Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Researcher: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20470
Now showing1 - 10 of 21
  • Item type:ETD,
    Miškų savininkų nuosavybės teisės įgyvendinimo problemos
    [Problems in the exercise of property rights of forest owners]
    magister thesis[2026][S001]
    Žalpys, Vainius

    Magistro darbe analizuojamos miškų savininkų nuosavybės teisės įgyvendinimo probleminiai aspektai, atskleidžiant konstitucinių principų, teisinio reguliavimo, viešojo intereso bei teismų praktikos reikšmę šių teisių realizavimui. Darbe siekiama įvertinti miškų savininkų nuosavybės teisių įgyvendinimo problemas. Taikyti mokslinės literatūros analizė, sisteminis, lyginamasis ir dokumentų analizės metodai. Atlikta analizė parodė, kad miškų savininkų nuosavybės teisės įgyvendinimas nėra absoliutus ir yra reikšmingai veikiamas specialiojo miško teisinio režimo, viešojo intereso apsaugos bei aplinkosauginių reikalavimų. Nustatyta, kad praktikoje problemos kyla tiek dėl nuosavybės teisės ribojimų apimties, tiek dėl institucinio reguliavimo ir atsakomybės taikymo mechanizmų. Tai leidžia formuoti išvadą, kad miškų savininkų nuosavybės teisės įgyvendinimas grindžiamas privataus ir viešojo intereso pusiausvyra, o teismų praktika formuoja nuoseklias šios teisės įgyvendinimo ribas.

      11  1
  • Item type:ETD,
    Atsakomybė už gyvūnų padarytą žalą
    [Liability for damage caused by animals]
    magister thesis[2026][S001]
    Kondratavičienė, Simona

    Magistro baigiamojo darbo temos pavadinimas – Atsakomybė už gyvūnų padarytą žalą. Siekiant atskleisti magistrinio darbo temą, buvo išsikeltas darbo tikslas – išanalizuoti atsakomybės už gyvūnų padarytą žalą teisinį reglamentavimą ir taikymo praktiką Lietuvos Respublikoje, atskleidžiant probleminius šio instituto aspektus. Tikslui pasiekti buvo nustatyti šie uždaviniai: atskleisti atsakomybės už gyvūnų padarytą žalą teorinius ir teisinius pagrindus; išanalizuoti atsakomybės už laukinių gyvūnų padarytą žalą reglamentavimą Lietuvos Respublikos teisėje; išnagrinėti atsakomybės už laukinių gyvūnų padarytą žalą taikymo sąlygas ir ribas; išanalizuoti probleminius atsakomybės už laukinių gyvūnų padarytą žalą taikymo aspektus Lietuvos teismų praktikoje ir įvertinti galimas šio instituto tobulinimo kryptis. Darbą sudaro trys skyriai. Pirmame skyriuje nagrinėjama civilinės atsakomybės samprata, atsakomybės be kaltės instituto esmė, laukinių gyvūnų teisinis statusas ir atsakomybės už laukinių gyvūnų padarytą žalą reglamentavimo ypatumai Lietuvos teisėje. Antrame darbo skyriuje nagrinėjama laukinių gyvūnų padarytos žalos samprata ir jos rūšys, analizuojamas priežastinio ryšio nustatymas gyvūnų padarytos žalos bylose, aptariami atsakomybės už gyvūnų padarytą žalą subjektai. Trečiame darbo skyriuje, analizuojant teismų praktiką, atskleidžiamos valstybės atsakomybės taikymo problemos laukinių gyvūnų padarytos žalos atvejais. Taip pat, nagrinėjamos medžioklės plotų naudotojų atsakomybės ribos. Darbe analizuojami teisės aktais ir jų taikymo praktika, specialioji literatūra. Atlikus išsamų tyrimą, pateikti konkretūs darbo rezultatai – išvados ir pasiūlymai.

      13  21
  • Item type:ETD,
    Gyvūnų teisės: ar taikomas nediskriminavimo principas užtikrinant gyvūnų teisių įtvirtinimą ir užtikrinimą?
    [Animal rights: is the principle of non-discrimination applied in establishing and ensuring animal rights?]
    magister thesis[2026][S001]
    Ščiukė, Lina

    Magistro baigiamojo darbo pavadinimas – Gyvūnų teisės: ar taikomas nediskriminavimo principas užtikrinant gyvūnų teisių įtvirtinimą ir užtikrinimą? Nagrinėjamos temos aktualumas susijęs su vis dažnesnėmis diskusijomis apie galimą nediskriminavimo principo taikymą gyvūnų teisių kontekste. Norint išsamiai atskleisti baigiamojo darbo temą, buvo suformuluotas darbo tikslas: išanalizuoti nediskriminavimo principo taikymo gyvūnų teisių įtvirtinimo ir užtikrinimo srityje problematiką Lietuvoje, atliekant lyginamąją analizę su Vokietijos ir Nyderlandų teisiniu reguliavimu ir teismų praktika. Siekiant pasiekti iškeltą tikslą, buvo suformuluoti uždaviniai: atskleisti gyvūnų ir gyvūnų teisių sampratą; išanalizuoti nediskriminavimo principo sampratą ir jo taikymo galimybes gyvūnų teisių kontekste; išnagrinėti gyvūnų teisių teisinį reguliavimą Lietuvoje, Vokietijoje ir Nyderlanduose; įvertinti nediskriminavimo principo taikymo probleminius aspektus gyvūnų teisių srityje. Atsižvelgiant į tai, kad gyvūnų sąvoka apima labai plačią gyvų organizmų grupę, šiame darbe analizuojamos ne visos gyvūnų rūšys. Tyrime dėmesys sutelkiamas toms gyvūnų kategorijoms, kurios dažniausiai nagrinėjamos gyvūnų teisių kontekste ir yra labiausiai reglamentuojamos teisės aktuose bei aptariamos teismų praktikoje. Todėl darbe analizuojamos šios gyvūnų kategorijos: gyvūnai augintiniai, ūkiniai ir bandomieji gyvūnai. Baigiamojo darbo struktūra suskirstyta į kelias pagrindines dalis, kurios užtikrina nuoseklų ir sistemingą tyrimo atlikimą̨, apimantį teorinę analizę, praktinį vertinimą̨ ir išvadų, ir pasiūlymų formulavimą̨. Darbą sudaro įvadas, trys dėstomosios dalies skyriai, išvados ir pasiūlymai. Pirmajame skyriuje atskleidžiama gyvūnų ir jų teisių bei nediskriminavimo principo samprata, taip pat aptariamos nediskriminavimo principo taikymo galimybės gyvūnų teisių kontekste. Antrajame skyriuje analizuojama gyvūnų teisių teisinis reguliavimas tarptautiniu ir bendrai ES lygmeniu bei gyvūnų teisių teisinis reguliavimas Lietuvoje ir Vokietijoje bei Nyderlanduose. Trečiajame skyriuje analizuojama Lietuvos ir Vokietijos bei Nyderlandų teismų praktika gyvūnų teisių apsaugos srityje, taip pat atliekama lyginamoji šių valstybių nediskriminavimo principo taikymo gyvūnų teisių srityje analizė. Visų skyrių̨ pabaigoje yra pateikiamos trumpos išvados. Taip pat pateikiamos pagrindinės tyrimo išvados, pridedamas literatūros sąrašas, santraukos lietuvių ir anglų kalbomis bei priedai.

      13  33
  • Item type:ETD,
    Gyvūnų augintinių bei ūkio gyvūnų gerovės ir žmogaus teisių į juos suderinamumas
    [Reconciling the Welfare and Human Rights of Pets and Farm Animals]
    magister thesis[2025][S001]
    Jocius, Kęstutis

    Magistro baigiamojo darbo temos pavadinimas: Gyvūnų augintinių bei ūkio gyvūnų gerovės ir žmogaus teisių į juos suderinamumas. Kiekviena gyvūnų rūšis, dėl atliekamo specifinio vaidmens, yra labai svarbi dedamoji ekosistemoje. Žmogus yra stipriai priklausomas nuo ūkio gyvūnų, dėl šių maistinės ar kitos (kailis, oda) produkcijos, dirbamosios jėgos. Glaudžiausią socialinį, emocinį ryšį žmogus užmezga su gyvūnais augintiniais, kurie ne tik suteikia jaukumo namuose, tačiau šie yra puikūs kompanionai fizinėje ar emocinėje vienatvėje. Gyvūnai kaip ir žmonės, jaučia skausmą, baimę, kitas kančias, turi fiziologinius ir etologinius poreikius, todėl visuomenės moralinė ir teisinė pareiga, šiais pasirūpinti, juos ginti ir saugoti. Siekiant atskleisti magistro baigiamojo darbo temą, iškeltas darbo tikslas: Atskleisti teisinio reguliavimo, kuriuo siekiama suderinti gyvūnų augintinių bei ūkio gyvūnų gerovę ir žmogaus teisių į juos, įgyvendinimo praktiką. Tikslui pasiekti nustatyti darbo uždaviniai: 1. Pristatyti gyvūnų gerovės sampratą ir reikšmę; 2. Išanalizuoti gyvūnų gerovės užtikrinimo teisinius aspektus; 3. Atlikti praktinio gyvūnų gerovės įgyvendinimo analizę; 4. Aptarti gyvūno gerovės užtikrinimo galimybes ir būdus. Magistro baigiamojo darbo ginamasis teiginys: Gyvūnų gerovės užtikrinimas reikalauja, kad žmonės atsisakytų asmeninių interesų, kurie kelia fizines ar psichines kančias gyvūnams. Darbas susideda iš keturių skyrių. Pirmame skyriuje analizuojami gyvūnų gerovės svarbos aspektai, pristatoma gyvūnų įvairovė. Antrame skyriuje pateikiama gyvūnų gerovės ir žmogaus teisių į gyvūnus teisiniai aspektai. Trečiame skyriuje atliekama praktinio gyvūnų gerovės įgyvendinimo analizė. Ketvirtame skyriuje aptariamos gyvūno gerovės užtikrinimo galimybės ir būdai. Remiantis mokslinės literatūros, teisės aktų ir kitų šaltinių analize, pateikiami gyvūno ir žmogaus santykio suderinamumo moraliniai ir teisiniai aspektai. Teismų praktikos, administracinių nusižengimų, baudžiamųjų nusikalstamų veikų statistinių duomenų analize, pokalbių su ekspertais, asmeninės patirties dirbant 4 metus policijos įstaigose pagrindu, pateikiamas Lietuvoje taikomų teisės normų, kuriomis siekiama suderinti gyvūnų gerovę ir žmogaus teises į gyvūnus, vertinimas. Empirinio tyrimo metu nustatyta, jog Lietuvoje, policijos įstaigose, yra užregistruojamas reikšmingas skaičius veikų, peržengiančių gyvūno gerovės sampratą. Atlikus ekspertinį vertinimą, jų įvardytos probleminės sritys Lietuvoje yra vis dar galiojantis ritualinis ūkio gyvūnų skerdimas ir lengvai prieinamas gyvūnų augintinių įsigijimas. Magistro baigiamajame darbe pateikiamos išvados ir pasiūlymai, kurie padėtų žmogaus teises į gyvūnus įgyvendinti neperžengiant gyvūno gerovės sampratos ribų.

      26  71
  • Item type:ETD,
    Paradigminiai pokyčiai gyvūnų gerovės užtikrinimo srityje
    [Paradigm Shifts in Animal Welfare]
    magister thesis[2025][S001]
    Mirinavičienė, Ieva

    Magistro baigiamojo darbo pavadinimas – Paradigminiai pokyčiai gyvūnų gerovės užtikrinimo srityje. Norint išsamiai atskleisti baigiamojo darbo temą, buvo suformuluotas darbo tikslas: išanalizuoti paradigminio požiūrio į gyvūnų gerovę pokytį teisinėje sistemoje ir visuomenėje bei įvertinti pagrindines spragas. Siekiant pasiekti išsikeltą tikslą, buvo suformuluoti uždaviniai: atskleisti gyvūnų gerovės sampratos raidą; išanalizuoti gyvūnų gerovę reglamentuojančių teisės aktų bei teisės aktų, numatančių atsakomybę už gyvūnų gerovės pažeidimus, raidą; apžvelgti atsakomybės, taikomos asmenims pažeidusiems gyvūnų gerovę reglamentuojančius teisės aktus, jų taikymo efektyvumą; nustatyti švietimo įtakos vaidmenį, formuojant visuomenės požiūrį į gyvūnų gerovę. Baigiamojo darbo struktūra yra suskirstyta į kelias pagrindines dalis, kurios užtikrina nuoseklų ir sistemingą tyrimo atlikimą, apimantį teorinę analizę, praktinį vertinimą ir rekomendacijų formulavimą. Darbą sudaro įvadas, trys dėstomosios dalies skyriai, išvados ir pasiūlymai. Pirmame skyriuje atskleidžiama gyvūnų gerovės sampratos raida ir gyvūno kaip teisės objekto apibrėžimas. Antrame darbo skyriuje, analizuojama gyvūnų gerovės teisinio reguliavimo raida Lietuvoje, administracinės ir baudžiamosios atsakomybės raida ir teismų praktika gyvūnų gerovės srityje. Trečiame darbo skyriuje nagrinėjama visuomenės požiūrio į gyvūnų gerovė paradigma ir švietimo vaidmuo formuojant požiūrį į gyvūnų gerovę. Visų skyrių pabaigoje yra pateikiamos trumpos išvados. Taip pat, pagrindinės tyrimo išvados, pridedamas literatūros bei kitų šaltinių sąrašas, santrauka lietuvių ir anglų kalbomis bei priedas, kurį sudaro ekspertų apklausa – anketa.

      15  85
  • Item type:ETD,
    Aplinkos taršos mokesčių sistema Lietuvoje
    [Environmental pollution tax system in Lithuania]
    master thesis[2023][S001]
    Vigraitienė, Kristina

    Auganti gyvenimo kokybė, besaikis, nesąmoningas ir neatsakingas vartojimas, neracionalus gamtos išteklių naudojimas po savęs palieka žymius pėdsakus: didėjančią aplinkos taršą, nykstančias ekosistemų rūšis, negyvosios gamtos funkcijų degradaciją, neigiamus padarinius žmonių sveikatai. Siekiant mažinti šias negatyvias pasekmes, vienas svarbiausių aplinkos apsaugos uždavinių – stabdyti bei mažinti veiklą, kurios metu susiduriama su kenksmingu aplinkos taršos poveikiu. Viena iš priemonių šiam uždaviniui įgyvendinti - ekonominis aplinkosaugos priemonių teisinis reguliavimas. Lietuvoje, siekiant sumažinti aplinkos teršimą, vienas iš pasitelkiamų būdų yra teršėjų apmokestinimas, kurio teisinis pagrindas yra nustatytas „Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymu“. Tad darbe analizuojama Lietuvos aplinkos taršos mokesčių sistema, atskleidžiamos jos dalys ir turinys, analizuojant teismų praktiką, pažymimi problematiniai įgyvendinimo aspektai bei praktiniu aspektu įvertinamas pagrindinio teisės akto, kuris reglamentuoja aplinkos taršos apmokestinimą, nuostatų, susijusių su surinktų įplaukų už taršą tiksliniu panaudojimu, įgyvendinimas. Rengiant baigiamąjį darbą pasitelkta Lietuvos Respublikos įstatymų, poįstatyminių ir kitų teisės aktų, nacionalinių teismų praktikos, specialiosios literatūros šaltinių, mokslinių straipsnių, internetinių svetainių duomenų aplinkos taršos, jos mokesčių sistemos, apmokestinimo klausimais duomenų analizė ir susisteminimas; informacijai apdoroti ir sisteminti naudojami grupavimo, aprašomasis metodai, palyginamoji statistinių duomenų analizė, grafinis vaizdavimas.

      106  13
  • Item type:ETD,
    Oro taršos kontrolės įgyvendinimo problemos
    [Problems in the implementation of air pollution control]
    master thesis[2023][S001]
    Nikitinė, Agnė

    Magistro baigiamojo darbo tema „Oro taršos kontrolės įgyvendinimo problemos“. Šio baigiamojo darbo aktualumo išeities taškas yra siekis susieti teorinius ir praktinius Europos Sąjungos aplinkos oro taršos kontrolės reguliavimo įgyvendinimo srityje probleminius. aspektus. Darbo tikslas - išanalizuoti aplinkos oro taršos kontrolės įgyvendinimo Europos Sąjungoje probleminius aspektus. Darbo objektas - aplinkos oro taršos kontrolės įgyvendinimo Europos Sąjungoje teorinio ir praktinio lygmens probleminiai aspektai. Darbo uždaviniai: 1) išanalizuoti oro taršos kontrolės teorinius aspektus, 2) atlikti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos analizę bylose, kuriose valstybių narių įsipareigojimai oro taršos kontrolės reguliavimo įgyvendinimo srityje kyla remiantis Oro kokybės direktyva; 3) atlikti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos analizę bylose, kuriose valstybių narių įsipareigojimai oro taršos kontrolės reguliavimo įgyvendinimo srityje kyla remiantis Reglamentu 715/2077; 4) Pristatyti oro taršos kontrolės reguliavimo tendencijas. Gauti svarbiausi tyrimo rezultatai: a) valstybės narės, viršijusios KD10 ir azoto dioksido koncentracijos Oro taršos direktyvoje nustatytas ribas daro tolimesnius šio norminio teisės akto pažeidimus, b) valstybės narės nesilaiko taisyklių dėl mėginių ėmimo vietų naudojimo ir vietos oro kokybei matuoti zonose ir aglomeracijose, apimančiose kiekvienos valstybės narės teritoriją, parinkimo; c) valstybės narės nesilaiko įsipareigojimų nacionalinėse teisės sistemose turėti veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijų sistemas, kurios atgrasintų gamintojus tiekti į rinką draudžiamus valdiklius. Aplinkos oro taršos kontrolės reguliavimo įgyvendinimo srityje tendencijos Teisingumo Teismo naujausiose bylose pasireiškia: a) reikalavimu iš valstybių narių, kuo greičiau sutrumpinti Oro kokybės direktyvoje nurodytų teršalų ribinių verčių viršijimo laikotarpius; b) skatinimu, jog valstybių narių valdžios institucijų pareigūnams, atsisakiusiems vykdyti iš ES teisės kylančius įsipareigojimus, būtų taikomas priverstinis sulaikymas; c) skatinimu valstybes nares įgyvendinant aplinkos oro taršos kontrolę remtis naujosiomis 2021 m. PSO rekomendacijomis; d) skatinimu valstybių narių piliečius reikalauti žalos patirtos dėl aplinkos oro taršos poveikio, atlyginimo, iš valždios institucijų, nevykdžiusių įsipareigojimų, kurie kyla iš ES teisės. Darbo struktūra: 1) pirmojoje darbo dalyje atskleidžiami oro taršos kontrolės teoriniai aspektai, susiejant intervencijų, siekiant sumažinti aplinkos oro taršos ir aplinkos oro taršos kontrolės strategijų kūrimo teorinius pagrindus, 2) antrojoje analizuojama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencija bylose, susijusiose su aplinkos oro taršos kontrolės reguliavimo srityje įgyvendinimu, 3) trečiojoje darbo dalyje pristatomos oro taršos kontrolės reguliavimo tendencijos bei 68 jų įvertinimas atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo suformuotą praktiką. Darbe naudoti metodai: koncepto metodas, sisteminės literatūros analizės, integruotas literatūros analizės metodas, dedukcijos ir indukcijos metodai.

      3  17
  • Item type:ETD,
    Aplinkos triukšmo mažinimo teisinio reguliavimo ir jo įgyvendinimo problemos
    [Problems of legal regulation of environmental noise reduction and its implementation]
    master thesis[2023][S001]
    Mikelėnas, Laurynas

    Pastaraisiais metais akustinė tarša, dar vadinama triukšmo tarša, tapo svarbia aplinkos ir visuomenės sveikatos problema. Ilgalaikis didelio triukšmo poveikis gali sukelti įvairių sveikatos problemų, įskaitant klausos praradimą, miego sutrikimus, širdies ir kraujagyslių ligas bei psichologinius sutrikimus. Šiame magistro darbe nagrinėjamos problemos, susijusios su teisiniu reguliavimu ir aplinkos triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimu, daugiausia dėmesio skiriant dabartinės reguliavimo sistemos sudėtingumui ir trūkumams, taip pat iššūkiams, su kuriais susiduria reguliavimo institucijos, įgyvendindamos triukšmo taršos mažinimo politiką. Tyrime taip pat pateikiamos rekomendacijos, kaip tobulinti teisinę sistemą, kad būtų veiksmingai sprendžiama akustinės taršos problema ir gerinama gyvenimo kokybė mus supančioje aplinkoje. Šis darbas pradedama aplinkos triukšmo sampratos apžvalga, analizuojamas aplinkos triukšmo sistemos turinys ir subjektai, dalyvaujantys šioje sistemoje. Toliau nagrinėjamas esamas aplinkos triukšmo valdymo teisinis pasaulio, ES ir nacionalinį lygmens reguliavimas. Tyrime gilinamasi kokia aplinkos triukšmo valdymo kontekste dabartinė nacionalinės teisinės sistemos situacija statybų teisinio reguliavimo srityje, apžvelgiami jos trūkumai ir teikiami siūlymai ją tobulinti. Taip pat tyrimu pateikiama pirotechninių priemonių, kaip aplinkos triukšmo šaltinių, poveikio aplinkai analizė, kurioje akcentuojamas aplinkos triukšmo pagal bendrąją streso teoriją mokslinio tyrimo poreikis, siekiant sisteminių šios srities teisinio reguliavimo tikslų. Tyrimu prisidedama prie dabartinės teisinio reguliavimo sistemos vertinimo ir pateikiama praktinių rekomendacijų, kaip patobulinti teisines ir politines priemones, kad būtų veiksmingai sprendžiama triukšmo taršos problema ir skatinamas darnus vystymasis. Šios rekomendacijos apima suderintos ir išsamios teisinės sistemos kūrimą, institucinių stebėsenos ir vykdymo užtikrinimo gebėjimų stiprinimą, didesnį skaidrumą ir visuomenės dalyvavimą sprendimų priėmimo procesuose, taip pat tvarių miestų planavimo strategijų, kurios integruoja akustinės taršos valdymą su platesniais aplinkosaugos, socialiniais ir ekonominiais aspektais, skatinimą. Įgyvendinus siūlomus sprendimus, galima sukurti tylesnę, sveikesnę ir tvaresnę aplinką ateities kartoms.

      66  19
  • Item type:ETD,
    Miškų apsaugos teisinis reguliavimas: privataus ir viešojo intereso santykio problema
    [Legal regulation of forest protection: the problem of the relationship between private and public interest]
    master thesis[2023][S001]
    Morkvėnienė, Inga

    Privačių miškų savininkų teisių, valdant, naudojant mišką ir juo disponuojant, įgyvendinimas yra įtakojamas viešojo intereso. Šiame magistro darbe autorė koncentruojasi į miško apsaugą nustatančio Lietuvos Respublikos teisinio reglamentavimo atskleidimą esminių privačių miško savininkų miško naudojimo teisės apribojimų srityje, naudodama kokybinio tyrimo - struktūruoto ekspertų interviu - duomenis, siekė įvertinti miškininkystės srities ekspertų įžvalgas dėl privačių miškų savininkų miško naudojimo teisės apribojimų pagrįstumo bei proporcingumo viešojo intereso apsaugos užtikrinimo kontekste. Šio darbo tikslas - pateikti miško apsaugos teisinio reglamentavimo, nustatančio esminius privačių miškų savininkų miško naudojimo teisės apribojimus, analizę bei įvertinti privačių miškų savininkų miško naudojimo teisės apribojimų dėl viešojo intereso pagrįstumą ir proporcingumą. Atitinkamai, tyrimo objektu pasirinktas miško apsaugos teisinis reguliavimas, nustatantis esminius privačių miškų savininkų naudojimo teisės apribojimus, jų pagrįstumo ir proporcingumo įvertinimas viešojo intereso apsaugos užtikrinimo kontekste. Dėstomojoje dalyje autorė, naudodama deskriptyvinį ir dokumentų bei duomenų analizės metodus, analizavo viešojo intereso sampratos apibrėžtumo problemą ir viešojo bei privataus interesų santykį. Pasitelkusi lyginamąjį ir apibendrinimo metodus, apibendrino privačios nuosavybės kontekste miškų svarbą ir naudą. Priėjo prie išvados, kad Lietuvos miškų apsauga neabejotinai yra bendras visos visuomenės ir valstybės interesas, atitinkantis viešojo intereso sampratą, o privatūs miškai tampa svarbūs viešųjų poreikių tenkinimui Lietuvos Respublikos mastu, kai jie užima reikšmingą visų šalies miškų dalį. Nurodytų metodų pagalba darbe atskleisti esminiai privačių miškų savininkams taikomi miško naudojimo ribojimai (suvaržymai). Privačių miškų valstybinis reguliavimas nukreiptas į tai, kad išlaikyti miškus ilgalaikėje perspektyvoje, taip pat užtikrinti laisvą asmenų lankymąsi privačiame miške. Kiti viešieji poreikiai privatiems miškams daugiausia išreikšti per miškų grupių sistemą ir saugomų teritorijų sistemą. Tyrimo metu nustatyta, kad privataus miško savininko privatūs interesai pagrįstai ribojami dėl viešojo intereso (miško apsaugos). Apibendrinus struktūruoto ekspertų interviu rezultatus, kaip labiausiai neproporcingi privataus miško savininko ribojimai, išskirti veiklos ribojimai saugomose teritorijose ir disponavimo ribojimai. Būtent į šias sritis, valstybėje sprendžiant miškų valdymo ir tvarkymo teisinio reglamentavimo tobulinimo klausimus, autorė įžvelgia tikslingumą, pirmiausia, ir atkreipti dėmesį, siekiant teisingos privataus bei viešojo interesų pusiausvyros.

      85  66
  • Item type:ETD,
    Gyvūnų konfiskavimas dėl žiauraus elgesio su jais
    [Animal Confiscation Due to Cruelty]
    master thesis[2022][S001]

    Magistro baigiamojo darbo temos pavadinimas – Gyvūnų konfiskavimas dėl žiauraus elgesio su jais. Siekiant atskleisti magistro baigiamojo darbo temą, buvo išsikeltas darbo tikslas – išanalizuoti gyvūnų konfiskavimo teisinius pagrindus ir įgyvendinimo problemas. Tikslui pasiekti buvo nustatyti šie uždaviniai: atskleisti žiauraus elgesio su gyvūnais sampratą bei teisinės atsakomybės už žiaurų elgesį reglamentavimo ypatumus; pristatyti situacijas, kurioms esant taikomas gyvūnų konfiskavimas, ir šios poveikio priemonės teisinio reguliavimo ypatumus; ištirti pagrindines praktikoje egzistuojančias problemas taikant gyvūnų konfiskavimą dėl žiauraus elgesio su jais; atlikti teisinės atsakomybės ir poveikio priemonių taikymo ypatumų už žiaurų elgesį su gyvūnais užsienio valstybėse lyginamąją analizę

      19  21