Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Researcher: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20304
Now showing1 - 10 of 33
  • Item type:ETD,
    Pagalbos šeimai vertinimas sprendžiant tėvystės įgūdžių ugdymą
    [Assessment of Family Support in Addressing the Development of Parenting Skills]
    magister thesis[2026][S005]
    Burimaitė, Akvilė

    -.

      6  5
  • Item type:ETD,
    Atvejo vadybos taikymo veiksmingumas: atvejo vadybininkų ir vaiko teisių apsaugos specialistų patirtys
    [The effectiveness of case management implementation: experiences of case managers and child rights protection specialists]
    magister thesis[2025][S005,S003]
    Chalčenko, Karina

    -.

      65  15
  • Item type:ETD,
    Socialinių darbuotojų vaidmuo padedant tėvams ugdyti(s) tėvystės įgūdžius
    [The role of social workers in helping parents develop parenting skills]
    magister thesis[2025][S005]
    Rožėnaitė, Ugnė

    Darbo pavadinimas – Socialinių darbuotojų vaidmuo padedant tėvams ugdyti(s) tėvystės įgūdžius. Darbo tikslas – nustatyti socialinio darbuotojo vaidmenį ugdant tėvų tėvystės įgūdžius, remiantis socialinių darbuotojų patirtimis. Darbo uždaviniai: 1. Apibrėžti, kokius vaiko poreikius ir teises turi užtikrinti tėvai; 2. Identifikuoti vaiko poreikių nepatenkinimo pasekmes; 3. Nustatyti dėl kokių, netinkamų tėvystės įgūdžių, šeimos patenka į socialinio darbo lauką; 4. Identifikuoti kokie socialinio darbuotojo veiksmai daro įtaką sėkmingam ir nesėkmingam tėvystės įgūdžių ugdymui. Darbo duomenų analizės metodai: siekiant įgyvendinti darbo tikslą buvo atlikta pasirinktos mokslinės literatūros ir teisės aktų analizė, taip pat, buvo atliktas kokybinis tyrimas. Kokybinis tyrimas buvo atliktas naudojantis pusiau struktūruoto interviu metodą, tyrimo dalyvių buvo klausiami iš anksto paruošti klausimai pagal sudarytą klausimyną. Kokybiniam tyrimui buvo pasirinka tikslinė tiriamųjų apimtis – 6 socialiniai darbuotojai paslaugas teikiantys šeimoms esančioms atvejo vadybos procese, kurios susiduria su sunkumais. Tyrimui pasirinktas duomenų analizės metodas – kokybinė (Content) turinio analizė. Empirinio tyrimo rezultatai: Tėvai Lietuvos Respublikoje auginantys vaikus turi užtikrinti visus vaiko poreikius ir teises nustatytus ratifikuotuose tarptautiniuose įstatymuose ir Lietuvoje galiojančiuose dokumentuose. Tėvai turi visapusiškai rūpintis, kad visos vaiko teisės būtų įgyvendintos, tėvams patiriant sunkumus tuo turi rūpintis valstybė. Nepatenkinus vaiko poreikių jo teisės gali būti pažeidžiamos, vaikas gali patirti neigiamas pasekmes. Tyrimo metu atskleista, kad šeimos į socialinio darbo lauką gali patekti dėl įvairių priežasčių, bet visos jo turi vieną bendra bruožą – jose yra pažeidžiamos vaiko teises. Tyrimo metu nustatyta, kad socialinio darbuotojo naudojami tėvystės įgūdžių ugdymo metodai turi didelę įtaką sėkmei ir nesėkmei. Socialinio darbuotojo gebėjimas sukurti ir palaikyti teigiamus santykius, žinios apie vaikų poreikius ir raidos etapus, empatiškumas šeimai, gebėjimas atlikti šeimos problemų analizę – yra būtini komponentai socialinio darbuotojo tėvų tėvystės įgūdžių ugdymui. Atlikto tyrimo metu pavyko identifikuoti priežastis, kodėl socialinio darbuotojo tėvystės įgūdžių ugdymas gali būti nesėkmingas, kaip pagrindinę priežastį socialiniai darbuotojai išskyrė tai, kad darbuotojas negeba sukurti ir palaikyti ryšio su paslaugų gavėju. Tyrimo metu nustatyta, kad socialinio darbo lauke yra susiduriama su nemotyvuotomis, nenorinčiomis keistis ir prieš socialinio darbuotojo paslaugas nusistačiusiomis šeimomis, todėl su jomis nepavykus užmegzti teigiamo ryšio, įgūdžių ugdymas tampa beveik neįmanomas.

      22  20
  • Item type:ETD,
    Seksualinės prievartos prieš vaikus prevencijos prielaidos
    [The Asumptions of Preventing Child from the Sexual Abuse]
    magister thesis[2025][S005]
    Kundavičiūtė, Evelina

    Šiame magistro baigiamajame darbe aptariama seksualinės prievartos prieš vaikus apibrėžtis, apžvelgiamas seksualinių nusikaltimų prieš vaikus paplitimas ir tendencijos, vaikų seksualinės prievartos ypatumai, seksualinės prievartos prieš vaikus prevencijos galimybės. Seksualinė prievarta prieš vaikus – piktnaudžiavimas vaiko atžvilgiu, kai suaugęs asmuo, pasinaudodamas savo pranašumu, panaudodamas jėgą, grasinimus ar prievartą, pasinaudoja nesubrendusiu, iki galo nesuvokiančiu tokių santykių pasekmių ir negalinčiu duoti pagrįsto sutikimo vaiku seksualiniam pasitenkinimui gauti. Oficiali statistika leidžia susidaryti tik bendrą seksualinių nusikaltimų prieš vaikus paplitimo vaizdą. Oficialiais duomenimis Lietuvoje vaikai dažniausiai nukenčia nuo tvirkinimo, didžiąja dalimi seksualinių nusikaltimų aukomis tampa mergaitės, su amžiumi didėja tikimybė tapti seksualinių nusikaltimų aukomis. Svarbu ir tai, jog tapimo seksualinės prievartos auka riziką lemia kelių veiksnių sąveika, įskaitant individualius vaiko, šeimos ir aplinkos veiksnius. Be to, seksualinis kontaktas sukelia neigiamas pasekmes ir sutrikdo įvairias sritis, įskaitant psichinę, fizinę sveikatą, emocinę gerovę, sukelia elgesio pokyčius bei ekonominius sunkumus. Atliekant seksualinės prievartos prieš vaikus prevencijos prielaidų tyrimą taikytas nestruktūruotų interviu su ekspertais metodas. Tyrime dalyvavo 5 ekspertai. Apibendrinus tyrimo rezultatus galima daryti išvadą, jog seksualinės prievartos prieš vaikus prevencija programų, priemonių ir paslaugų teikimo lygmenyje šiai dienai siejama su tam tikrais teigiamais aspektais, įskaitant didėjantį dėmesį pačiai temai, vykdomas specializuotas prevencijos programas, priemones ir paslaugas, prevencijos programų vaidmenį padedant atpažinti problemą. Instituciniu lygmeniu teigiamai vertinama vaiko teisių apsaugos sistemos reorganizacija, pokyčiai teisėsaugos srityje, susiję su vaiko apsauga baudžiamajame procese bei įstatymų leidybos lygmenyje. Tačiau įgyvendinant seksualinės prievartos prieš vaikus prevenciją neišvengiamai susiduriama ir su tam tikrais sunkumais, įskaitant programų, priemonių ir paslaugų įgyvendinimo problemas, jų trūkumą įvairioms tikslinėms grupėms, veiksmingumo užtikrinimo, dėl specialistų nekompetencijos kylančias problemas, neužtikrinamą prevenciją naujų technologijų keliamoms problemoms spręsti, neigiamą požiūrį į prevenciją. Baudžiamajame procese taip pat susiduriama su įrodymų rinkimo, vaiko teisių užtikrinimo, tarpinstitucinio bendradarbiavimo, baudžiamojo persekiojimo įgyvendinimo, pakartotinio vaiko traumavimo problemomis. Siekiant išspręsti kylančius iššūkius reikėtų užtikrinti prevencijos programų, priemonių ir paslaugų plėtrą, institucijų veiksmų koordinavimą, įvairių tikslinių grupių įtraukimą. Baudžiamajame procese reikėtų efektyvinti atvejų nagrinėjimą ir užtikrinti vaiko teises.

      22  31
  • Item type:ETD,
    Pagalbos teikimo iššūkiai ir galimybės dirbant su karo pabėgėlių šeimomis
    [Challenges and Opportunities in Providing Assistance to Families of War Refugees]
    magister thesis[2025][S005]
    Zdančienė, Kristina

    Šio magistrinio darbo tikslas – identifikuoti problemas, su kuriomis susiduriama teikiant pagalbą karo pabėgėlių šeimoms iš Ukrainos, gavusiems prieglobstį Norvegijoje. Duomenys buvo renkami atliekant pusiau struktūruotus interviu su dviem informantų grupėmis: 8 karo pabėgėliais iš Ukrainos ir 5 socialiniais darbuotojais, dirbančiais su šia grupe. Tyrimas atskleidė, kad pabėgėlių šeimos iš Ukrainos Samnanger komunoje gauna įvairiapusę pagalbą, apimančią kalbos mokymosi bei švietimo paslaugas, užimtumo galimybes, apgyvendinimą, socialinę ir sveikatos apsaugą. Tyrime dalyvavę pabėgėliai iš Ukrainos turi stiprų norą integruotis į vietinę bendruomenę, nori susirasti darbą, tapti savarankiški ir siekia užtikrinti savo vaikų gerovę, kas rodo teigiamą požiūrį į ateitį. Socialiniai darbuotojai atlieka svarbų vaidmenį, teikdami praktinę pagalbą, kurdami pasitikėjimu paremtus santykius ir skatindami pabėgėlių savarankiškumą bei aktyvų dalyvavimą bendruomenės gyvenime. Tačiau socialiniai darbuotojai, siekdami integruoti pabėgėlius į visuomenę, Samnangerio komunoje susiduria su kalbos ir kultūros barjerais, pabėgėlių nepasitikėjimu valdžios institucijomis ir atsargumu kalbant apie tikrąsias problemas. Visuomenės požiūris į Ukrainos pabėgėlius, pasak tyrime dalyvavusių informantų, dažniausiai yra pozityvus, tačiau kartais pastebima įtampa dėl suvokiamo socialinio neteisingumo ir ekonominių suvaržymų.

      64  5
  • Item type:ETD,
    Vaiko teisių užtikrinimas budinčio globotojo šeimoje: budinčio globotojo ir globos koordinatoriaus bendradarbiavimas
    [Ensuring the rights of the child in the professional foster family: cooperation between the professional foster family ant the care coordinator]
    master thesis[2025][S005]
    Valaitienė, Larisa

    Lietuvoje nuo 2018 m. veikia globos centrai, kurie užtikrina, kad vaikai, netekę tėvų globos, būtų apgyvendinami šeimose, siekiant išvengti traumuojančios patirties apgyvendinant juos institucijoje. Nustačius laikinąją globą globos centre, vaikai apgyvendinami budinčių globotojų šeimose. Budintys globotojai tai asmenys, kurie suteikia saugią aplinką vaikams, pasirūpina jų fiziniais ir emociniais poreikiais, užtikrina, kad vaikai galėtų jaustis priimti. Jie sudaro sąlygas vaikams vystytis sveikoje bei palaikančioje aplinkoje. Rūpintis vaikais, kurie yra netekę savo tėvų - nelengva, todėl budintys globotojai, bendradarbiaudami su globos koordinatoriais, siekia kuo geriau atliepti vaikų poreikius ir užtikrinti geriausius vaiko interesus. Budinčio globotojo ir globos koordinatoriaus bendradarbiavimas yra ypač svarbus veiksnys laikinos globos procese. Šiame magistriniame baigiamajame darbe nagrinėjama, kaip užtikrinamos vaiko teisės budinčių globotojų šeimose, kokie iššūkiai kyla prižiūrint vaikus ir kaip bendradarbiavimas tarp budinčių globotojų ir globos koordinatorių veikia vaiko teisių užtikrinimą. Darbo tikslas – išanalizuoti, kaip bendradarbiavimas tarp šių dviejų grandžių prisideda prie vaiko gerovės užtikrinimo, kokie iššūkiai kyla praktikoje ir kokios sąlygos būtinos efektyviam bendradarbiavimui. Teorinėje dalyje remiantis nacionaliniais ir tarptautiniais teisės aktais, atskleidžiama, kad laikinoji globa yra viena iš vaiko apsaugos priemonių, kai šeima patiria krizę. Pabrėžiama, kad kiekvienas sprendimas turi būti grindžiamas vaiko interesų viršenybės principu, atliepiant jo saugumo, sveikatos, ugdymo ir visapusiško vystymosi poreikius. Empirinėje dalyje atliktas kokybinis tyrimas - pusiau struktūruotas interviu su budinčiais globotojais ir globos koordinatoriais. Duomenų analizė atskleidė, kad budintys globotojai susiduria su emociniais ir praktiniais iššūkiais: vaiko emocinės būklės nestabilumu, informacijos stoka, vaiko diskriminacija ugdymo įstaigose, sudėtingais santykiais su biologiniais tėvais ir sunkumais laiku užtikrinti sveikatos priežiūrą. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad vaiko nuomonė globos procese dažnai lieka nepakankamai girdima: sprendimų priėmimo centre neretai atsiduria suaugusiųjų interesai, o vaikų emocinė gerovė ne visada tinkamai įvertinama. Tyrimas atskleidė, kad dalis budinčių globotojų nėra linkę aktyviai bendradarbiauti, vengia koordinatoriaus kontrolės, o kartais slepia svarbią informaciją apie vaiko situaciją. Taip pat nustatyta, kad bendradarbiavimą apsunkina emocinio palaikymo trūkumas, informacijos dalijimosi spragos bei dažna globos centrų darbuotojų kaita. Visa tai trukdo efektyviai užtikrinti vaiko teises. Analizuojant gautus duomenis, pateikiamos rekomendacijos, kaip tobulinti bendradarbiavimą tarp budinčių globotojų ir globos koordinatorių, siekiant geresnio vaiko teisių užtikrinimo ir globos proceso efektyvumo.

      43  27
  • Item type:ETD,
    Bendrojo ugdymo mokyklos vaidmuo vaiko teisių apsaugos sistemoje
    [The Role of The General Education School in The System of Child Rights Protection]
    master thesis[2024][S005]
    Menčinskaitė, Dovilė
      31  20
  • Item type:ETD,
    Atvejo vadybos taikymas besilaukiančiai vaiko šeimai: socialinių darbuotojų patirtys
    [Case management application in an expecting family: experiences of social workers]
    master thesis[2024][S005]
    Makovskytė, Kotryna

    Darbo pavadinimas – Atvejo vadybos taikymas besilaukiančiai vaiko šeimai: socialinių darbuotojų patirtys. Darbo tikslas – išanalizuoti atvejo vadybos taikymą besilaukiančiai vaiko šeimai, remiantis socialinių darbuotojų patirtimis. Darbo uždaviniai: 1. Išsiaiškinti atvejo vadybos sampratą; 2. Išsiaiškinti atvejo vadybos proceso ypatumus ir teisinį reglamentavimą Lietuvoje; 3. Apibrėžti socialinę riziką patiriančių vaiko besilaukiančių šeimų sampratą; 4. Išnagrinėti socialinę riziką patiriančioje šeimoje gimsiančio vaiko teises ir jų užtikrinimą; 5. Ištirti atvejo vadybos procesą besilaukiančiomis vaiko šeimoms remiantis socialinių darbuotojų patirtimis. Darbo ir duomenų analizės metodai: Darbo tikslo įgyvendinimui buvo atlikta mokslinės literatūros analizė, taip pat teisės aktų analizė ir atliktas kokybinis tyrimas. Kokybinis tyrimas atliktas naudojant pusiau struktūruoto interviu metodą, kurio metu buvo užduoti iš anksto numatyti klausimai pagal sudarytą klausimyną. Tyrimui pasirinkta tikslinė tiriamųjų imtis – 7 socialiniai darbuotojai, dirbantys atvejo vadybos procese su vaiko besilaukiančiomis šeimomis. Duomenų analizės metodas – kokybinė (Content) turinio analizė. Empirinio tyrimo rezultatai: Pagrindinis atvejo vadybos tikslas yra geriausio problemos sprendimo būdo paieška ir pagalbos suteikimas šeimai. Atvejo vadybininkas kartu su socialiniu darbuotoju atlieka pagalbos vaikui ir (arba) šeimai poreikio vertinimą, organizuoja atvejo vadybos posėdį, sudaro pagalbos planą šeimai, vykdo atvejo vadybos procesą. Mokslinė literatūra ir atliktas kokybinis tyrimas atskleidė, jog ankstyvos pagalbos prieinamumas besilaukiančioms vaiko šeimos yra reikšmingas, tačiau priklauso nuo pačių paslaugas gaunančių asmenų įsitraukimo, jų motyvacijos priimti teikiamą pagalbą. Vaiko besilaukiančios šeimos, kurioms taikomas atvejo vadybos procesas, elgiasi gynybiškai, nėra linkusios priimti šeimai siūlomą pagalbą, vengia socialinių darbuotojų, nėra paslaugų gavėjų vidinės motyvacijos, kurią lemia pačio žmogaus apsisprendimas keistis. Socialiniai darbuotojai savo darbo praktikoje su vaiko besilaukiančiomis šeimomis, kurioms taikomas atvejo vadybos procesas susiduria su iššūkiais. Vaiko besilaukiančios šeimos nėra linkusios keisti rizikingo elgesio, nėštumo metu vartoja alkoholį, kitas psichoaktyvias medžiagas, nesilanko gydymo įstaigose, besilaukiančios moterys neužtikrina savo ir būsimo kūdikio tinkamos sveikatos, nėra motyvuotos priimti pagalbą. Siekiant gerovės vaiko besilaukiančioje šeimoje socialiniai darbuotojai atvejo vadybos procese bendradarbiauja su kitais specialistais, tačiau praktikoje stebimas nenuoseklus, stokojama komandinio darbo, dalijimosi informacija. Socialiniai darbuotojai, dirbantys su vaiko besilaukiančiomis šeimomis savo turimas kompetencijas vertina teigiamai, tačiau darbo praktikoje stebi poreikį tobulinti kompetencijas, stebi poreikį mokymams darbu su besilaukiančiomis vaiko šeimomis.

      66  15
  • Item type:ETD,
    Konfidencialumo užtikrinimas teikiant pagalbą šeimoms: socialinių darbuotojų patirtys
    [Ensuring confidentiality while providing support to the family: experiences of social workers]
    master thesis[2023][S005]
    Bajoraitė, Dijana

    Konfidencialumas reikalauja, kad socialines paslaugas teikiantys specialistai tinkamai naudotų asmeninę paslaugų gavėjų informaciją, neatskleistų jos tiems, kuriems jos nedera žinoti. Taigi, visos valstybės turi įvairius teisinius dokumentus susijusius su konfidencialumu, kurie įpareigoja socialinius darbuotojus atitinkamai jų laikytis ir tinkamai elgtis su klientų asmenine informacija (Barsky, 2018). Elkoumy ir kt. (2021) teigimu, konfidencialumas yra labai svarbus, bet kurioje profesinėje aplinkoje ir jo išsaugojimas kartais kelia iššūkių, kurie vis kaskart skatina kurti naujus metodus darbui su konfidencialia informacija. Tačiau reikia akcentuoti, kad norint sukurti tinkamus metodus, reikia visų pirma žinoti esamas grėsmes ir iššūkius. Būtent šis darbas ir yra orientuotas sužinoti realų konfidencialumo išsaugojimo faktą socialinio darbo praktikoje remiantis socialinių darbuotojų patirtimis. Mokslinė problema. Socialinį darbą, kaip ir pačių socialinių darbuotojų, dirbančių su šeimomis, veiklą analizuoja įvairūs mokslinės literatūros autoriai, tačiau nerandama moksliškai pagrįstų duomenų apie konfidencialumo išsaugojimą socialiniame darbe, taip pat šia tema nepavyko aptikti diskusijų nei mokslinėje literatūroje, nei tarp praktikų, todėl aktualu išanalizuoti socialinių darbuotojų patirtis išsaugant konfidencialią informaciją savo profesinėje darbo srityje. Tikimasi, visa tai išsiaiškinus bus suteikta informacija apie realų konfidencialumo išsaugojimą praktikoje, tokiu būdu atsirastų galimybė tobulinti šio principo laikymąsi. Išsiaiškinus mokslinę problemą išryškėja tokie probleminiai klausimai: Kaip užtikrinamas konfidencialumas socialiame darbe ? Kokie veiksniai daro įtaką konfidencialumo išsaugojimui teikiant pagalbą ? Kokie kyla iššūkiai išsaugant konfidencialią informaciją ? Kokie galimi pokyčiai, paslaugų teikimo sistemoje, susiję su konfidencialumo išsaugojimu ? Darbo objektas – socialinių darbuotojų patirtys užtikrinant šeimų konfidencialumą pagalbos teikimo metu. Darbo tikslas – išanalizuoti konfidencialumo užtikrinimą šeimoms, pagalbos teikimo metu, remiantis socialinių darbuotojų patirtimis. Darbo uždaviniai: 1. Aptarti konfidencialumo koncepciją; 2. Atskleisti konfidencialumo užtikrinimo teorinius aspektus socialiniame darbe; 3. Ištirti konfidencialumo užtikrinimą teikiant pagalbą šeimoms, remiantis socialinių darbuotojų patirtimis. Darbo metodai. Mokslinės literatūros ir teisinių dokumentų analizės metodas. Empirinis tyrimas: kokybinio tyrimo metodas, tyrimo instrumentas – pusiau struktūruotas interviu. Duomenų analizės metodas. Kokybinio tyrimo metu surinktų duomenų analizei buvo pasirinktas turinio (content) metodas. Transkribuoti interviu metu gauti duomenys buvo skaitomi ir analizuojami, skirstomi į kategorijas ir smulkinami į subkategorijas. Vėliau šių gautų susistemintų duomenų analizės aprašymas. Empirinio tyrimo rezultatai. Užtikrinant šeimų konfidencialumą imamasi įvairių priemonių, tokių kaip: asmens duomenų šifravimas, telefonu atskleidžiama asmens neidentifikuojanti informacija, siunčiami laiškai koduojami, stengiamasi telefonu kalbėti niekam negirdint, el. laiško apačioje naudojamas informacinis pranešimas dėl galimos konfidencialios informacijos, pasirašomi konfidencialumo pasižadėjimai ir pan. Pasitaikančios situacijos, kuomet konfidencialumas pažeidžiamas: netikslingas kitų specialistų įtraukimas į paslaugų teikimo sistemą, konfidencialios informacijos pasidalijimas su trečiaisiais asmenimis, telefonu pasakoma per daug informacijos, ne ten išsiųstas laiškas, netinkamai pritaikyta darbo aplinka, individualių konsultacijų patalpos su stiklinėmis pertvaromis, kai viskas matosi, taip pat garso izoliacija bloga, tai viskas ir girdisi. Tačiau beveik viskas remiasi į socialinių darbuotojų žinių stoką apie konfidencialumą.

      57  22
  • Item type:ETD,
    Ligonio socialinių funkcijų stiprinimas siekiant socialinės integracijos: socialinių darbuotojų patirtys
    [Improvement of Patient‘s Social Functions for Social Integration: Experience of Social Workers]
    master thesis[2023][S005]
    Dubinskė, Silvija

    Darbo tema aktuali tuo požiūriu, kad ilgai sirgusiems ir ligoninėje besigydžiusiems asmenims reikalinga pagalba socialinės integracijos procese, kas reiškia jų socialinių funkcijų atkūrimą grįžtant į darbo rinką, įveikiant socialinę atskirtį ir mažinant daugybę kitų nuo socialinio gyvenimo ligos metu atkirtusių kliūčių. Lietuvoje šiuo aspektu socialinis darbas yra kūrimosi stadijoje, o daugiausiai ligoninėje pasikliaujama administracinių procesų įgyvendinimu ir dokumentacijos pildymu. Darbe nagrinėjama problema: kaip atsiskleidžia ligonių socialinių funkcijų stiprinimas siekiant socialinės integracijos, vertinant iš ligoninėse dirbančių socialinių darbuotojų patirties perspektyvos? Tyrimo objektas: ligonio socialinių funkcijų stiprinimas asmens sveikatos priežiūros įstaigose, siekiant jo socialinės integracijos. Darbo tikslas – atskleisti ligonio socialinių funkcijų stiprinimo, siekiant jo socialinės integracijos, ypatumus asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Keliami šie siekiai: išanalizuoti ligonio socialinių funkcijų stiprinimo, siekiant jo socialinės integracijos, teorinius aspektus, išsiaiškinti socialinio darbo prielaidas stiprinant ligonio socialines funkcijas, išnagrinėti ligoninėse dirbančių socialinių darbuotojų patirtį, susijusią su pagalba ligoniui stiprinant jo socialines funkcijas socialinės integracijos procese. Darbe naudojami mokslinės literatūros ir teisinių dokumentų analizė, interviu metodai. Tyrimo instrumentas – pusiau struktūruotas interviu. Imtis – 7 informantai. Atliktas tyrimas parodė, kad ligoninėse kol kas nepakankamai dirbama ties ligonio socialinių funkcijų stiprinimu, o teikiama pagalba šiuo požiūriu yra pavienė ir fragmentiška. Siekiant stiprinti socialinių darbuotojų galimybes padėti ligoniams stiprinti savo socialines funkcijas ir integruotis į tolesnį visuomenės gyvenimą, reikia suteikti socialinių darbuotojų darbą šią kryptimi įgalinančius instrumentus. Tai reiškia socialinių darbuotojų darbų ir atsakomybių perskirstymą, per didelių administracinių funkcijų sumažinimą. Darbe daromos išvados, kad galėdami gerau susitelkti ties tiesioginiu darbu su ligoniais ir turėdami geresnius laiko planavimo bei komandinio darbo įgūdžius socialiniai darbuotojai galėtų būti savotiškais tarpininkais tarp ligonių ir darbo rinkos, profesinių įgūdžių mokymo, socializacijos ir ligoniams skirtų socialinių įgūdžių palaikymo centrų, įskaitant tarpininkavimą su jais ir plėtros iniciatyvas. Baigiamąjį darbą sudaro trys darbo dalys – dvi teorinės ir viena tyrimo dalis. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados, rekomendacijos, literatūros sąrašas ir priedai.

      43  39