Bilevičiūtė, Eglė

Disertacijoje nagrinėjamas smulkiųjų elektros ir elektroninės įrangos atliekų (SEEĮA) tvarkymo teisinis reguliavimas, jo veiksmingumas ir tobulinimo kryptys. Tyrimo aktualumą lemia spartus elektroninių atliekų kiekio augimas, jų keliama rizika aplinkai ir visuomenės sveikatai bei praktiniai sunkumai įgyvendinant Europos Sąjungos nustatytus atliekų surinkimo ir perdirbimo tikslus. Taikant teisės aktų, teismų praktikos, lyginamąją ir statistinių duomenų analizę, darbe atskleidžiama, kad galiojantis reguliavimas nepakankamai aiškiai apibrėžia SEEĮA sampratą, o esamos elektros ir elektroninės įrangos kategorijos dėl technologinės kaitos tampa nepakankamos praktiniam taikymui. Todėl siūloma SEEĮA apibrėžtį sieti su įrangos nebenaudojimu, atsikratymo faktu, fiziniais matmenimis, priklausomybe nuo elektros srovės ar elektromagnetinių laukų ir šio atliekų srauto keliama aplinkosaugine rizika. Tyrime konstatuojama, kad administracinės atsakomybės priemonės turi ribotą prevencinį poveikį, o Administracinių nusižengimų kodekso ir Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatos nėra pakankamai nuoseklios. Disertacijoje pagrindžiamas poreikis stiprinti teisinį aiškumą, proporcingumą ir reguliavimo koncentruotumą. Kaip praktinė reguliavimo tobulinimo priemonė siūlomas SEEĮA užstato sistemos modelis, skirtas skatinti vartotojų dalyvavimą, didinti atliekų surinkimą ir įgyvendinti žiedinės ekonomikos tikslus.

The master thesis examines the link between climate change and the realization of fundamental human rights. Through a range of legal acts, it analyses the gradual recognition of this link and its significance. The study addresses the adverse impacts of climate change on the enjoyment of several fundamental human rights, including the right to life, health and an adequate standard of living, as well as its impact on the rights of vulnerable groups. It also examines the emergence and development of environmental human rights, particularly the right to a clean, healthy and sustainable environment, together with the corresponding State obligations in the field of environmental protection. The thesis evaluates the effectiveness of human rights protection mechanisms, both judicial and alternative, and their adequacy in the context of climate change. It analyses relevant case law concerning climate-related human rights violations and approaches to assessing the admissibility of relevant applications. The research identifies challenges in ensuring adequate protection of human rights against the adverse effects of climate change and highlights the need for further development of existing legal policies and protection mechanisms.

The master thesis examines functioning of quasi-court institutions in several European countries. In the first Chapter the definition of a quasi-court institution was analyzed. Besides, some significant features and classification of the institution were distinguished. Case law provided with deeper understanding and explanation of the features of quasi-courts. In the second Chapter quasi-courts on the European Union level were considered. In particular, functioning of different Boards of European Union Agencies were deeply analyzed and compared with significant features of a quasi-court institution. Additionally, this Chapter describes European Ombudsman as a type of quasi-court institution, its powers and procedure of case resolution. In the third Chapter system of quasi-courts in Lithuania, France, Germany and the United Kingdom were examined. The analysis provides also with the examination of importance of each institution. Moreover, the comparison of the systems of these countries were given in the master thesis.

This master's thesis addresses the topical issues of limiting the right to freedom of expression in the Internet space. It explores the concept and essence of the right to freedom of expression, its legal regulation, and the specific aspects of its application in the digital environment. The thesis examines current international legal frameworks, the practices of the European Court of Human Rights, and the UN Human Rights Committee in protecting this right. It also analyzes the specifics of judicial practice related to the protection of the right to freedom of expression in the Internet space in Ukraine. The research highlights the challenges in ensuring the proportionality of restrictions on freedom of expression in the digital space and proposes strategies for improving legislation governing this right in Ukraine, especially considering its status as a candidate state to the European Union. This work emphasizes the importance of balancing individual freedoms with the need for responsible digital governance and provides recommendations for developing effective, proportionate, and rights-respecting legal frameworks.

Disertacija yra pirmasis Lietuvoje kompleksinis, monografinio pobūdžio, plataus teorinių ir praktinių specialių žinių taikymo administraciniame procese problemų tyrimas, apimantis tiek administracinių nusižengimų, tiek administracinių ginčų teisenas. Darbe formuluojamos ir teikiamos įžvalgos, susijusios su moksline specialių žinių panaudojimo Lietuvos administracinėje justicijoje koncepcija. Disertacijoje nagrinėjama ir pateikiama patikslinta specialių žinių samprata, jos raida, pateikiama autentiška specialių žinių sąvoka, kartu pateikiami ir teisinių žinių kaip specialių žinių pripažinimo argumentai. Darbe analizuojama specialių žinių, kaip įrodinėjimo priemonės administraciniame procese, svarba, išsamiai aptariamas reglamentavimas teisenose, bei teisminė praktika, atskleidžiamos „skaudžiausios“ reglamentavimo ir teisminės praktikos ydos, nulemiančios specialių žinių kaip vieno iš svarbiausių įrodinėjimo instrumentų, potencialo nevisišką panaudojimą. Disertacijoje dėmesio skiriama ir Europos teismo ekspertizės 2020 vizijos santykiui su administraciniu procesu. Atliktų tyrimu kontekste, disertacijos pabaigoje pateikiama principinė specialių žinių įstatymo struktūra (pateikiami svarbiausi įstatymo skyriai).

Magistro baigiamajame darbe analizuojama laukinei gyvūnijai ir laukinei augalijai padarytos žalos atsiradimo, apskaičiavimo ir atlyginimo problematika. Tyrimo pagalba, darbe siekiama nustatyti ir apžvelgti šiuo metu galiojančių teisės aktų reglamentavimo ir reguliavimo problematiką, kurių pasekoje sudaromos prielaidos žalai atsirasti, siekiama nustatyti, ar realiai padaryta žala yra apskaičiuojama tinkamai, o žalos atlyginimo tvarka yra tinkama. Magistro baigiamojo darbo tikslas – išanalizuoti laukinei gyvūnijai ir augalijai padarytos žalos atsiradimo apskaičiavimo ir atlyginimo teisinio reguliavimo problematiką, įvertinti ar esamas laukinės gyvūnijos ir augalijos reglamentavimas yra tinkamas. Išanalizavus laukinės gyvūnijos ir augalijos teisinį reguliavimą ir reglamentavimą, nustatyta, kad Lietuvoje laukinės gyvūnijos ir augalijos apsauga reguliuojama tarptautinėmis ir Europos Sąjungos sutartimis, įstatymais bei poįstatyminiais teisės aktais. Pats laukinės gyvūnijos ir laukinės augalijos apsaugos modelis yra tinkamas ir Aplinkos apsaugos departamentas aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę atlieka gana efektyviai, tačiau dėl tam tikrų teisės aktų trūkumų yra sudaromos prielaidos žalai atsirasti, o dėl ne visiškai tikslių žalos apskaičiavimo metodikų ir tvarkų, ne visada yra galimybė apskaičiuoti visą realiai padarytą žalą. Visgi, reikia atkreipti dėmesį, jog žalos atlyginimo modelis Aplinkos apsaugos departamente yra gana geras, tačiau jis veikia tik tada, jeigu žalos atsiradimo faktas yra įrodytas, o apskaičiavimas yra atliktas tinkamai, kaip to reikalaujama suformuotoje teismų praktikoje.

Magistro baigiamajame darbe apibūdinama sveikatos apsauga bei analizuojami jos administracinio teisinio reguliavimo mechanizmai. Teoriniu aspektu apžvelgiama sveikatos apsauga, remiantis jos įgyvendinimo principais – prieinamumu bei priimtinumu. Siekiant nuodugniau išanalizuoti sveikatos apsaugos principus, pateikiama prieinamumo bei priimtinumo samprata, taip pat atskleidžiama tų principų reikšmė įgyvendinant sveikatos apsaugą. Apibrėžus pagrindines sveikatos apsaugą apibūdinančias sąvokas, pateikiama administracinio teisinio reguliavimo samprata bei apibūdinami jo mechanizmai, padedantys įgyvendinti sveikatos apsaugos principus. Praktiniu aspektu analizuojamas sveikatos apsaugos principų administracinis teisinis reguliavimas bei jo įgyvendinimas Lietuvoje ir kitose ES šalyse, remiantis teisės aktais, teismų praktika bei teisės aktų įgyvendinimo ataskaitomis. Sveikatos apsaugos prieinamumo teisinis reguliavimas analizuojamas remiantis informacijos prieinamumo, teritorinio prieinamumo ir sveikatos paslaugų savalaikiškumo bei finansinio prieinamumo reguliavimo priemonėmis. Sveikatos apsaugos priimtinumo teisinis reguliavimas analizuojamas remiantis pacientų autonomijos (informuoto paciento sutikimo doktrinos), sveikatos paslaugų teikėjų profesinės atsakomybės bei pacientų teisinės pozicijos reguliavimo priemonėmis. Šios analizės tikslas – nustatyti sveikatos apsaugos principų administracinio teisinio reguliavimo aktualijas bei įgyvendinimo problemas.

This research is the first dissertation research on trafficking in human beings in Lithuania. It is the first time in Lithuania when research is focussed on systematic approach and international initiatives on coordination of the fight against human trafficking, as well as the process of coordination of the fight against trafficking in human beings related to public policy formation and its implementation, monitoring and assessment in the fields of prevention, prosecution, and protection of victims of this crime in foreign countries and Lithuania, its strengths and weaknesses are analysed and evaluated in a coherent way, peculiarities of administrative legal regulation of the fight against trafficking in human beings in Lithuania are analysed, the importance and power of regulation of administrative law in organising and implementing coordination of the fight against human trafficking is outlined, and recommendations on the development of the process of coordination of the fight against trafficking in human beings in Lithuania are provided.

Šis tyrimas yra pirmasis disertacinis tyrimas prekybos žmonėmis tema Lietuvoje. Šiuo tyrimu pirmą kartą Lietuvoje kompleksiškai ir sisteminiu požiūriu nuosekliai išnagrinėtos ir įvertintos tarptautinės iniciatyvos dėl kovos su prekyba žmonėmis koordinavimo bei jų stipriosios ir silpnosios pusės, išnagrinėtas ir įvertintas užsienio valstybių bei Lietuvos kovos su prekyba žmonėmis koordinavimo procesas, jo stipriosios ir silpnosios pusės valstybės (Vyriausybės) prekybos žmonėmis prevencijos, baudžiamojo persekiojimo ir pagalbos aukoms bei jų apsaugos politikos formavimo, įgyvendinimo, stebėsenos bei vertinimo kontekste, išnagrinėti kovos su prekyba žmonėmis administracinio teisinio reguliavimo ypatumai Lietuvoje, atskleidžiama administracinės teisės reguliavimo svarba ir įtaka organizuojant ir įgyvendinant kovos su prekyba žmonėmis koordinavimą bei pateiktos rekomendacijos tobulinti kovos su prekyba žmonėmis koordinavimo procesą Lietuvoje.

The criminal justice system is a desparate entity consisting of different personnel and practitioners playing different roles and representing different individual and organizational interest...