymio, įrodinėtino materialiose nusikalstamų veikų sudėtyse, įvardijamo kaip priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir įstatyme numatytų padarinių, nagrinėjimui. Pateikiama jo samprata, aiškinimas, nustatymo metodika bei priežastinio ryšio nustatymo problemos teismų praktikoje. Išeities taškas priežastinio ryšio problemoms spręsti yra tezės apie objektyvų priežastinio ryšio pobūdį supratimas. Priežastinis ryšys egzistuoja mus supančioje tikrovėje nepriklausomai nuo mūsų valios ar mūsų norų. Objektyvus priežastinio ryšio pobūdis reiškia, jog tam tikros mūsų veikos tam tikromis sąlygomis visada sukelia atitinkamus padarinius, norime mes to ar ne. Priežastinio ryšio objektyvus pobūdis kartu reiškia, jog šį ryšį galima pažinti. Viena iš preliminarių priemonių, sprendžiant priežastinio ryšio klausimus, yra būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklės nustatymas. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas yra nustatymas fakto, ar įstatyme aprašyta ir asmens padaryta veika buvo būtina padarinių kilimo sąlyga. Tačiau būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklės nustatymas dar galutinai neišsprendžia priežastinio ryšio klausimo konkrečioje byloje. Dažniausiai šis testas tik priartina prie išvados dėl priežastinio ryšio buvimo. Todėl išsiaiškinę, kad veika buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga, nustatome priežastinio ryšio pobūdį. Yra būtinasis ir atsitiktinis priežastinis ryšys. Šis skirstymas nelabai reikšmingas filosofine prasme, bet labai reikšmingas baudžiamojoje teisėje, todėl asmenys, tiriantys bylas, turi mokėti juos skirti ir nustatę padaryti tinkamas išvadas.
41 13