Kuzinas, Arvydas

Šio darbo tikslas yra ištirti komentarų poveikį vertinant informacijos patikimumą socialinėje žiniasklaidoje. Tyrime dalyvavo 60 respondentų (30 kontrolinėje grupėje ir 30 grupėje su darbinės atminties užduotimi): studentai ir vienos įmonės darbuotojai. Tyrime buvo atliekamas eksperimentas, kuriame buvo naudojami darbo autorės Psychopy programos pagalba sukurti instrumentai. Buvo pateikti 3 straipsniai: apie protingus žmones, apie tai, kur laikyti kiaušinius ir apie būstą iš brėžinių. Prie kiekvieno straipsnio buvo 5 teigiamo valentingumo komentarai, 5 neigiamo valentingumo komentarai ir 4 teiginiai to straipsnio supratimui vertinti. Kiekvienas tyrimo dalyvis skaitė 1 straipsnį be komentarų, 1 straipsnį su teigiamo valentingumo komentarais ir 1 straipsnį su neigiamo valentingumo komentarais. Klausimas apie straipsnio informacijos patikimumą ir temos aktualumą bei supratimo teiginių vertinimas buvo atliekamas Likert skalės pagalba. Grupei su darbinės atminties užduotimi papildomai buvo pateiktos 3 skirtingos dviženklių skaičių sekos. Su šiais skaičiais dalyviai turėjo atlikti sudėties veiksmus mintyse. Skaičiai sudėčiai buvo pateikiami prieš instrukcijas. Gautas sumas reikėjo įrašyti po kiekvienos užduoties atlikimo. Tyrimo rezultatai parodė, kad vertinant informacijos patikimumą nebuvo skirtumo tarp tų, kurie skaitė straipsnius su teigiamo valentingumo komentarais ir tų, kurie skaitė straipsnius be komentarų. Vertinant informacijos patikimumą, nebuvo skirtumo tarp tų, kurie skaitė straipsnius su neigiamo valentingumo komentarais ir tų, kurie skaitė straipsnius be komentarų. Rezultatai atskleidė, kad vertinant informacijos patikimumą nebuvo skirtumo tarp tų, kurie skaitė straipsnius su komentarais ir darė darbinės atminties užduotis ir tų, kurie skaitė straipsnius su komentarais ir neatliko darbinės atminties užduoties. Nebuvo skirtumo, vertinant informacijos patikimumą, tarp tų, kurie skaitė straipsnius be komentarų ir darė darbinės atminties užduotis ir tų, kurie skaitė straipsnius be komentarų ir neatliko darbinės atminties užduoties.

Reklama yra persipynusi su beveik visomis žmogaus veiklos sritimis. Komercinės reklamos siekia parduoti, politinės – suagituoti, socialinės – atkreipti visuomenės dėmesį į vienokias ar kitokias problemas bei formuoti elgseną norint tas problemas išspręsti. Socialinės reklamos skatina žmones saugoti gamtą, rūpintis kitais ir visuomenės gerove. Dažniausiai sutinkamos reklamos yra vizualinės. Natūralu, jog tokios reklamos ir jų dedamosios dalys pritraukia daug tyrėjų dėmesio. Bene svarbiausias vizualinės reklamos komponentas yra jos kompozicija. Egzistuoja daug tyrimų nagrinėjančių kompozicijos poveikį emocijoms ir vaizdo sudėtingumui, tačiau mažai tyrimų gilinasi būtent į reklamos kompozicijos poveikį ir svarbą reklamos efektyvumui. Šio tyrimo tikslas – įvertinti sąsajas tarp kompozicijos taisyklių nesilaikymo ir jo sukelto poveikio vaizdo sudėtingumui, tiriamųjų emocijoms bei įvertinti didesnio vaizdo sudėtingumo poveikį socialinių reklamų efektyvumui. Tyrime dalyvavo 60 savanorių. Tyrimas susidėjo iš dviejų dalių. Pirmojoje tyrimo dalyje 30 tiriamųjų vertino ekrane matomus dirgiklius, jų sudėtingumą bei patiriamas emocijas. Remiantis pirmosios tyrimo dalies rezultatais buvo paruošti dirgikliai antrajai tyrimo daliai. Antrojoje tyrimo dalyje, kiti 30 tiriamųjų vertino sudėtingo ir nesudėtingo vaizdo kompozicijų socialinių reklamų efektyvumą. Antrosios tyrimo dalies pabaigoje buvo atliekamas atminties testas kuriuo buvo siekta išsiaiškinti kokios reklamos ar kokios kompozicijos dalys išliko tiriamųjų atmintyje. Tyrimo metu gauti rezultatai išanalizuoti taikant statistinius metodus. Gauti tyrimo rezultatai dalinai patvirtino daugumą darbe keltų hipotezių. Priešingai nei buvo tikėtasi, ne visos sudėtingesnės kompozicijos padidino socialinės reklamos efektyvumą. Nustatyta jog skirtingos kompozicijos daro skirtingą poveikį socialinei reklamai – vienais atvejais sudėtingos kompozicijos reklamos efektyvumą padidina, o kitais neveikia arba netgi jį sumažina.

Yra žinoma, kad emocijas gali sukelti ne tik vaizdas kaip visuma, bet ir pavieniai vaizdo elementai. Šis darbas tyrė kelių skirtingų vaizdo elementų (spalvos, formos, turinio) sąveiką pasitelkdamas kelis skirtingus duomenų matavimo būdus. Rezultatai atskleidė kelis skirtingus emocinio vaizdų poveikio mechanizmus bei įrodė, kad skirtingi vaizdo elementai sąveikavo tarpusavyje sukeldami žiūrovui emocijas.