Kanišauskas, Saulius
Creative technologies entrapped by instrumental mindItem type:Publication, [Kūrybinės technologijos instrumentinio proto gniaužtuose]research article[2016][S1][H001][11]Filosofija. Sociologija = Philosophy, sociology / Lietuvos mokslų akademija. Vilnius : Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2016, t. 27, Nr. 1., p. 40-50The paper poses a question why creative processes are more and more often related to technologies and that is clearly visible in institutionalized scientific, cultural and political discourses. It is noteworthy that technologies, creative technologies including, are becoming instrumental mind-based methods, which aim to perform everything more efficiently, more economically and more advantageously. This way creative activity loses its essence and becomes a commodity easily defined in economic categories, and thus it is employed as an effective means used to control, influence and even manipulate the human consciousness. It is likely that modern technologies push everything that is essential to human life to periphery, everything that joins people for shared activities and has intrinsic values. The paper attempts to show that even the so-called “scientific axiology” based on formal social technologies is unable to deal with axiological problems of creative human essence if personal or subject-related intrinsic values are not taken into account. This way it is most likely to happen that such evaluation which emphasizes individual and unique emotional and spiritual human reality tends to be downplayed. This fact corroborates intuitive understanding that technologies employed in creative activities should serve only as a supplementary tool but not become a self-contained tool which overshadows transcendental human creative powers. It points to the conclusion that though the usage of technical terms in contemporary science and art (culture, in general) is hardly avoidable, it should be attempted to return to the initial concept of creativity according to which it is perceived as a spontaneous self-expression. The underlying reason for the idea is that penetration of modern technologies into the domain of artistic creativity destroys the human essence, and turning creativity into a technological process leads to inevitable destruction of a creative process.
3 Vertybių erdvėlaikis: kaitos ir pastovumo problemaItem type:Publication, [Values space-time: the problem of changing and stability]research article[2014][S1][H001][10]Filosofija. Sociologija = Philosophy, sociology / Lietuvos mokslų akademija, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius : Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2014, t. 25, Nr. 3., p. 164-173Straipsnyje kultūrinių žemėlapių kontekste analizuojamas vertybių erdvėlaikis – vertybių sklaida laike ir erdvėje, erdvę suprantant ne tik kaip „vertybių žemėlapį“, bet ir kaip trečią dimensiją – „vertybių gylį“, jų pakopinę sandarą. Parodoma jų kaita laike ir atkreipiamas dėmesys į tai, kad tiek klasikinėje, tiek modernioje aksiologijoje greta instrumentinių ir sisteminių vertybių regimos savo tapatumą išlaikančios esminės vertybės. Keliamas klausimas, kuo tai paaiškinti ir pagrįsti. Greta fenomenologine refleksija ir analitika paremtų atsakymų į šį klausimą pateikiamas ir naujas požiūris, kuris grindžiamas transdisciplininį pobūdį turinčia sinergetine paradigma.
7 Vertybės dvasingume ir dvasingumo vertybėsItem type:Publication, [Values in Spirituality and of Spirituality]research article[2013][S4][H001][11]Socialinių mokslų studijos : mokslo darbai = Societal studies : research papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2013, Nr. 5(3)., p. 709-719Straipsnyje analizuojama dvasingumo samprata. Ji siejama su prof. A. Mureikos pasiūlyta p a j a u t o s koncepcija, skleidžiama per žmogiškųjų vertybių sistemą ir gyvenimo prasmės paieškas. Vertybių nuvertėjimas – viena iš didžiausių dabarties problemų. Dvasingumo ugdymui reikalinga universali dvasingumo samprata. Išsakoma mintis, kad dvasingumas yra Šventenybės p a j a u t a – tiek įgimta, tiek įgyta. Siekiant tą pajautą išugdyti ir išsiugdyti, reikia keisti būsimų pedagogų rengimo sistemą.
30 8 „Šeimos kazusas“, egalitarizmas ir žmogiškosios vertybėsItem type:Publication, [“Family casus”, egalitarianism and human values]research article[2012][S4][H001][13]Socialinių mokslų studijos : mokslo darbai = Social sciences studies : research papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2012, Nr. 4(2)., p. 489-501Straipsnyje analizuojamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo reikšmingai išplečiama šeimos samprata ir dėl kurio vyksta diskusijos viešojoje erdvėje. Šeimos ir tautinio tapatumo problema jau tapo aktuali visos Europos kontekste. Keliami du klausimai: a) kokios filosofinės idėjos turi įtakos, kad būtų priimtas būtent toks Nutarimas? b) kokios gali būti to Nutarimo pasekmės siekiant išlaikyti šeimos ir tautos tapatumą? Klausimai nagrinėjami sisteminiu požiūriu, naudojantis transdisciplininio projekto teikiamomis galimybėmis, ir konkrečiai – socialinės sinergetikos kontekste. Parodoma, kad Konstitucinio Teismo šeimos sampratos interpretacijas lėmė „naujojo liberalizmo“ ideologija. Teigiama, kad „naujasis liberalizmas“ žmogaus laisvių plėtrą ir emancipaciją suabsoliutino, pažangi žmogaus laisvių plėtros idėja palaipsniui transformuojasi į marginalinių grupių išimtinių laisvių idėją. Tai gali kelti grėsmę šeimos ir tautos tapatumui, o laisvei suteikiant ontologinį v e r t y b ė s statusą iškreipia pačią v e r t y b i ų sampratą.
9 37 Kūrybos komunikacijaItem type:Publication, [The communication of creation: introspective analysis and values]research article[2012][S4][H001][9]Santalka = Coactivity. Filosofija = Philosophy. Komunikacija = Communication. / Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Vilnius : Technika, 2012, t. 20, Nr. 2., p. 101-109Kūrybos komunikacija – klausimas, „su kuo bendraujama“ kūrybos metu, – analizuojama pasitelkiant subjektyvias bei intersubjektyvias patirtis. Parodoma, kad lemiamą vaidmenį vaidina kūrybines paieškas inspiruojantys dažnai net neįsisąmoninti pragmatiniai, intelektualiniai, dvasiniai motyvai. Būtina kūrybinių paieškų sąlyga – kūrėjo vidinė ir išorinė laisvė. Tik laisvės įsisąmoninimas leidžia nevaržomai reikštis intuicijai, arba tam, ką Sokratas pavadino daimonu. Regimai, egzistuoja ir tam tikri „draudimai“, neleidžiantys kūrėjui įsiskverbti į jam ezoterines sritis. Holografinėje paradigmoje implikuota žmogaus-radijo imtuvo metafora analizuojama F. Varelos autopoiesis teorijos ir transdisciplininės skvarbos bei sociosinergetikos kontekstuose. Parodoma, kad savireferencija (introspekcija), kaip kūrybos šaltinis, turi kur kas gilesnes nei manyta iki šiol ontologines šaknis.
47