Giriūnas, Lukas

Magistro baigiamajame darbe išanalizuotas kreditų rizikos valdymo poreikis ir esama situacija „FinTech“ bei, remiantis mokslinės literatūros analizės ir empirinio tyrimo duomenimis, parengtas praktinis kreditų rizikos valdymo modelis. Pirmame skyriuje nagrinėjami kreditų rizikos valdymo teoriniai aspektai apžvelgiant kreditų rizikos sampratą ir valdymo poreikį, taikomas kreditų rizikos valdymo procesus ir priemones, bei problematiką ir finansinių technologijų keliami kreditų rizikos valdymo iššūkiai ir galimybės. Antrame baigiamojo darbo skyriuje aprašyta „FinTech“ kreditų rizikos valdymo tyrimo metodologija, kurioje išdėstytas tyrimo aktualumas ir problema, aprašyti pasirinkti tyrimo metodai, dalyviai, etika ir planas. Trečiame skyriuje pateikti „FinTech“ kreditų rizikos valdymo tyrimo rezultatai, kur apžvelgiama esama „FinTech“ kreditų rizikos valdymo situacija, privalumai ir trūkumai, bei remiantis šiais duomenimis, sudarytas praktinis „FinTech“ kreditų rizikos valdymo modelis. Ketvirtame skyriuje pateikiamos pagrindinės tyrimo išvados, o penktame – praktinės rekomendacijos, siekiant užtikrinti efektyvų, tinkamą ir veiksmingą kreditų rizikos valdymą „FinTech“.

Pirmame skyriuje analizuojami teoriniai dividendų politikos formavimo aspektai – dividendų politikos samprata, dividendų politikos teorijos ir formavimo veiksniai, atsižvelgiama į tai, kokią įtaką dividendų politikos formavime gali turėti krizinės situacijos. Antrame skyriuje pristatoma ir pagrindžiama tyrimo metodika, aprašomas tyrimo organizavimas ir etapai, analizės kriterijai. Trečiame skyriuje pristatomi susisteminti tyrimo rezultatai – dividendų politikos tarp listinguojamų Baltijos šalių įmonių ypatumai 2016-2020 m., akcentuojant pokytį prasidėjus COVID-19 pandemijai, dividendus mokėjusių ir nemokėjusių įmonių veiklos rezultatų skirtumai.

Magistro baigiamajame darbe išanalizuota ir įvertintas įmonės apyvartinio kapitalo valdymas ir pateiktos alternatyvos, kurios padidintų įmonės pridėtinę vertę. Remiantis ARAS daugiakriteriu metodu buvo įvertintos pateiktos alternatyvos ir įvertinus tyrimo rezultatus pateikta tinkamiausia alternatyva. Pirmame skyriuje nagrinėjama apyvartinio kapitalo valdymo teorija, pateikta apyvartinio kapitalo valdymo struktūra. Antrame darbo skyriuje yra nagrinėjama statybų sektoriaus apyvartinio kapitalo valdymo metodologija. Trečiame skyriuje pateikiama UAB „Grinda“ įmonės finansinė analizė, pasiūlytos keturios alternatyvos, kurios padėtų įmonei kurti didesnę pridėtinę vertę ir atliktas tyrimas pagal ARAS daugiakriterinio vertinimo metodiką. Susisteminus informaciją buvo pasirinkta IV alternatyva, kuri parodė, kad 89,24 proc. apklaustų respondentų šiuo metu siūlytų pasirinkti saugiausią ir mažiausiai rizikos keliančią alternatyvą. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados. Baigiamąjį darbą sudaro įvadas, trys skyriai ir išvados. Darbo apimtis – 60 puslapių (neskaitant priedų), tekste pateikta 30 paveikslų ir 9 lentelės. Rašant baigiamąjį darbą buvo naudotasi 57 bibliografiniais šaltiniais.

Vidaus kontrolė yra neatsiejama kiekvienos įmonės valdymo dalis. Patikima ir tinkamai veikianti vidaus kontrolė padeda organizacijai pasiekti užsibrėžtus tikslus; laikytis norminių teisės aktų ir savo vidaus politikos nuostatų; laiku pastebėti ir užkirsti kelią kylančioms grėsmėms; pagerinti savo veiklos ir tuo pačiu finansinius rezultatus bei užtikrinti finansinės atskaitomybės patikimumą. Silpna vidaus kontrolė įmonei sukelia neigiamų tiek vidinių, tiek ir išorinių padarinių. Prailgėja vidaus procesų atlikimo laikas, yra sunkiau laiku įvykdyti įsipareigojimus klientams ir tiekėjams, atsiranda galimybė sukčiavimui, klaidoms, dėl svarbios informacijos stokos vadovybė priima neteisingus valdymo sprendimus, padidėja rizika netekti kompetentingų darbuotojų, įmonė netenka sverto derybose su tiekėjais ir klientais ir yra nepatraukli investuotojams. Po įmonių susijungimų yra išgyvenami kardinalūs, didelio mąsto organizaciniai ir operacijų pokyčiai, todėl vidaus kontrolės sistema turi būti pritaikyta šiai naujai situacijai. Silpna vidaus kontrolės būklė gali neigiamai įtakoti įmonių susijungimų rezultatą. 50-80 % visų įmonių susijungimų nepasiekia užsibrėžtų tikslų. Pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria susijungusios įmonės, yra organizacinės struktūros pasikeitimas, socio-kultūrinė integracija, susijungimų lygybės koncepcija, darbuotojų atleidimų organizavimas, vieningos strategijos nebuvimas, vadovų išlaikymas, darbuotojų savanoriški išėjimai, vieningų procesų nebuvimas ir IT integracija. Šios probleminės sritys yra priskirtinos kontrolės aplinkos, rizikos vertinimo, kontrolės veiksmų bei informacijos ir komunikacijos kontrolės elementams.

Magistro baigiamajame darbe analizuotas bei vertintas mokesčių sistemos poveikis smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų plėtros galimybėms, remiantis ekspertiniu vertinimu analizuojama mokesčių sistemos įtaka smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrai empiriškai bei gautos išvados tikrinamos pasinaudojant statistinių duomenų analizės metodu. Pirmame darbo skyriuje nagrinėjama mokesčių sistemos struktūra, smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų svarba šalies ekonomikai, analizuojama smulkiojo ir vidutinio verslo apmokestinimo problematika. Antrame darbo skyriuje aptariami atlikti moksliniai tyrimai mokesčių sistemos poveikio smulkiojo ir vidutinio verslo tema, grindžiamas tyrimo metodų pasirinkimas, išsikeliama tyrimo hipotezė. Trečiajame darbo skyriuje pateikiami susisteminti ekspertinio tyrimo pagalba gauti duomenys, kurie pagrindžiami statistiniu kiekybiniu metodu, taip pat patvirtinamos ar atmetamos hipotezės bei iš tyrimo metu gautos informacijos yra daromos išvados. Ketvirtajame darbo skyriuje pateikiamos išvados ir siūlymai, kaip sumažinti neigiamą Lietuvos mokesčių sistemos įtaką ir skatinti smulkųjį ir vidutinį verslą plėsti veiklą Lietuvoje, o ne perkelti kapitalą į kitas, verslui patrauklesnes šalis.

Magistro darbe išanalizuota ir įvertinta verslo apmokestinimo įtaka ekonomikos augimui. Tam tikslui darbe, remiantis mokslinės literatūros analize sudarytas konceptualus verslo apmokestinimo poveikio ekonomikos augimui modelis, kuris empiriškai tikrinamas naudojant koreliacinę ir regresinę analizę. Pirmame darbo skyriuje nagrinėjamos ekonomikos augimo teorijos ir verslo apmokestinimo koncepcijos, pristatomas sudarytas verslo apmokestinimo įtakos ekonomikos augimui modelis. Antrame darbo skyriuje pristatoma sudaryto konceptualaus modelio empirinio patikrinimo metodika. Trečiame darbo skyriuje naudojantis koreliacinės ir regresinės analizės metodais ir sudarytu konceptualiu modeliu tikrinama verslo apmokestinimo įtaka Lietuvos ekonomikos augimui, sisteminami duomenys, gauti tyrimo metu, patvirtinamos ar atmetamos hipotezės, daromos išvados. Šio baigiamojo magistro darbo pabaigoje pateikiamos išvados ir rekomendacijos ateities tyrimams.

Magistro baigiamajame darbe yra išanalizuoti ir identifikuoti smulkių ir vidutinių įmonių apskaitos politikos pasirinkimą lemiantys metodai, kurie įtakoja įmonių finansinius rezultatus Klaipėdos apskrityje. Pirmoje darbo dalyje yra analizuojama apskaitos politikos teorinė analizė ir jos aspektai remiantis skirtingų mokslininkų ar autorių apskaitos politikos apibrėžimais bei sąvokomis. Pateikiami trys apskaitos politikos aspektai kaip organizacinis, techninis ir metodinis, kurie yra plačiau tiriami ir nagrinėjami. Ištyrus metodinius elementus, yra atskleidžiama smulkių ir vidutinių verslo įmonių samprata bei kriterijai, kuriais įmonės yra skirstomos pagal įmonių grupes. Paskutiniame pirmos dalies poskyryje yra analizuojami apskaitos metodai, kuriais smulkios ir vidutinės verslo įmonės vadovaujasi formuojant apskaitos politiką kaip pelną didinančią ar pelną mažinančią. Antroje darbo dalyje aprašoma apskaitos politikos tyrimo metodika, iškeliamos pagrindinės tyrimo hipotezės, kurios tyrimo eigoje gali būti priimtos arba atmestos, bei parengiama anketinė apklausa. Trečioje darbo dalyje yra pateikiami tyrimo metu gauti rezultatai iš SVV įmonių pagal statistinę analizę, kurie atmeta tyrimo metu iškeltas hipotezes. Galutinėje darbo dalyje yra surašomos tyrimo metu gautos išvados susijusios su SVV įmonių pasirinkta apskaitos politika.

Magistro baigiamajame darbe išanalizuota ir įvertinta Lietuvos mokesčių sistema, verslo augimo aspektu. Pirmajame skyriuje nagrinėjami Lietuvos mokesčių sistemos ir verslo teoriniai pagrindimai. Antrajame skyriuje nagrinėjami populiariausi metodai taikomi įvertinti mokesčių sistemą bei formuojamas Lietuvos mokesčių sistemos vertinimo modelis verslo augimo aspektu. Trečiame skyriuje atliekamas tyrimas, išanalizuojama ir įvertinama Lietuvos mokesčių sistema verslo augimo aspektu, atliktas tyrimo metodikos pagrindimas bei pateisinta iškelta tyrimo hipotezė. Ketvirtame skyriuje pateikiamos darbo Lietuvos mokesčių sistemos vertinimas verslo augimo aspektu išvados.

Baigiamajame magistro darbe atlikta įmonės „X“ pelno ir pelningumo rodiklių bei juos veikiančių veiksnių analizė ir veiklos perspektyvos. Teorinėje darbo dalyje aptarta pelno ir pelningumo rodiklių reikšmė, apibrėžtos jų sąvokos. Atlikta veiksnių, kurie įtakoja pelno dydį apžvalga. Pateikti prognozavimo metodai, jų poreikis įmonėje bei prognozavimo samprata. Pateikti ir pagrysti tyrime taikyti pelno ir pelningumo rodiklių analizei, bei prognozavimui taikyti metodai. Pateikiamas analizuojamos įmonės pristatymas, atlikta struktūrinė ir dinaminė įmonės „X“ analizė, taip pat pateikiami apskaičiuoti pelningumo rodikliai, kurie palyginami su tos pačios ūkio šakos rodikliais, bei vertinami pagal įmonių veiklos orientacinį vertinimą. Pateikta analizuojamos įmonės prognostinė pelno (nuostolių) ataskaita ir apskaičiuoti prognozuojami pelningumo rodikliai.

Magistro baigiamajame darbe teoriniu aspektu įvertintas įmonių veiklos efektyvumas, pagal prielaidas krovos paslaugas teikiančių įmonių veiklos efektyvumo vertinimui pateikta metodologija ir remiantis ekspertų apklausa atliekama empiriškai. Pirmame skyriuje nagrinėjama įmonių veiklos efektyvumo samprata, rūšys, veiklos efektyvumą formuojantys veiksniai bei sudaromos prielaidos krovos paslaugas teikiančių įmonių veiklos efektyvumo vertinimui. Antrame darbo skyriuje nagrinėjamas krovos paslaugas teikiančių įmonių veiklos efektyvumo finansinis ir logistinis vertinimas, veiklos efektyvumo kompleksinis vertinimas bei siūlymų, krovos paslaugas teikiančių įmonių veiklos efektyvumo analizės, vertinimas. Trečiame skyriuje, pagal sudarytą krovos paslaugas teikiančių įmonių veiklos efektyvumo vertinimo modelį, atliekamas tyrimas. Išanalizuoti AB „Klaipėdos nafta“ veiklos efektyvumą formuojantys veiksniai, finansinis ir logistinis efektyvumo vertinimas. Taip pat AB „Klaipėdos nafta“ tobulinimo sričių nustatymas analizuojant veiklos efektyvumą kompleksinio metodo pagrindu, remiantis ekspertų apklausa bei patvirtinama hipotezė. Pateikiamos išvados ir pasiūlymai kaip užtikrinti ir didinti AB „Klaipėdos nafta“ veiklos efektyvumą.