Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Researcher: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20291
Now showing1 - 10 of 23
  • Item type:Publication,
    Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Misiūnas prieš Lietuvą: ar galėjome jo išvengti?
    [Judgment of the European Court of Human Rights in the case Misiūnas v. Lithuania: was it possible to escape it?]
    research article[2025][S5][S001][12]
    Lietuvos teisė 2025 : esminiai pokyčiai, p. 191-202

    2025 m. spalio 7 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas priėmė sprendimą byloje Misiūnas prieš Lietuvą. Ši byla kėlė daug klausimų ir diskusijų Lietuvos konstitucinės teisės atstovams, diskutuojantiems apie tai, ar iš tikrųjų pagal 1992 m. spalio 25 d. referendumu priimtą Lietuvos Respublikos Konstituciją Respublikos Prezidento galios teisėjų (per)skyrimo procese yra neribotos, ar pagrįsta asmeniui, kandidatui į teisėjus, kuris ėjo aukštas pareigas valstybėje ir norėjo grįžti į ankstesnes teisėjo pareigas, taikyti iki šiol nežinotą „teisinio atšalimo laikotarpio“ (angl. „a cooling-off period“, kaip nurodė EŽTT) sąlygą ir pan. Šiame straipsnyje analizuojami įvairūs šio EŽTT sprendimo aspektai, susiję su asmens teise patekti į teismą, tinkamo bylos nagrinėjimo reikalavimu pagal suformuotą EŽTT praktiką, vadinamąjį Eskelineno testą, keliant tam tikrus konstitucinės teisės klausimus buvusio teisėjo nepaskyrimo atgal į teisėjo pareigas kontekste. Autorė straipsnyje pateikia tik savo subjektyvias įžvalgas.

      39  30
  • book part[2025][Y4][S001][109]; ; ; ;
    Lyginamoji konstitucinė teisė : antras papildytas leidimas : vadovėlis, 2025, p. 281-389
      17
  • Item type:Publication,
    Pagrindinis pranešimas
    conference paper[2024][P1f][S001][15]
    Nuo nacionalinės Konstitucijos iki transnacionalinio konstitucionalizmo = From the national Constitution to transnational constitutionalism : tarptautinė konferencija, 2022 m. spalio 25 d., Vilnius, 2024, p. 131-145.
      39
  • Item type:Publication,
    Europos Žmogaus Teisių Teismo 2024 m. sprendimų bylose prieš Lietuvą reikšmė
    [Importance of Judgments of the European Court of Human Rights in Lithuanian Cases in 2024.]
    research article[2024][S5][S001][14]
    Lietuvos teisė 2024: esminiai pokyčiai., p. 291-304

    2024 m. lapkričio 18 d. duomenimis, Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT, Strasbūro teismas, Teismas) buvo priėmęs 15 baigiamųjų aktų bylose prieš Lietuvą: 8 sprendimus (dėl bylos esmės) ir 7 nutarimus dėl peticijų (ne)priimtinumo, tarp kurių ir žymioji byla – EŽTT Didžiosios kolegijos nutarimas byloje Duarte Agostinho ir kiti prieš Portugaliją ir 32 kitas valstybes1 (tarp kurių – ir Lietuva). Taigi bylose prieš Lietuvą išnagrinėtų peticijų skaičius 2024 m. nėra gausus. Šiame straipsnyje analizuojami kai kurie įdomūs, aktualūs 2024 m. EŽTT bylose prieš Lietuvą priimti sprendimai dėl esmės ir nutarimai dėl nepriimtinumo, akcentuojant tam tikrus, manytina, svarbius aspektus Lietuvos teisės ar paties Teismo jurisprudencijos požiūriu. Minėtas Didžiosios kolegijos nutarimas byloje Duarte Agostinho ir kiti prieš Portugaliją ir 32 kitas valstybes šiame straipsnyje nėra analizuojamas.

      62  63
  • research article[2023][S5][S001][5];
    Trisdešimt konstitucinės justicijos metų: tempore et loco, 2023, p. 557-561
      24
  • research article[2023][S5][S001][40]
    Goda, Gintaras
    ;
    ; ;
    Trisdešimt konstitucinės justicijos metų: tempore et loco, 2023, p. 459-498
      19
  • Item type:Publication,
    Pusiausvyra tarp žmogaus teisių ir valstybės nacionalinio saugumo interesų apsaugos: į kurią pusę krypsta teisminės svarstyklės?
    [The Balance Between the Protection of Human Rights and the State’s National Security Interests: Which Way do the Judicial Scales Tip?]
    research article[2023][S5][S001][13]
    Lietuvos teisė 2023: esminiai pokyčiai., p. 208-220.

    Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT arba Strasbūro Teismas) 2023 m. birželio 13 d. sprendime byloje UAB „Braitin“ prieš Lietuvą, kurioje pareiškėja bendrovė skundėsi dėl teisingo teismo garantijų ir teisės į reputaciją neužtikrinimo, nenustatė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija arba EŽTK) 6 (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) ir 8 (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) straipsnių pažeidimų. Pareiškėjos skundai pagal Konvencijos 8 straipsnį dėl reputacijos pažeidimo buvo atmesti kaip aiškiai nepagrįsti. EŽTT taip pat nenustatė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimo ir kitoje byloje – UAB „Ambercore DC“ ir UAB „Arcus Novus“ prieš Lietuvą, kurioje, be kita ko, dviejų pareiškėjų bendrovių skundai buvo atmesti kaip aiškiai nepagrįsti pagal Konvencijos Pirmojo Protokolo 1 straipsnį (nuosavybės apsauga) 2023 m. birželio 13 dieną EŽTT priimtame sprendime dėl bylos esmės. Neprieštaravimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai 2021 m. kovo 4 d. nutarime konstatavo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) spręsdamas klausimą, ar asmens baudžiamasis persekiojimas gali būti laikomas pagrįstu pagrindu pagal Konstituciją pripažinti asmenį neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų. Taigi, šie Strasbūro Teismo ir Konstitucinio Teismo sprendimai rodo, kad teisminės svarstyklės šiais konkrečiais minėtų ginčų atvejais nukrypo į valstybėms teikiamą pirmenybę ginti valstybės nacionalinio saugumo interesus ir galimybę šalinti iš svarbių valstybei sandorių įmones, kurios gali kelti grėsmę Lietuvos valstybės (ar kitos valstybės) nacionaliniam saugumui dėl jų turimų ryšių su nedraugiškų užsienio valstybių tam tikrais asmenimis, taip pat su tų valstybių žvalgybų ar saugumo tarnybų struktūromis, o tai kėlė susirūpinimą dėl to, kad dėl tokių ryšių gali būti rizikuojama sudaryti palankesnes sąlygas Rusijos žvalgybos veiklai Lietuvoje ir kibernetiniam šnipinėjimui.

      36  37
  • Item type:Publication,
    Konstitucinis teisėjo ir teismų nepriklausomumo principas: tarp konstitucinio imperatyvo ir gyvenimo realybės
    [The Constitutional Principle of the Independence of the Judiciary: between the Constitutional Imperative and Reality.]
    research article[2023][S4][S001][53]
    Konstitucinė justicija Lietuvoje: trys veiklos dešimtmečiai: recenzuotų mokslinių straipsnių rinkinys., 2023, p. 101-153.

    The independence of the judiciary as a fundamental constitutional imperative has expressis verbis been enshrined in Paragraph 2 of Article 109 of the Constitution of the Republic of Lithuania adopted in the Referendum of 25 October 1992. In the presently mentioned Article, it is emphasized that “When administering justice, judges and courts shall be independent.” The Constitutional Court has held more than once that the independence of judges and courts is one of the essential principles of a democratic State under the rule of Law: while administering justice, courts must ensure the implementation of the right embodied in the Constitution, laws and other legal acts, guarantee the supremacy of Law, and protect human rights and freedoms. Already in the Ruling of 6 December 1995, the Constitutional Court held that one of the fundamental distinguishing characteristics of a democratic State is the principle of the independence of the judiciary. All democratic States adhere to this principle, and, as the historical facts illustrate, the denial of this principle is an immanent feature of totalitarian and authoritarian regimes. The independence of judges and courts is not an end in itself: this is a necessary condition of the protection of the human rights and freedoms, not a privilege but one of the main duties of a judge and courts arising from the right of every person who believes that his rights or freedoms have been violated to an independent and impartial arbiter of the dispute, which, under the Constitution and laws, would in essence solve the dispute at law, guaranteed in the Constitution (inter alia, in Paragraph 2 of Article 109, as well as in Paragraph 1 of Article 30, in which it is prescribed that the person whose constitutional rights or freedoms are violated shall have the right to apply to court) (see, among many others, the Constitutional Court’s rulings of 6 December 1995, 1 October 1997, 8 May 2000, 4 March 2003, 17 August 2004, 29 December 2004, 28 March 2006, 9 May 2006).

      18  16
  • Item type:Publication,
    Trisdešimt Lietuvos Respublikos Konstitucijos aiškinimo metų: kryptys ir jų dinamika
    [Thirty years of the interpretation of the Constitution of the Republic of Lithuania: directions and their dynamics]
    research article[2023][S4][S001][39];
    Jurisprudencija = Jurisprudence, 2023, vol. 30, no. 1, p. 6-44

    Straipsnyje apibendrinamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo per pakankamai ilgą nuo jo veiklos pradžios – trisdešimties metų laikotarpį – nueitas Lietuvos Respublikos Konstitucijos aiškinimo kelias, pateikiant ryškiausius šio aiškinimo dinamikos pavyzdžius iš suformuotos plačios ar tebeformuojamos oficialiosios konstitucinės doktrinos. Pristatomos trys Konstitucijos aiškinimo Konstitucinio Teismo praktikoje kryptys, atskleidžiančios Konstitucijos principų ir normų oficialaus aiškinimo rezultatus. Pirmoji išskirtoji kryptis aprėpia valstybės ir visuomenės gyva vimo pagrindus atskleidžiančią oficialiąją konstitucinę doktriną, susijusią su pačios Konstitucijos samprata, jos viršenybės principu, konstituciniais apribojimais keisti Konstituciją, demokratijos, teisinės valstybės, valdžių padalijimo principų turiniu. Antroji Konstitucijos aiškinimo Konstitucinio Teismo praktikoje kryptis atskleidžia žmogaus teisių apsaugos konstitucinius pagrindus. O trečioji kryptis atspindi Konstitucijos aiškinimą kaip atviros ir draugiškos tarptautinei teisei ir Europos Sąjungos teisei ir jas aiškinančiai tarptautinių (supranacionalinių) teismų jurisprudencijai, o sykiu aprėpiančią ir Lietuvos valstybės konstitucinę pareigą vykdyti prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus. Šiame straipsnyje išryškinami Konstitucinio Teismo įgaliojimai oficialiai aiškinti Konstituciją ir formuoti oficialiąją konstitucinę doktriną, parodant Konstitucijos aiškinimo veiklą kaip tęstinį procesą ir atskleidžiant gyvosios Konstitucijos idėją kaip šio proceso rezultatą. Apžvelgtomis kryptimis suformuota plati ar brandi oficialioji konstitucinė doktrina yra ir bus pagrindas tolesnei nuosekliai jos evoliucijai, giluminiam Konstitucijos potencialui atskleisti.

      40  17
  • book part[2023][Y1][S001][15]
    Law and sustainability: Perspectives for Lithuania and Beyond / editors: Alessio Bartolacelli, Dovilė Sagatienė ; Mykolas Romeris University., 2023, p. 45-59.
      10  29Scopus© Citations 1