Klimas, Evaldas
The implementation of the sustainable development principle in zoning and planning regulations: The Lithuanian caseItem type:Publication, book part[2023][Y1][S001][13]Law and sustainability: Perspectives for Lithuania and Beyond / editors: Alessio Bartolacelli, Dovilė Sagatienė ; Mykolas Romeris University., 2023, p. 367-379.14 17Scopus© Citations 1 Statybos teisės kodifikavimas: projektavimo ir statybos proceso dalyvių atsakomybėItem type:Publication, [The codification of construction law: the allocation of liability between participants of the design and construction process.]research article[2023][S5][S001][17]; Balsytė, GuodaVilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2023Straipsnyje nagrinėjamos galimybės paskatinti Europos Sąjungos senose valstybėse narėse taikomo atsakomybės paskirstymo modelio įdiegimą Lietuvos teisinėje sistemoje, konkrečiai – perskirstant projektavimo ir statybos proceso dalyvių veikimo lauką ir atsakomybę. Pastaruoju metu vis dažniau diskutuojama, kad galiojanti teisinė sistema neužtikrina veiksmingo projektavimo ir statybos proceso dalyvių atsakomybės paskirstymo. Taip pat proceso dalyviai nėra skatinami įgyvendinti savo pareigas vadovaujantis aukščiausiais kokybės ir profesionalumo standartais. Akcentuojama, kad kitose veiklos srityse, kuriose veikia savivaldos subjektai, teisinis reguliavimas yra aiškus, taip motyvuojant juos veikti griežtai laikantis norminio reguliavimo, kuris neatliepia itin sparčiai besikeičiančių visuomeninių santykių, technologinio proceso. Todėl dabartinis norminis reguliavimas yra užkoduotas nuolat keistis. Taip pat natūraliai akcentuojama, kad savivalda negali efektyviai funkcionuoti, jei nebus iš naujo įvertinta jos veikimo apimtis, perskirstyta atsakomybės našta tarp viešojo administravimo subjektų ir privačių subjektų. Šiame straipsnyje išskiriami du pagrindiniai Europoje taikomi projektavimo ir statybos proceso dalyvių veikimo ir atsakomybės paskirstymo modeliai: Europos Sąjungos naujose valstybėse narėse ir Europos Sąjungos senose valstybėse narėse. Daroma išvada, kad asmeninės atsakomybės prisiėmimas skatina atsakingesnį požiūrį į teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Esminis šiame straipsnyje keliamas klausimas – ar viešojo administravimo subjektų veikimo lauko sumažinimas atsisakant visuotinės kontrolės, ir atsakomybės perkėlimas privatiems rinkos dalyviams yra tinkama skatinamoji priemonė laikytis norminių reikalavimų. Siekiant atsakyti į pateiktą klausimą straipsnyje analizuojama aktuali teismų praktika, atskleidžianti pernelyg didelę viešojo administravimo subjektams tenkan- čią naštą už privačių subjektų veiksmus, implikuojant poreikį atsisakyti Europos Sąjungos naujosioms valstybėms narėms būdingo reliktinio reguliavimo, kuriuo siekiama visuotinės kontrolės, ir perkelti didesnę atsakomybės dalį projektavimo ir statybos proceso privatiems subjektams. Straipsnis parengtas remiantis tarptautinėje mokslinėje-praktinėje konferencijoje išsakytomis teisės mokslininkų ir praktikų nuomonėmis.
22 27 Statybą reglamentuojančių teisės aktų kodifikavimas: krypties pasirinkimasItem type:Publication, [Codification of construction legislation: choice of direction]research article[2022][S4][S001][18]; Balsytė, GuodaJurisprudencija. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2022, vol. 29, Nr. 2., p. 265-282Straipsnyje nagrinėjamas poreikis kodifikuoti statybą reglamentuojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus. Pastebima, kad šiuo metu galiojantys teisės aktai neužtikrina statybos proceso stabilumo ir efektyvumo. Statybos procesui keliami pertekliniai procedūriniai ir biurokratiniai reikalavimai, susiduriama su skirtingo lygmens teisės aktų normų tarpusavio prieštaravimu. Todėl rinkoje vis dažniau keliamas teisės aktų reformos klausimas. Lietuvos teisinėje literatūroje statybos teisė iki šiol nėra plačiai nagrinėta moksliniu aspektu. Todėl egzistuoja poreikis išanalizuoti statybos teisinį reglamentavimą ir apžvelgti reformos poreikį remiantis gerąja užsienio šalių praktika. Šiame straipsnyje aptariami esminiai principai ir vertybės, kurie turi būti užtikrinti statybos teisinių santykių reglamentavimu. Vertinama, kaip šiuo metu galiojantys teisės aktai užtikrina šių principų įgyvendinimą. Straipsnyje pateikiami kodifikavimui keliami uždaviniai, kurių įgyvendinimas padėtų teisinį reguliavimą padaryti vientisesnį ir aiškesnį, operatyviau reaguoti į vykstančius pokyčius ir mažinti finansines, žmogiškųjų išteklių ir laiko sąnaudas. Taip pat išskiriami ir analizuojami dažniausiai pasitaikantys statybos teisinio reguliavimo iššūkiai skirtinguose Europos Sąjungos regionuose. Apibendrinus pagrindinius teisiniam reglamentavimui keliamus tikslus, pateikiamos trys kodifikavimo alternatyvos, numatančios skirtingą kodekso apimtį ir struktūrą. Straipsnyje pateikiama analizė atlikta įvertinus šiuo metu galiojančios teisinės sistemos veikimo ypatumus ir išnagrinėjus gerąją užsienio šalių praktiką. Straipsnis parengtas remiantis mokslinių-praktinių konferencijų (tarptautinės ir nacionalinės) metu išsakytomis teisės mokslininkų ir praktikų pozicijomis.
19 11 Valstybinės žemės nuomos sutartys: teisinio reguliavimo esmė ir praktinės problemosItem type:Publication, [State land lease contracts: the essence of legal regulation and practical problems]research article[2020][S4][S001][20]; Jurisprudencija : mokslo darbai = Jurisprudence : research papers. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2020, t. 27, Nr. 1., p. 75-942019 m. spalio 18 d. Lietuvos Respublikos Seime buvo organizuota konferencija „Netikrumas ir teisėti NT vystytojų lūkesčiai ilgalaikiuose santykiuose su valstybe: ko tikėtis rytoj, kokius sprendimus priimti šiandien?“. Konferencijoje daugiausia buvo kelti valstybinės žemės nuomos sutarčių tvarumo, šių sutarčių nutraukimo teisėtumo ir su tuo susijusių teisėtų lūkesčių klausimai. Paskatinti diskusijų, kilusių minėtos konferencijos metu, straipsnio autoriai analizuoja valstybinės žemės nuomos sutarčių, sudarytų išimties tvarka, vykdymo ir nutraukimo teisinio reguliavimo ir teismų praktikos probleminius aspektus. Valstybinės žemės naudojimas yra griežtai reglamentuojamas Žemės įstatymu. Jei valstybinės žemės nuomininkas naudoja valstybinę žemę, pažeisdamas nustatyto imperatyvaus reguliavimo reikalavimus ir iš esmės pažeidžia sudarytą nuomos sutartį bei nepašalina tokio pažeidimo, valstybinės žemės patikėtinis įgyja ne tik teisę, bet ir pareigą inicijuoti tokios valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą. Jei valstybinės žemės nuomininkas pašalina nustatytus trūkumus, nuomos sutartis turi išlikti galioti.
35 16 Sustainable development and urban planning regulations in the context of climate change management measuresItem type:Publication, research article[2020][S1][S001][14]Entrepreneurship and sustainability issues. Vilnius : Entrepreneurship and Sustainability Center, 2020, vol. 8, no. 1., p. 24-37The purpose of this paper is to evaluate recent and upcoming changes in urban planning legislation in the Republic of Lithuania, which acknowledge the necessity of introducing climate change management tools. Sustainable development is a core principle of the Spatial Planning Law of the Republic of Lithuania since 2014. Special attention to the management of climate change is given at the national and municipal levels, and recent legislative initiatives are proof of this. Methodology – this analysis is based on evaluating the main applicable documents and introduced amendments. The theoretical publications, statistical data, and judicial practice are also observed while interpreting the given normative rules. This paper specifically analyses the legal requirements enshrined in Lithuanian law that are intended to foster sustainable development. New amendments to manage climate change are also analysed. In addition, the solutions of the Vilnius Master Plan are presented, as they introduced the principle of sustainable development before it became a national rule, as well as climate change management measures. Findings – the analysis reveals that national regulation only sets out the principles for spatial planners, and it is left to local governments to make final decisions on what exact measures may be introduced for the purpose of ensuring sustainable development and climate change management via spatial planning. This is a cause for concern and should lead to renewed calls for a coherent and ambitious approach to introduce the specific measures at the national level – at least in the by – laws to ensure consistent and unified application. Despite the vague wording employed by the regulations, the Vilnius Master Plan actively encourages the introduction of measures which could help in ensuring sustainable development and climate change management via spatial planning. Originality/value – this article is the first to analyse the newly adopted principle of sustainable development in the light of climate change management via spatial planning regulations in the Republic of Lithuania. In addition, the present analysis contributes to worldwide studies on sustainable development and climate change measures by filling a gap from Lithuania’s side, showing recent regulatory changes as a good practice to other jurisdictions.
72 13Scopus© Citations 10 Naujasis reguliavimas dėl žemės naudojimo specialiųjų sąlygų – aiškesnio nuosavybės suvaržymų ir kompensavimo už jį reguliavimo linkItem type:Publication, research article[2019][S5][S001][5]Lietuvos teisė 2019 : esminiai pokyčiai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2019., p. 59-632019 m. buvo priimtas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, kartu papildomai pakeičiant ir kitus susijusius teisės aktus. Nauju teisiniu reguliavimu buvo konsoliduotas specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reglamentavimas įvairiuose teisės aktuose, įtvirtinta vientisa ir aiški specialiųjų sąlygų nustatymo, kompensavimo už nuosavybės suvaržymo specialiosiomis sąlygomis, sistema, išskirti suvaržymai, kurie laikyti viešuoju interesu, sudarytos prielaidos nuo 2023 m. pradėti veikti vientisam žemės ir jos suvaržymų registrui. Straipsnio tikslas – išanalizuoti šios reformos esminius genezės momentus, tikslus ir naujojo teisinio reguliavimo kertinius principus.
73 29 Įžeidimai Lietuvos politiniame diskurse ir atsakomybė už juosItem type:Publication, [Insults in Lithuania`s political discourse and liability for insult]research article[2017][S4][S005,S002][24] ;Žurauskaitė, EglėSocialinių mokslų studijos : mokslo darbai = Societal studies : research papers. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2017, t. 9, Nr. 1., p. 332-355Straipsnyje yra nagrinėjama įžeidimo samprata Lietuvos politinio diskurso aspektu ir galima atsakomybė už įžeidimus. Siekiant išvengti politinio jautrumo, analizuojamos „Tautos aikštės“ laidos, transliuotos 2013 m. vasario–gegužės mėnesiais, pasisakymai, įvertinant, ar atitinkami pasisakymai gali būti laikomi įžeidimu, taip pažeminant asmenų orumą. Darbo tikslas – išanalizavus parinktus pavyzdžius, nustatyti, kokio pobūdžio įžeidimai dominuoja politinių TV debatų laidų diskurse ir ką įžeidimų vartojimas tokiame diskurse rodo: politinio diskurso dalyvių siekį bendradarbiauti ar varžytis, sumenkinti patį adresatą ar jam artimą socialinę aplinką. Taip pat analizuojama, kokių įžeidimų daugiau tiriamame diskurse: tiesioginių ar kontekstinių, verbalinių ar neverbalinių; kuris asmenybės ar jo aplinkos bruožas yra dažniausiai pasirenkamas kaip įžeidimo objektas tiriamame diskurse. Straipsnyje įvertinti tik tie įžeidimai, už kuriuos galėtų būti taikoma atsakomybė. Atlikus tyrimą, galima būtų teigti, kad politinio diskurso dalyviai įžeidimo aspektu dažniau pasirenka adresato įsitikinimus, taip pat įžeidimai daugiausia nukreipti į adresatų aplinką, o ne juos pačius. Nepriklausomai nuo parinkto įžeidimo modelio, kurių įvairovė yra analizuojama straipsnyje, įžeidėjui gali būti taikoma atsakomybė, jei atitinkamu įžeidimu yra pažeminamas adresanto orumas. Taip pat svarbu pažymėti, kad, įvertinus esamą Lietuvos teismų praktiką, lig šiol yra toleruojami tam tikri pasisakymai ir nuomonės politikų, kaip viešųjų asmenų, atžvilgiu, o siekiant žalos atlyginimo reikia įrodyti, kad adresantas atitinkamu pasisakymu siekė tik įžeisti, pažeminti adresatą. Vis tik atliktas minėtų laidų tyrimas atskleidė, kad politiniuose debatuose yra gausu pasisakymų, kuriais siekiama tik įžeisti. Šiame straipsnyje aprašomas tyrimas galėtų ne tik atkreipti visuomenės dėmesį į kalbinį politikų elgesį viešojoje erdvėje – įžeidimus, bet ir tapti puikia paskata diskusijoms tiek apie teisinės atsakomybės taikymą už asmens garbės ir orumo žeminimą, tiek apie viešųjų asmenų (iš kurių paprastai tikimasi didesnio tolerancijos visuomenei rodymo) demonstravimo konstitucinę saviraiškos laisvę ar esamas politinės kultūros ir korektiškumo lygis galėtų kilti, jei keistųsi teismų praktika ir atsakomybė būtų taikoma už platesnio rato įžeidimus, kuriais yra pažeminamas asmens orumas, tačiau taip pat būtina užtikrinti, kad nebūtų suvaržyta konstitucinė saviraiškos laisvė.
24 52 Viešojo intereso nustatymas – objektyvieji kriterijaiItem type:Publication, [Determination of public interest – objective criteria]research article[2014][S4][S001][26]; Jurisprudencija : mokslo darbai = Jurisprudence : research papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2014, Nr. 21(1)., p. 115-140Teismams nagrinėjant bylas, kuriose yra kilęs viešojo intereso gynimo klausimas, susiduriama su fundamentaliomis viešojo intereso sampratos ir jos turinio problemomis. Teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai skirtingos kompetencijos teismai viešojo intereso gynimo reikalingumą interpretuoja skirtingai, nors ir remdamiesi tomis pačiomis, klasikinėse viešojo intereso bylose suformuluotomis taisyklėmis. Darbe, atsižvelgiant į pagrindines viešojo intereso doktrinas, apibendrintai skiriami pagrindiniai objektyvieji viešojo intereso nustatymo kriterijai.
42 14 Pareigos bendradarbiauti principo aiškinimas ir turinys šiuolaikinėje sutarčių teisėjeItem type:Publication, [Interpretation and content of the duty to cooperate principle in the modern contract law]research article[2011][S4][S001][18]; Socialinių mokslų studijos : mokslo darbai = Social sciences studies : research papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2011, Nr. 3(1)., p. 329-346Straipsnyje nagrinėjamas pareigos bendradarbiauti principas. Kadangi šiuo principu vis dažniau vadovaujasi teismai, ypač nagrinėdami ginčus, kylančius dėl statybos rangos sutarčių vykdymo, yra kilęs poreikis įvertinti šio principo turinį ir aiškinimo taisykles. Straipsnyje atskleidžiama pareigos bendradarbiauti principo vieta kintančioje Lietuvos teisės sistemoje, išanalizuotas pareigos bendradarbiauti principo santykis su kai kuriais kitais (sąžiningumo, pacta sunt servanda, sutarčių laisvės) civilinės teisės principais bei aptarta šalių sąryšingumo sutarčių teisės teorijos įtaka pareigos bendradarbiauti principui. Atliekant tyrimą buvo analizuojami UNIDROIT Tarptautinių komercinių sutarčių principai, Europos sutarčių teisės principai bei kitos teisės formos, vertinama tarptautinės lyginamosios teisės specialistų nuomonė.
42 22