Bilevičiūtė, Eglė
Savivaldoms deleguotų funkcijų pusiausvyra: Ukrainos atvejo problematika ES konteksteItem type:Project, Nacionalinis / National2022-11-03 - 2024-10-31; . Vietos savivaldos modelio paieška yra bendroji Europos šalių tendencija, kaip itin svarbus faktorius siekiant užtikrinti efektyvų valdymą kaip teisinės valstybės garantą.Valstybės valdžios ir vietos savivaldos veikimo koordinavimas yra būtinas norint racionaliai paskirstyti viešuosius resursus ir įgalinti valstybę spręsti svarbiausius klausimus ekonominių, politinių, karo iššūkių metu. Demokratinių viešojo administravimo modelių kūrimas lemia vietos savivaldos susitvarkymo vaidmenį, šios institucijos organizavimo ir veikimo principus, uždavinius, atsakomybės apimtis. Veiksminga vietos valdžios institucijų administracinės priežiūros sistema ir jos atsakomybė yra gyvybiškai svarbūs konstitucinio teisėtumo principui užtikrinti. Kai kurios Europos šalys orientuojasi į viešojo administravimo decentralizavimą, todėl vietos savivaldos sistemos reforma tampa decentralizacijos reforma, apimančia vietos savivaldos organų sistemos pokyčius, administracinę ir teritorinę reformą, galių ir finansinių išteklių perskirstymą. Šis metodas buvo aktualus posovietinėms šalims, kurios decentralizaciją laikė europinių standartų, ypač Europos vietos savivaldos chartijos, įgyvendinimo būdu. Kitų šalių patirtis rodo, kad demokratinių principų užtikrinimas negali atmesti tendencijos į centralizaciją ar recenralizaciją, kaip procesą, pakeitusį decentralizaciją dėl nepakankamų reformų rezultatų. Abi tendencijos gali būti panaudotos kuriant tinkamą nacionalinį valstybės valdžios modelį, atitinkantį istorinę patirtį , teritorijų organizavimo ypatumus, ekonominius ir kt. Todėl tolimesniems transformacijos procesams vietos savivaldos srityje reikalingi lyginamieji tokių šalių kaip Ukraina, Lenkija, Lietuva, Belgija, Didžioji Britanija, Italija, Prancūzija tyrimai, siekiant išanalizuoti gerąją patirtį ir sukurti subalansuotą vietos savivaldos modelį Ukrainai, kaip naujai ES kandidatei.
26 Sprendžiant privatumo paradoksą 2: aukštų duomenų apsaugos, kaip pagrindinės teisės, standartų skatinimas darbo vietoje/Solving privacy paradox 2: promoting high standards of data protection as a fundamental right at the workplaceItem type:Project, Tarptautinis / International2020-10-01 - 2023-01-31; ; . GDPR significantly increased employers' duties and responsibilities in relation to how they collect, use and protect personal data of the employees. The main aim of SOLPRIPA 2 WORK project is two-fold:
- To empower the employers to build and develop a working environment in which the integrity of the employees’ privacy is guaranteed through a system of prevention, accountability and control measures against the wrongful processing of personal data in employment relationships in ways which do not to create barriers to innovations.
- To empower the employees to safeguard their fundamental right to the protection of their personal data in the workplace and promote intolerance of misuse of personal data in employment relations. The problem field covered will be the whole employment period: from recruitment procedure until after the employment ends. Project partners will proactively reach out to 2 fundamental target groups in order to ensure effective and uniform application of the GDPR in employment relationships: 1) businesses, in particular SMEs, and 2) public sector.
24 Įtampos tarp asmens duomenų apsaugos ir žodžio bei informacijos laisvės pašalinimas/Connecting not Conflicting: removing the tension between personal data protection and freedom of expression and informationItem type:Project, Tarptautinis / International2021-05-15 - 2024-04-30; ; . Pagrindinis projekto tikslas – didinti informuotumo apie asmens duomenų apsaugą lygį žurnalistikos, socialinės žiniasklaidos ir akademinio sektoriaus srityse. Žodžio laisvė soc. tinkluose atnešė naujų iššūkių asmens teisėms, ypatingai asmens duomenų apsaugai. Neretai Facebook, Youtube, Instagram, Discord, Tik tok ir t. t. vartotojai (turinio kūrėjai) drąsiai skleisdami informaciją, viešindami duomenis nesusimąsto apie tai, kad gali būti laikomi viešosios informacijos rengėjais (skleidėjais)/ asmens duomenų valdytojais (tvarkytojais) ir atsako už savo paskyrose paskelbtos informacijos teisėtumą. Vis dažniau Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (ŽEIT) sulaukia skundų dėl asmens duomenų viešinimo socialiniuose tinkluose. Projekto įgyvendinimo metu Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ir Mykolo Romerio universiteto mokslininkai parengs ir pristatys esmines gaires, į ką atkreipti dėmesį, socialiniuose tinkluose dalinantis informacija, kas gali lemti asmens duomenų tvarkymo pažeidimus ir kur gauti žinių, kilus neaiškumams.
13