Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Researcher: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20489
Now showing1 - 5 of 5
  • Item type:ETD,
    Socialinių darbuotojų patirtis rengiant tėvų globos netekusių vaikų globėjus (rūpintojus)
    [The experience of social workers in preparing foster-parents for children deprived of parental care]
    master thesis[2019][S005]
    Pajaujienė, Aistė

    Šio darbo tema – “Socialinių darbuotojų patirtis rengiant tėvų globos netekusių vaikų globėjus (rūpintojus)”. Šiuo metu Lietuvos visuomenės strateginis tikslas yra vaiko globa šeimoje ar jai artimoje aplinkoje. Nuo 2014 m. Lietuvoje vykdoma institucinės globos pertvarka skirta sudaryti galimybes kiekvienam vaikui, neįgaliajam ar jo šeimai (globėjams, rūpintojams) gauti individualias pagal poreikius paslaugas ir reikiamą pagalbą bendruomenėje, o kiekvienam likusiam be tėvų globos vaikui augti saugioje ir jo raidai palankioje biologinėje aplinkoje, jos nesant – įtėvių, globėjų (rūpintojų) šeimoje. Darbo tikslas – teoriškai ir empiriškai identifikuoti socialinių darbuotojų, rengiančių tėvų globos netekusių vaikų globėjus (rūpintojus), darbo ypatumus. Šiame darbe keliami šie probleminiai klausimai: kaip atestuoti socialiniai darbuotojai vertina savo pasirengimą ir darbą, santykius su būsimais vaikų globėjais (rūpintojais), jų rengimo globai ir globos metu bei, su kokiais iššūkiais susiduria socialiniai darbuotojai, rengdami tėvų globos netekusių vaikų globėjus (rūpintojus). Pirmiausia, buvo atlikta Lietuvos bei užsienio autorių mokslinių šaltinių, apie globos sistemą bei globėjų (rūpintojų) mokymo procesą, analizė. Atliktas tyrimas, naudojant pusiau struktūruotą interviu metodą, siekiant išsiaiškinti atestuotų socialinių darbuotojų pasirengimą dirbti su be tėvų globos netekusių vaikų globėjais (rūpintojais) pagal Globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymo ir konsultavimo programą GIMK. Taip pat, išsiaiškinti jų požiūrį į šią globėjų (rūpintojų) mokymo programą, su kokiais iššūkiais susiduria atestuoti socialiniai darbuotojai. Atliekant tyrimą buvo apklausti 6 atestuoti socialiniai darbuotojai. Analizuojant surinktus duomenis atlikta kokybinė turinio analizė. Tyrimo metu gauti rezultatai atskleidė, jog specialistų parengtis dirbti šį darbą yra gera, jie GIMK programą vertina, kaip naudingą ir reikalingą, suteikiančią galimybę globėjams (rūpintojams) įgyti naujų žinių, įsivertinti savo galimybes bei gebėjimus globoti be tėvų globos likusius vaikus. Tyrimo dalyviai pastebėjo, jog mokymų procesas yra struktūruotas ir įdomus, naudojama teorinė medžiaga apie globos procesą, kylančias problemas ir jų sprendimo būdus bei aktyvūs darbo metodai, kurie padeda tinkamai pasiruošti galimų sunkumų įveikimui. Tačiau, respondentai pastebi, jog atnaujinta programa turi keletą trūkumų – mažiau susitikimų su globėjais, trūksta laiko diskusijoms ir aptarimams bei gilesniam globėjų (rūpintojų) pažinimui. Kitas pastebėjimas, jog mokymų medžiagą tenka koreguoti pagal grupės dydį, kadangi neretai grupės narių skaičius nėra didelis, o mokymai yra paremti grupinio darbo metodu. Tyrimo dalyviai vertindami savo teorinį ir praktinį parengimą, pasigenda dažnesnių supervizijų ir konsultacijų. Išskirdami GIMK specialisto kompetencijas, tyrimo dalyviai svarbiomis laiko tiek asmenines žmogaus savybes, tiek profesinius įgūdžius. GIMK specialistas turi pasižymėti empatija, tolerancija, mokėjimu bendrauti. Taip pat, privalo nuolat atnaujinti žinias, turėti pakankamai darbo patirties, gebėti spręsti konfliktines situacijas. Šios atestuoto socialinio darbuotojo kompetencijos padeda jam užmegzti pasitikėjimu grįstą ryšį su globėju (rūpintoju) suteikti jam reikalingą pagalbą. Savo darbinėje veikloje atestuoti socialiniai darbuotojai susiduria su neigiamomis globėjų (rūpintojų) nuostatomis bei per dideliais lūkesčiais, su neigiamu visuomenės požiūriu, su abejonėmis vertinant globėjų (rūpintojų) tinkamumą. Respondentai teigia, jog pakeisti neigiamas globėjų (rūpintojų) nuostatas ar per didelius lūkesčius yra vienas iš didžiausių iššūkių darbinėje veikloje. GIMK specialistai nėra patenkinti savo darbo užmokesčiu bei darbo krūviu. Dėl menko darbo užmokesčio bei didelio darbo krūvio jie jaučiasi nevertinami. Tačiau, tyrimo dalyviai tikina, jog sėkmingos globos istorijos, globojamų vaikų pokyčiai motyvuoja dirbti šį darbą ir sukelia teigiamas emocijas. Taip pat, respondentai vertina savo kolegas bei nemonotonišką darbą.

      38  18
  • Item type:ETD,
    Vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą, ugdymas taikant taikomosios elgesio analizės metodus
    [Education of Children with Autism Spectrum Disorder Using Methods of Applied Behavioral Analysis]
    master thesis[2018][S007]
    Steckytė, Laima

    Lietuvių autorių, kurie detaliau nagrinėtų taikomosios elgesio analizės metodų taikymą, taip pat mokslinių tyrimų, kurie patvirtintų arba paneigtų taikomosios elgesio analizės bei jos metodų veiksmingumą, nėra, todėl taikomosios elgesio analizės metodų tyrimas, tampa aktualia moksline problema.

      55  16
  • Item type:ETD,
    Socialinių paslaugų teikimo aktualijos neįgaliesiems kaimiškose seniūnijose
    [Relevance of social services provision for disabled people in rural elderships]
    master thesis[2018][S005]
    Baronaitė, Jonė

    Vertinant teikiamas socialines paslaugas, jos turėtų būti glaudžiai susijusios su šių paslaugų vartotojais. Atskirą problemų grupę sudaro kaimiškos seniūnijos, pasižyminčios aukštu nedarbo lygiu, daugėjančiu neįgaliųjų, pagyvenusių ir senų žmonių skaičiumi ir prastai sprendžiamais socialinių paslaugų teikimo užtikrinimo mechanizmais. Labai svarbu išanalizuoti socialinių paslaugų poreikį, šių paslaugų organizavimo ir teikimo kaimo seniūnijose galimybes, įvertinti tokių paslaugų teikimo pranašumus ir trūkumus. Tyrimo tikslas šiame darbe – atskleisti teoriškai ir empiriškai socialinių paslaugų teikimo neįgaliesiems Anykščių rajono kaimiškose seniūnijose aktualijas. Tyrimo tikslui pasiekti buvo taikyti empiriniai socialines paslaugas gaunančių neįgaliųjų apklausos raštu ir socialines paslaugas teikiančių darbuotojų interviu metodai, kuriais siekiama atskleisti socialinių paslaugų neįgaliesiems teikimo aktualijas Anykščių rajono kaimiškose seniūnijose. Tyrimas atliktas remiantis ekologine sistemų ir humanistine teorijomis. Socialinių paslaugų teikėjų patirčių tyrimu nustatyta, kad tenkinant neįgaliųjų specialiuosius poreikius svarbus vaidmuo tenka socialinėms paslaugoms. Socialinių paslaugų neįgaliesiems teikimas yra organizuojamas keliais etapais ir yra teikiamos tiek bendrosios, tiek specialiosios paslaugos. Socialinių paslaugų prieinamumas neįgaliesiems priklauso nuo paslaugos rūšies, neįgaliojo gyvenamosios vietos ir paslaugos kainos. Neįgalieji reikiamą informaciją apie paslaugas gauna iš medicinos įstaigų, socialinių darbuotojų ir kitų neįgaliųjų. Pastebimas socialinių paslaugų pasiūlos, prieinamumo bei informacijos apie paslaugas sklaidos didinimo poreikis. Teikdami socialines paslaugas neįgaliesiems darbuotojai itin daug bendradarbiauja su gydymo įstaigomis, socialiniais darbuotojais, miestelių bendruomenėmis. Socialinių paslaugų kokybė priklauso nuo socialinių paslaugų centro administracijos, socialines paslaugas teikiančių darbuotojų asmeninių savybių, vertybių, įgūdžių ir kompetencijos bei pačių neįgaliųjų geranoriškumo. Kaimiškose seniūnijose gyvenančių neįgaliųjų požiūrio tyrimu nustatyta, kad dažniausiai yra teikiamos informavimo ir konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo, aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis, transporto organizavimo, asmens higienos ir priežiūros, maitinimo organizavimo ir pagalbos į namus paslaugos. Socialinių paslaugų gavėjai socialines paslaugas teikiančius darbuotojus vertino geriau, nei pačių paslaugų kokybę, kuri vertinama gana neigiamai, akcentuojant, kad neretai paslauga neatitinka vartotojo poreikių, organizacija nėra atvira, nėra pasirengusi tenkinti vartotojo poreikius, paslaugos nėra teikiamos laikantis pažadų bei nėra užtikrinamas konfidencialumas. Taip pat buvo akcentuojama per didelė paslaugų kaina, per retai teikiamos paslaugos, per ilgas laukimo laikotarpis iki paslauga bus suteikta, ne visų paslaugų kokybė tenkina, darbuotojai ateina per retai, ne visuomet yra suteikiama galimybė gauti norimas socialines paslaugas. Norint gauti socialines paslaugas dažniausiai kreipiamasi į seniūnijos socialinį darbuotoją. Tačiau ne visos paslaugos neįgaliesiems yra lengvai prieinamos, nes jiems kyla sunkumų nuvykti į socialines paslaugas teikiančią įstaigą ir socialinės paslaugos nėra teikiamos netoli gyvenamosios vietos.

      10  12
  • Item type:ETD,
    Socialinių paslaugų teikimas namuose ir jų tobulinimo tendencijos
    [Social home services rendering and the tendencies of their improvement]
    master thesis[2016][S005]

    Socialinės paslaugos namuose tampa svarbia Lietuvos socialinės apsaugos ir socialinės paramos sistemos dalimi, nes tai yra viena pažangiausių socialinių paslaugų formų, kurios tikslas yra sudaryti žmogui sąlygas kuo ilgiau išlikti savarankiškam ir likti gyventi savo namuose. Pastaraisiais metais, pasikeitus socialinio darbo požiūriui į socialinių paslaugų gavėją, kaip į aktyvųjį socialinių paslaugų teikimo proceso dalyvį, paslaugos gavėjas aktyviai įtraukiamas į socialinių problemų sprendimus dėl paslaugų planavimo, teikimo ir vertinimo. Vis dėlto kokybiškų socialinių paslaugų teikimas į namus yra sudėtingas procesas, kurį analizuojant svarbus yra paslaugos vertinimas paslaugos gavėjo ir teikėjo požiūriais. Tyrimo tikslas šiame darbe - atskleisti teikiamas socialines paslaugas asmens namuose teoriniu ir empiriniu aspektu, analizuojant Vilniaus mieste teikiamų socialinių paslaugų namuose atvejį. Tyrimo tikslui pasiekti buvo pasirinktas kokybinio tyrimo tipas - pusiau struktūruoto interviu metodas. Tyrimas atliktas remiantis ekologine sistemų teorija, įgalinimo paradigma ir holistiniu požiūriu į žmogų. Tyrimas atskleidė, kad socialiniai darbuotojai, remdamiesi savo profesine kompetencija, organizuoja socialinių paslaugų teikimą į namus, įtraukiant į šį procesą socialinių paslaugų namuose gavėjus bei jų artimą aplinką. Siekdami patenkinti paslaugų gavėjų poreikius, socialiniai darbuotojai koordinuoja paslaugų teikimą tiek institucijos viduje, tiek už jos ribų. Socialiniai darbuotojai, organizuojantys socialinių paslaugų teikimą namuose, sunkumams spręsti naudoja įvairius problemų įveikos būdus (grįžtamasis ryšys iš socialinių paslaugų gavėjų, kasdieniai komandos pasitarimai bei pasiūlymų dėl atliekamo darbo organizavimo tobulinimo teikimas administracijai). Tyrimu nustatyta, kad socialinių paslaugų namuose gavėjams paslaugų teikimas yra labai svarbus dėl daugybės priežasčių, todėl jie aktyviai įsitraukia į socialinių paslaugų teikimo procesą. Socialinių paslaugų namuose gavėjai yra patenkinti teikiamomis paslaugomis ir teigiamai vertina socialinių paslaugų teikimą į namus, nors ir pateikė kelis neigiamus teikiamų paslaugų vertinimo aspektus (lankomosios priežiūros darbuotojų rotacija, paslaugų neįperkamumas, transporto paslaugos problema). Raktiniai žodžiai: socialinės paslaugos, socialinės paslaugos asmens namuose, įgalinančios socialinės paslaugos, socialinių paslaugų gavėjai, socialinių paslaugų organizavimas.

      43  38
  • Item type:ETD,
    Su jaunimu dirbančių socialinių darbuotojų patirtys
    [Jouth social wolkers working experience]
    master thesis[2015][S005]
    Ilonienė, Vita

    Pastebėta, kad socialinio darbo problematika, dienos centruose dirbant su jaunimu, yra aktuali, todėl reikalinga sistemingų tyrimų šioje srityje. Tyrimo tikslas buvo teoriškai ir empiriškai atskleisti socialinio darbuotojo veiklos su jaunimu specifiką. Pasiekti darbo tikslą buvo iškelti trys uždaviniai: pateikti jaunimo, kaip socialinės grupės charakteristiką; atskleisti jaunimo politikos Europos Sąjungoje ir Lietuvoje tendencijas; atskleisti socialinio darbo su jaunimu ypatumus.

      74  52