Kairienė, Brigita
Tėvų valdžios ir vaiko teisių santykis Lietuvos StatutuoseItem type:Publication, [The Relationship Between Parental Authority and Children’s Rights in Lithuanian Statutes.]Lietuvos Statutai yra pripažinti pažangiausia XVI a. kodifikuota teisės sistema, jie iki šiol laikomi Lietuvos valstybingumo simboliu. Vieninga to laikotarpio teisės sistema atspindėjo unikalią Lietuvos politinę bei socialinę struktūrą, padėjo spręsti vidaus nesutarimus ir dorotis su išorinėmis grėsmėmis, taip sustiprindama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybę, kuriai priklausė įvairių luomų, tautų, etninių grupių gyventojai, laikęsi skirtingų įstatymų, papročių, tradicijų, išpažinę įvairias religijas. Lietuvos Statutuose derinti pasaulietinis ir krikščioniškasis požiūriai, sprendžiant įvairius valstybės ir visuomenės klausimus. Ypač vertinamas Lietuvos Statutuose išdėstytas šeimos gyvenimo, tėvų valdžios, vaiko teisių, globos kausimų reguliavimas. Straipsnyje nagrinėjamas tėvų valdžios ir vaiko teisių santykis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, atsiskleidęs I bei III Lietuvos Statutų tekstuose, atspindinčiuose to laikotarpio teisės kodifikavimo pradžią ir pabaigą.
10 Paaugliai ateina rasti gyvenimąItem type:Publication, video[2025][H2a][S006]; ; Mokslo balsu., 2025-03-10, 1 vaizdo įrašasMRU Aplinkos psichologijos tyrimų centro vadovė dr. Audra Balundė ir MRU Edukologijos ir socialinio darbo instituto profesorė dr. Brigita Kairienė laidoje „Paaugliai ateina rasti gyvenimą" diskutuoja apie paauglių moralinius ir tapatumo veiksnius. Kaip paauglių asmeninės normos, vertybės ir panašūs veiksniai šiame raidos tarpsnyje veikia jų elgesį? Kokį vaidmenį atlieka jų draugai ir (ne)dalyvaujantys paauglių gyvenime suaugusieji? Kur šiems jaunuoliams, patiriantiems vidines ir išorines krizes, rasti užuovėją? Kokia neformalaus švietimo reikšmė šiame kontekste?
4 Social Inclusion of Transnational Families in Lithuania: The Case of War Refugee Children from UkraineItem type:Publication, conference paper[2025][T1e][S007,S005][1]; Book of Abstracts accepted for presentation at the 5th ISA Forum of Sociology "Knowing Justice in the Anthropocene", July 6–11, 2025 | Rabat, Morocco., p. 190War refugees often are form transnational families, as many of them have members residing across state borders. Since the beginning of the war in Ukraine in February 2022, approximately 86,000 Ukrainian refugees have arrived in Lithuania in search of temporary settlement. The majority of these arrivals were women with preschool and school-aged children, as well as unaccompanied minors. Lithuania swiftly mobilized its education, social, health, and other systems to receive war refugees from Ukraine. Initially, the most pressing concerns were accommodating refugees and addressing their basic needs. Currently, the focus has shifted to their social inclusion into the society. War refugee children represent a particularly vulnerable group, and their social inclusion is essential for their full development and well-being. Therefore, a qualitative study conducted in 2024, aiming to explore the social inclusion of Ukrainian war refugee children, focusing on their social inclusion into the education system. The participants were upper-grade students who arrived in Lithuania from Ukraine after the outbreak of hostilities, along with teachers who work with Ukrainian refugee children. All participants either have family members still in Ukraine, or members who have migrated to other countries. The study found that the most pressing issue of social inclusion relates to learning the Lithuanian language. Motivation to learn Lithuanian primarily depends on the family’s decision about their future. If the family decides to stay in Lithuania, parents encourage their children to learn the language. The extent of the child’s interaction with Lithuanian peers greatly influences language learning. Similarly, how much those around the child encourage them to speak Lithuanian also plays a significant role. It became evident that Ukrainian children show a strong interest in Lithuanian history, customs, and culture, eagerly participating in celebrations of commemorative days and seeking similarities with Ukrainian history and traditions.
9 Ensuring the rights of Ukrainian war refugee children in Lithuania: challenges and opportunitiesItem type:Publication, conference paper[2025][T1e][S007,S005][1]; Book of Abstracts accepted for presentation at the 5th ISA Forum of Sociology "Knowing Justice in the Anthropocene", July 6–11, 2025 | Rabat, Morocco., p. 487The arrival of war refugees in Lithuania has created significant challenges for state structures to develop effective inclusion systems to ensure that the needs of the new arrivals are met. Particular pressure was placed on the social and education systems, which had to immediately address the needs of children arriving from Ukraine to the territory of the Republic of Lithuania - to ensure a safe environment, development needs and access to education. War refugee children are a particularly vulnerable group of children, and their rights and inclusion in the education system must be given special attention. As the war in Ukraine continues, minor war refugees from Ukraine, as well as from other countries, continue to arrive on the territory of the Republic of Lithuania. The inclusion of these children remains a topical issue. It is important to assess the challenges and opportunities for ensuring the rights and inclusion of war refugee children in the Lithuanian education system in order to fully ensure the right of every learner, including vulnerable children, to inclusive and equitable educational opportunities. The qualitative study aimed to explore how the rights of Ukrainian war refugee children are guaranteed in the context of their inclusion in the education system. The participants were pupils in upper grades who arrived in Lithuania from Ukraine after the outbreak of hostilities and teachers who work with Ukrainian war refugee children. The study is based on the implementation of the principles of the UN Convention on the Rights of the Child and inclusive education. The study found that the rights of Ukrainian war refugee children are not sufficiently guaranteed in Lithuania. Children experience discrimination, especially from older people, because of their arrival in Lithuania and their lack of knowledge of the Lithuanian language. The living conditions of the children do not provide them with sufficient privacy and space. Although the learning conditions are sufficient, the learning process is complicated by the emotional trauma each of them has experienced, the anxiety about the course of the war, and the relatives left behind. Some children have difficulties to continue in Lithuania the non-formal education activities they started in Ukraine. Once they arrive, the children become independent very quickly, which affects the importance of their opinion in the family.
10 Ensuring children's rights in transnational families settled in Lithuania: the case of war refugee children from UkraineItem type:Publication, conference paper[2025][T2][S007,S005][1]; XII Congress of The European Society on Family Relations : book of abstracts, 25 - 27 June 2025, University of Madeira., p. 37Since the beginning of the war in Ukraine in February 2022, approximately 86,000 Ukrainian refugees have arrived in Lithuania in search of temporary settlement. The majority of these arrivals were women with preschool and school-aged children, as well as unaccompanied minors. The Government of Lithuania swiftly mobilized its education, social, health, and other systems to receive war refugees from Ukraine. Initially, the most pressing concerns were accommodating refugees and addressing their basic needs. War refugee children represent a particularly vulnerable group, and their social inclusion is essential for their full development and well-being. Aiming to investigate the situation of child right implementation among Ukrainian war refugee children in Lithuania, a qualitative study conducted in 2024. The participants were upper-grade students who arrived in Lithuania from Ukraine after the outbreak of hostilities, along with teachers who work with Ukrainian refugee children. All participants either have family members still in Ukraine, or members who have migrated to other countries. The main focus was on the role and efforts of the education system in the process of child right implementation. The research results reveal that the rights of Ukrainian war refugee children are not sufficiently guaranteed in Lithuania. The main problems are based on discrimination because of the language, insufficient living conditions, complicated learning process, lack opportunities to be involved into non-formal education activities.
10 Socialinė politika ir neformalusis ugdymas: transnacionalinių šeimų vaikų galimybės ir iššūkiaiItem type:Publication, conference paper[2025][T2][S005,S007][2]; ; ; Socialinė politika ir visuomenės atsparumas : IV nacionalinė socialinės politikos konferencija, 2025 m. spalio 17 d.., p. 10-11Pranešime nagrinėjamas transnacionalinių šeimų vaikų neformalusis ugdymas kaip svarbi socialinės politikos dalis. Migracijos procesai keičia šeimų struktūras ir kelia naujus iššūkius socialinei politikai. Transnacionalinių šeimų vaikai dažnai patiria emocinių, socialinių bei ugdymo spragų, kurias formali švietimo sistema ne visada pajėgi kompensuoti. Neformalusis ugdymas tampa svarbia priemone, padedančia užtikrinti šių vaikų įtrauktį, socialinį ryšį bei asmenybės raidą. Tuo pačiu, valstybės socialinė politika vis dar tik fragmentiškai integruoja neformalųjį ugdymą į platesnes įtraukties strategijas. Tuo tikslu Mykolo Romerio universitete 2024-2026 m. įgyvendinamas subprojektas „Vaiko teisių įgyvendinimas transnacionalinėje šeimoje: neformaliojo ugdymo vaidmuo – FAMEDU-CHILD“, kuris yra valstybės biudžeto lėšomis finansuojamo projekto „Ekscelencijos centrų kūrimas Mykolo Romerio universitete“, vykdomo pagal Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuotą programą „Ekscelencijos centrų iniciatyva“, dalis. Kokybiniai empiriniai duomenys buvo renkami 2025 m. šiais metodais: grupinės diskusijos (fokusinės grupės) su neformaliojo ugdymo pedagogais, dualiniai interviu su tėvais ir vaikais iš transnacionalinių šeimų. Rezultatai rodo, kad neformalusis ugdymas suteikia vaikams galimybių socialinei integracijai, tapatybės paieškai ir emocinei gerovei. Veiklos už mokyklos ribų stiprina vaikų savivertę bei padeda formuoti ateities perspektyvas. Nepaisant to, išryškėja kliūtys: emociniai sunkumai dėl tėvų migracijos, finansinės bei logistinės problemos, informacijos sklaidos stoka. Svarbus vaidmuo tenka neformalaus ugdymo pedagogams, kurie tampa vaikų mentoriais, padedančiais kurti saugius santykius ir skatinti platesnį socialinį įsitraukimą. Tyrimas leidžia teigti, kad valstybės socialinė politika turėtų vis labiau įtraukti neformalųjį ugdymą į platesnes įtraukties strategijas.
19 Transnacionalinių šeimų praktikos, užtikrinant jų vaikų įtrauktį į neformalųjį ugdymąItem type:Publication, conference paper[2025][T2][S007,S005][1]; ; ; Globalios ir įtraukios sociologijos link : tezės. XVII nacionalinė Lietuvos sociologų draugijos konferencija, 2025 m. rugsėjo 4-5 d. / Lietuvos mokslų akademija.., p. 2Tyrimo idėją įkvėpė teorinės ir praktinės žinios apie transnacionalinių šeimų (toliau – TNŠ) vaikų ugdymą. Čia TNŠ – tai šeima, kurios nariai ne trumpiau nei metus gyvena abipus valstybių sienų. Daugelyje atvejų vaikai paliekami su vienu iš tėvų, seneliais, kitais giminaičiais ar net ne giminaičiais. Bet kuriuo atveju, TNŠ nepilnamečiai vaikai, kaip ir bet kurie kiti vaikai, turi teisę gauti jų talentus bei interesus atitinkantį ugdymą. Tuo pat metu tėvai sprendžia daugelį kitų problemų – integracijos į migracijos šalies darbo rinką ir visuomenę, geografinio bei emocinio atstumo įveikimo, kt. Todėl TNŠ vaikai neretai stokoja tėvų dėmesio. Ypač tai pasakytina apie vaikų neformalųjį ugdymą, kuris nėra privalomas, tačiau būtinas, siekiant išauginti harmoningą ir suaugusiojo gyvenimui kuo sėkmingiau pasirengusią asmenybę. Tyrimas grindžiamas duomenimis, surinktais įgyvendinant subprojektą „Vaiko teisių įgyvendinimas transnacionalinėje šeimoje: neformaliojo ugdymo vaidmuo – FAMEDU-CHILD“, kuris yra valstybės biudžeto lėšomis finansuojamo projekto „Ekscelencijos centrų kūrimas Mykolo Romerio universitete“, vykdomo pagal Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuotą programą „Ekscelencijos centrų iniciatyva“, dalis. 2025 m. balandžio – gegužės mėnesiais atlikti penki pusiau struktūruoti interviu su TNŠ poromis, kai vienas iš interviu dalyvių yra emigrantas, o kitas – nuolat gyvenantis su nepilnamečiu vaiku, t.y. iš viso atlikta 10 interviu. Tyrimo dalyviai pasidalino patyrimais, organizuojant savo vaikų neformalųjį ugdymą.
22 War refugee children from Ukraine in Lithuania: school enviroenment, and intentions of inclusionItem type:Publication, conference paper[2025][T2][S007,S005][1]; XII Congress of The European Society on Family Relations : book of abstracts, 25 - 27 June 2025, University of Madeira., p. 263 Budinčio globotojo patiriami iššūkiai užtikrinant laikinai prižiūrimo vaiko teisesItem type:Publication, [Challenges faced by guardian on duty in ensuring the rights of a child under guardianship (care).]research article[2025][S4][S007,S005][20]; Valaitienė, LarisaSocialinės gerovės tyrimai = Social inquiry into well-being., 2025, p. 171-190Vaiko laikinosios globos (rūpybos) institutas yra svarbi vaiko teisių apsaugos sistemos dalis, susijusi su trumpalaike vaiko priežiūra, kol teikiama pagalba tėvams, kad jie išspręstų problemas, kurios trukdė užtikrinti saugias ir tinkamas sąlygas vaiko vystymuisi, ir vaikas galėtų grįžti į šeimą. Vaiko laikinąją priežiūrą vykdantiems budintiems globotojams tenka sudėtinga užduotis – bet kuriuo paros metu į savo šeimą priimti nepažįstamą, traumuojančios patirties turintį vaiką ir suteikti jo poreikius ir interesus atitinkančią aplinką. Todėl svarbu analizuoti, kaip įgyvendinama laikinoji vaiko priežiūra ir koks yra poreikis tobulinti laikinosios vaiko globos (rūpybos) institutą, kurio svarbus dalyvis yra budintis globotojas. Tyrimo idėja grindžiama siekiu išsiaiškinti, su kokiais iššūkiais susiduria budintys globotojai užtikrindami laikinai prižiūrimam vaikui JT vaiko teisių konvencijoje numatytas vaiko teises, kurios dėl universalaus taikymo vadinamos bendraisiais principais. Šio straipsnio tikslas – atskleisti, su kokiais vaiko teisių įgyvendinimo iššūkiais susiduria budintys globotojai prižiūrėdami tėvų globos netekusį vaiką. Siekiant atliepti išsikeltą tikslą, pasirinktas kokybinis tyrimo tipas, taikant pusiau struktūruoto interviu duomenų rinkimo metodą. Tyrime dalyvavo 8 budintys globotojai, turintys ne mažiau nei dvejų metų patirtį prižiūrint vaikus, kuriems paskirta laikinoji globa (rūpyba), ir per tą laiką prižiūrėję mažiausiai du vaikus. Atliekant duomenų analizę naudotas kokybinės turinio analizės metodas – taikytas teorinis kodavimas, konstruotos kategorijos ir subkategorijos. Tyrimas atliktas laikantis pagrindinių tyrimo etikos principų. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad palankių vaiko vystymosi sąlygų užtikrinimą riboja informacijos apie vaiko situaciją ir sveikatos būklę trūkumas, taip pat vaiko poreikių specifiškumas ir laikinosios globos terminų viršijimas. Vaiko bendravimą su tėvais apsunkina neigiama tėvų įtaka vaikui ir neadekvati tėvų reakcija į jo priežiūrą. Vaiko priežiūros įgyvendinimą ir jo poreikių nustatymą sunkina vaiko baimė ar negebėjimas išsakyti savo nuomonę, o didžiausias iššūkis budintiems globotojams yra vaiko elgesio nenuspėjamumas dėl jo traumuojančios patirties. Vaiko nediskriminavimo teisės užtikrinimą riboja neigiamos nuostatos apie globojamus vaikus ugdymo įstaigoje ir visuomenėje.
7 13 Cooperation Between Stakeholders to Ensure the Roma Child's Right to Education: An Analysis of Teachers' Experiences /Item type:Publication, [Suinteresuotų šalių bendradarbiavimas užtikrinant romų vaiko teisę į mokymąsi: mokytojų patirčių analizė.]research article[2025][S1b][S007][18]; ; ; ; ; Pedagogika, 2025, p. 181-198The aim of the article is to draw on the experiences of teachers working with Roma children to shed light on the role of cooperation in guaranteeing the right to education for Roma children. Data was collected through semi-structured interviews. Qualitative content analysis was performed in accordance with the inductive logic of categorization based on the research data. The findings revealed positive and negative aspects of parents' cooperation with the school in ensuring Roma children's right to education.
23 15