Zubrė, Ieva
Mykolo Römerio veikla ir Lietuvos valstybingumo raidaItem type:Publication, [Mykolas Römer’s activities and the development of Lithuanian statehood.]research article[2026][S4][S001][22]Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 20262025 m. išėjo knyga „Lietuvos teisininkas Mykolas Römeris“. Autorės neretai klausiama, kodėl ji pasirinko rašyti apie šią asmenybę ir skyrė jo karjerai išanalizuoti nemažos apimties studiją. Atsakymas labai paprastas. Autorė dirba M. Römerio vardu pavadintame universitete. Logiška, kad vien tai jau buvo priežastis rašyti. Tačiau domėjimasis Lietuvos istoriku, žurnalistu, publicistu, teisininku, mokslininku, rektoriumi, visuomenininku gerokai peržengia universiteto ribas. Juo domisi ne tik teisininkai, o ir daugiau įvairių sričių žmonių, ir netgi užsienio valstybių mokslo atstovai. Knygai rašyti tai buvo pagrindinis motyvas, ypač noras geriau susipažinti su M. Römerio nueitu keliu ir pateikti detaliai jo profesinę biografiją.Tačiau parašius knygą, susiformavo dar keletas priežasčių, aspektų, dėl kurių verta žinoti M. Römerio asmenybę. Pirma, analizuojant jo gyvenimo veiklą, neišvengiamai tenka prisi-liesti prie Lietuvos valstybingumo raidos. Antra, jis buvo unikalus mūsų šalies teisininkas. Šios dvi priežastys M. Römerį įkūnija kaip universalią asmenybę, kuria domėjimasis reiškia domėjimąsi ir Lietuva, jos istorija, valstybės atsikūrimo raida. Taigi straipsnyje bus siekiama atsakyti, kokiais savo darbais M. Römeris prisidėjo prie Lietuvos valstybingumo raidos. Šis straipsnis bus koncentruotas į pirmąjį aspektą. Siekiant atskleisti, kuo teisininkas išsiskiria iš kitų Lietuvos, o gal ir ne tik jos, teisininkų, antrajam aspektui reikalingas atskiras straipsnio apimties tyrimas.
18 26 M. Römerio „Reprezentacija ir Mandatas“: šimtas metų Lietuvos konstitucinės ir administracinės teisės doktrinaiItem type:Publication, [M. Römeris‘ Representation and Mandate: a hundred years of Lithuanian constitutional and administrative law doctrine.]research article[2026][S5][S001][24]Constitutiones et libertates: žmogaus teisės XXI amžiuje = Constitutiones et libertates: human rights in the twenty-first century : Liber Amicorum in Honorem professorae Toma Birmontienė : recenzuotų mokslinių straipsnių rinkinys, 2026, p. 316-3391926 m. pirmą kartą publikuota knyga konstitucinės ir administracinės teisės tematika lietuvių kalba. Tai – M. Römerio monografija „Reprezentacija ir mandatas“ 1. Ši knyga buvo ir pirmas stambesnis teisininko veikalas iš teisės srities. Prieš jai pasirodant M. Römeris buvo išleidęs dar vieną stambų veikalą – knygą apie Lietuvos tautinio kelio atgimimą (1908 m.)2, tačiau tai buvo ne teisės, o Lietuvos istorijos srities darbas. Straipsnyje siekiama atskleisti monografijos „Reprezentacija ir mandatas“ rašymo aplinkybes, jos turinį, įtaką M. Römerio karjerai, studijoms Teisių fakultete, tolesniems tyrimams. Straipsnio tikslas – apibūdinti pirmąjį stambų tyrimą konstitucinės ir administracinės teisės tematika, parašytą lietuvių kalba.
8 23 Teisminė kontrolė administracinės procedūros metuItem type:Publication, [Judicial review during administrative procedure.]research article[2025][S4][S001][22]Jurisprudencija = Jurisprudence., 2025, p. 108-129Administracinė procedūra yra neatskiriama viešojo administravimo dalis, per ją priimami teisines pasekmes sukeliantys administracinių teisinių santykių subjektams privalomi sprendimai. Dominuojanti Lietuvos administracinių teismų pozicija yra siejama su galutinio, administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo apskundimo teisme galimybe. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) priėmė sprendimą byloje UAB „Kesko Senukai Lithuania“ prieš Lietuvą, kuriame pripažino, kad teisminės kontrolės nebuvimas dėl tarpinio pobūdžio administracinio sprendimo, priimto per administracinę procedūrą, kai jis susijęs su teisės į privataus gyvenimą ribojimu, pažeidžia teisę į privatų gyvenimą. Šis teismo sprendimas kelia klausimų, susijusių su vykdomąją tvarkomąją veiklą atliekančiomis institucijomis, jų vykdomomis procedūromis ir teisminės valdžios vaidmeniu administracinės procedūros metu, t. y. prieš viešojo administravimo subjektui priimant administracinį sprendimą. Straipsnyje analizuojama, ar tokia teismo pozicija, pripažįstant poreikį užtikrinti tarpinių viešojo administravimo subjektų sprendimų teisminę kontrolę, nelemia nepagrįsto administracinės procedūros vilkinimo ir apskritai nedaro viešojo administravimo subjekto veiklos neveiksmingos. Taip pat siekiama įvertinti, ar administracinės procedūros dalyvis, kreipdamasis į teismą nepasibaigus tyrimui (administracinei procedūrai), taip nepagrįstai neužvilkina administracinės procedūros. Straipsnyje neanalizuojama administracinė procedūra Viešojo administravimo įstatymo prasme.
18 13 Administracinės teisės kodifikavimo idėjai Lietuvoje – šimtas metų: pirmieji administracinio teismo įstatymo ir administracinių procedūrų kodifikacijos projektaiItem type:Publication, [Centenary of the codification of Lithuanian administrative law.]research article[2025][S4][S001][39]Jurisprudencija = Jurisprudence., 2025, p. 335-3732021 m. išėjo knyga „Administracinio teismo istorija Lietuvoje 1918–1940 m.“ Joje užsiminta, kad 1925 arba 1926 m. Teisingumo ministerijoje buvo parengtas Administra-tyvinėms byloms teismo įstatymo projektas (žr. priedą Nr. 1)1. Vis dėlto monografijos rašymo metu, išnarsčius Lietuvos centrinio valstybės archyvo rūsius ir saugyklas, projektas nebuvo rastas. Nepaisant to, tuomet buvo rastas kito svarbaus dokumento projektas – Administraci-jos veikimo (elgimosi) kodifikacija (žr. priedą Nr. 2), kuri buvo rengiama tuo pačiu laiku kaip ir Administratyvinėms byloms teismo įstatymo projektas, t. y. 1925 m. Straipsnio autorei rašant kitą knygą „Lietuvos teisininkas Mykolas Römeris“, publikuotą 2025 m., teko ieškoti informacijos ne tik apie M. Römerį, bet ir apie jo bičiulius, kolegas. Ir štai ieškant informacijos apie teisės istoriką Vyriausiojo Tribunolo teisėją A. Janulaitį jo do-kumentų fonde, saugomame Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje, rastas Administratyvinėms byloms teismo įstatymo projektas.Taigi, šiame straipsnyje pirmą kartą pristatomi pirmieji Lietuvos administracinės teisės kodifikacijos bandymai. Ne tik pristatomi, bet straipsnio prieduose ir pirmą kartą publikuoja-mi. Tad leidinys „Jurisprudencija“ tarnauja kaip platforma supažindinti Lietuvos visuomenę ne tik su pirmaisiais lietuvių bandymais kodifikuoti administracinę teisę, bet ir su pastango-mis įdiegti realų valdžių padalijimą, suvokti teisėtumo reikšmę, siekiant sutvirtinti Lietuvos valstybingumo pagrindus. Kita vertus, straipsnio tikslas – ne tik supažindinti, bet ir pateikti tam tikras išvadas, išplaukiančias iš šių dviejų dokumentų, nors tik iš dalies, bet pakeitusias ankstesnių tyrimų išvadas.
1 19 The Chevron Doctrine and its evolution in American judicial reviewItem type:Publication, [Chevron doktrina ir jos raida Amerikos teisminės peržiūros kontekste.]research article[2025][S5][S001][19] ;Berezina, AnnaMokslinės minties šventė 2025 : studentų mokslinių straipsnių rinkinys, p. 422-440On June 28, 2024, a decision was issued by the US Supreme Court in relation to Relentless v. Department of Commerce and Loper Bright Enterprises v. Raimondo. This date became a historical one in the jurisprudence of the Court due to the two landmark cases that deserved such a status by overturning the 40-year-old doctrine of judicial deference known as the Chevron Doctrine. Chevron U.S.A., Inc. v. NRDC – the 1984 case that gave rise to the doctrine – established a rule that required courts to defer to a state agency’s interpretation of the statute that it administered provided two conditions were met: 1) the statute was either silent on the matter in question or its relevant provisions were ambiguous, and 2) the agency’s interpretation was reasonable. Thus, the Supreme Court’s judgement of June 28, 2024, overruled the precedent that had served as a guideline for the adjudication of similar cases for four decades. Although it is too early yet to assess the impact of such a disruptive decision in light of its repercussions, it is worth inquiring into the nature and history of the concept to later be able to properly evaluate the transformation of the court’s practices. It is the purpose of this article to analyse the evolution of the Chevron doctrine and to suggest certain arguments both for and against its preservation.
6 56 Lietuvos teisininkas Mykolas Römeris : monografijaItem type:Publication, [Lithuanian lawyer Mykolas Römeris]176 61 Bylų rūšinis teismingumas: keletas aspektųItem type:Publication, [The jurisdiction of cases: some aspects.]research article[2025][S5][S001][24] ;Lipnickas, Arnas ;Jaunius, ValerijMokslinės minties šventė 2025 : studentų mokslinių straipsnių rinkinys, p. 441-464Straipsnyje nagrinėjami rūšinio teismingumo aspektai Lietuvoje, jo raida ir teisinis reglamentavimas. Aptariamas administracinės teisės formavimasis, pabrėžiant, kad Lietuvoje ši teisės šaka pradėjo vystytis tik XX a., nors Europoje ji ėmė formuotis dar XIX a. Prancūzijos pavyzdys rodo, kad administracinės ir bendrosios kompetencijos teismų atskyrimas buvo esminis teisės sistemos pokytis, turėjęs įtakos ir Lietuvos teisinei sistemai. Straipsnyje akcentuojama, kad rūšinio teismingumo bylos padeda nustatyti, kurioje teismų sistemoje – bendrosios kompetencijos ar administracinėje – turi būti nagrinėjama byla, ir kad šis procesas priklauso nuo ginčo teisinio santykio prigimties. Analizuojama Specialiosios teisėjų kolegijos sudėtis ir jos sprendimų priėmimo mechanizmai, keliant abejonių dėl objektyvumo, ypač dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko lemiamo balso, kuris gali suteikti civilinės teisės ekspertams per didelę įtaką. Taip pat nagrinėjama sąvokos „priskirtinumas“ evoliucija Lietuvos teisės aktuose – ši anksčiau vartota sąvoka buvo pakeista „rūšiniu teismingumu“, aiškiau apibrėžiant teismų kompetenciją. Straipsnyje pabrėžiama, kad, net ir pašalinus iš teisės aktų terminą „priskirtinumas“, jo esmė išlieka svarbi nustatant, ar ginčas priklauso teismų, ar kvaziteisminių institucijų kompetencijai. Galiausiai pažymima, kad rūšinio teismingumo taisyklių nesilaikymas gali būti pagrindas bylą nutraukti ar pripažinti teismo sprendimą negaliojančiu, todėl šios taisyklės išlieka svarbios tiek teismų praktikoje, tiek teisės doktrinoje.
15 31 Algimantas Dziegoraitis – valstybininkas ir teisininkasItem type:Publication, [Algimantas Dziegoraitis – statesman and jurist.]research article[2024][S4][S001][25]Jurisprudencija = Jurisprudence., 2024, p. 215-239Straipsnis skirtas Algimantui Dziegoraičiui prisiminti. Straipsnyje apžvelgiami profesinės biografijos duomenys, bibliografija. Daugiausia dėmesio skiriama teisininko mokslinei ir publicistinei veiklai. Ji padėjo atskleisti advokato esmines mintis ir idėjas, kurias jis brandino per visą savo ilgą profesinį kelią, trukusį bent keturiasdešimt penkerius metus. Jo mintys apie teisinę valstybę, valdžių padalijimą, teisinę kultūrą, advokatams keliamus rei- kalavimus, advokatūros vaidmenį demonstruoja neišsenkančią teisininko išmintį, vertybių sistemą. Straipsnis parašytas remiantis ne tik A. Dziegoraičio mokslinėmis ir publicistinėmis įžval- gomis, bet ir archyvine medžiaga, ieškant teisininko išsilavinimo, mokslo laipsnių dokumen- tų, užimtų pareigybių sąrašo ir visuomeninės veiklos įrodymų. Naudotasi Mykolo Romerio universitete saugomais archyvais, įvairiais spaudoje paskelbtais interviu, straipsniais. Autorė taip pat dėkoja A. Dziegoraičio našlei Reginai Gražinai ir sūnui Vyteniui už suteiktą informaciją ir medžiagą.
11 8 The Administrative Procedure Act in Ukraine: Recent Development, Challenges, and SolutionsItem type:Publication, book part[2024][Y1][S001][24]The Impact of War and Extraordinary Situations on Law in the Context of Agression against Ukraine / Lyra Jakulevičienė, Patrick R. Hugg, Dmytro Luchenko (eds.)., 2024, p. 249-2728 75 M. Römeris Tautų Sąjungos Asamblėjoje ir Taikos RūmuosItem type:Publication, [M. Römeris in the league of nations assembly and the permanent conciliation commission.]M. Römeriui teko ginti Lietuvos interesus ne tik būnant nacionaliniu teisėju Nuolatiniame tarptautinio teisingumo teisme, kai šis nagrinėjo Klaipėdos krašto statuto aiškinimo ir Geležinkelio Panevėžys–Saldutiškis bylas, bet ir Tautų Sąjungos Asamblėjos kulisuose Ženevoje bei Nuolatinėje taikinimo komisijoje Hagoje. Vykti į Ženevą M. Römerį pakvietė Lietuvos Vyriausybė. Jo užduotis buvo kalbėtis su Klaipėdos krašto konvenciją pasirašiusių valstybių teisininkais, stengiantis juos argumentuotai įtikinti, kad Lietuva, priėmusi Teismų santvarkos įstatymą ir kitus teisės aktus, kiek jie susiję su Klaipėdos krašto justicija ir jos valdymo klausimais, nepažeidė Konvencijos. O vizitas į Hagą dirbti Nuolatinėje taikinimo komisijoje buvo susijęs su konfliktu tarp Lietuvos ir Danijos tiesiant geležinkelio liniją Telšiai–Kretinga. Lietuvos teisės istorijos literatūroje apie šiuos du vizitus tik užsiminta. Jie nebuvo detaliai išanalizuoti. Straipsnyje nuodugniai atskleidžiamos vizitų aplinkybės, priežastys ir rezultatai.
6 11