Kazlauskienė, Eglė
Verslo socialinės atsakomybės poveikio valstybės ekonominei gerovei modelisItem type:ETD, [The model of the business social responsibility influence on the economic welfare of the state]Nors verslo socialinė atsakomybė sulaukia didelio tyrėjų susidomėjimo, jos poveikis valstybės ekonominei gerovei nėra pilnai ištirtas. Mokslinė problema – kokiais verslo socialinę atsakomybę apibūdinančiais kintamaisiais ir juos nusakančiais rodikliais galima pagrįsti ir nustatyti verslo socialinės atsakomybės poveikį valstybės ekonominei gerovei. Pirmoje darbo dalyje pristatomos socialinės atsakomybės teorijos, plėtojama verslo socialinės atsakomybės koncepcija, apžvelgiama interesų grupių įtrauktis, lyginami skirtingi šio reiškinio modeliai, leidžiantys apibrėžti socialinės atsakomybės aprėptį. Taip pat šioje dalyje pateikiamos ekonominės gerovės interpretacijos pagal jas grindžiančias teorijas, plėtojama šio reiškinio koncepcija. Atsižvelgiant į valstybės ekonominės gerovės ir gerovės valstybės tarpusavio ryšius, apžvelgiamos gerovės valstybės teorinės interpretacijos, šio reiškinio modeliai, siekiant nustatyti gerovės valstybę apibūdinančias dalis. Taip pat apibrėžiamas verslo ir kitų subjektų vaidmuo valstybės ekonominei gerovei ir visuomenei, nustatomos verslo socialinės atsakomybės ir valstybės ekonominės gerovės sąsajos, įvertinant šia kryptimi atliktus mokslinius tyrinėjimus. Antroje darbo dalyje pagrindžiama verslo socialinės atsakomybės poveikio valstybės ekonominei gerovei vertinimo metodologija, kuria vėliau remiamasi empirinėje dalyje. Ji pradedama tyrimo prielaidų pateikimu, modelio kūrimo etapų išskyrimu ir sudaromo modelio principų atskleidimu. Šioje dalyje atliekama vertinime naudojamų kintamųjų atranka, sudaromas teorinis modelis, pristatomi trys empiriniai modeliai, leidžiantys atlikti šių kompleksinių reiškinių tarpusavio vertinimą. Skyrius užbaigiamas teorinio modelio realizavimo apribojimų atskleidimu, hipotezių ir joms tikrinti taikytų metodų pristatymu. Trečioje darbo dalyje atliekama verslo socialinės atsakomybės rodiklių lyginamoji analizė ir šio reiškinio poveikio valstybės ekonominei gerovei Europos Sąjungos šalyse empirinis tyrimas. Jis remiasi į verslo socialinės atsakomybės poveikio atskiriems valstybės ekonominę gerovę apibūdinantiems kintamiesiems – ekonomikos augimui, nedarbo lygiui ir pajamų nelygybei – analize.
71 35 Skaitmeninės ekonomikos rodiklių vertinimas ir plėtros perspektyvosItem type:ETD, [Assessment of Digital Economy Indicators and Development Perspectives]master thesis[2023][S004]Navikaitė, DovilėMagistro baigiamajame darbe išanalizuoti skaitmeninės ekonomikos rodiklių teoriniai aspektai, remiantis ekspertiniu vertinimu sudarytas skaitmeninės ekonomikos indeksas ir empiriškai įvertinti atskirų ES šalių skaitmeninės ekonomikos lygiai išryškinant plėtros perspektyvas. Pirmame skyriuje nagrinėjama skaitmeninė ekonomika atskleidžiant paplitusius indeksus, poveikį verslui bei šalies ekonomikai. Antrame darbo skyriuje yra nagrinėjami skaitmeninės ekonomikos vertinimo sritys bei parengta skaitmeninės ekonomikos vertinimo metodologija identifikuojant labiausiai paplitusius rodiklius. Trečiame skyriuje pagal parengtą indeksą, naudojant daugiakriterinius sprendimų priėmimo (MCDM) metodus yra empiriškai įvertinti skirtingų Europos šalių skaitmeninės ekonomikos lygiai bei apžvelgtos plėtros perspektyvos. Ketvirtame skyriuje yra pateiktos išvados ir gauti empirinio tyrimo rezultatai.
18 11 Rinkodaros rėmimo priemonių taikymas nevyriausybinės organizacijos atvejuItem type:ETD, [Applying marketing promotion tools to the non-government organization]master thesis[2023][S004]Valantinaitė, VikintėRinkodaros elementas rėmimas yra itin pastebimas, nes vartotojas reklamą gali pamatyti internetu, radiju, televizija, el. paštu, lauko stendais. Todėl rinkodaros rėmimo priemonių taikymas gali daryti didelę įtaką nevyriausybinių organizacijų plėtrai ir pakyčio darymui visuomenėje. Mokslinė problema: Klasikinės ir skaitmeninės rinkodaros kompleksiškumo priemonių taikymas nevyriausybinių organizacijų atveju. Mokslinio tyrimo objektas – rinkodaros rėmimo priemonės Tyrimo tikslas – išanalizavus rinkodaros rėmimo priemonių teorinius ypatumus ir ištyrus nevyriausybinių organizacijų specifiką ir jų rinkodarą, įvertinti rinkodaros rėmimo priemonių taikymo poveikį nevyriausybinės organizacijos atveju. Siekiant iškelto tikslo, baigiamajame darbe sprendžiami tokie uždaviniai: 1. Išanalizuoti klasikinės ir skaitmeninės rinkodaros rėmimo priemonių teorinius ypatumus. 2. Ištirti nevyriausybinių organizacijų specifiką ir jų rinkodarą. 3. Parengti skaitmeninės rinkodaros rėmimo priemonių tyrimo metodologiją. 4. Įvertinti skaitmeninės rinkodaros rėmimo priemonių taikymas nevyriausybinės organizacijos naudą ir poveikį. Tyrimo dalykas – rinkodaros rėmimo priemonių taikymas nevyriausybinėje organizacijoje Tyrimo metodai: 1. Mokslinės literatūros ir dokumentų analizė. 2. Kokybinio tyrimo - interviu metodas. 3. Atvejo analizė. 4. Lyginimas. 5. Apibendrinimas. Darbo struktūra: darbą sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, išvados, rekomendacijos ir naudotos literatūros sąrašas. Darbe naudojama vaizdinė medžiagą - lenteles ir paveikslai. Pirmame skyriuje aptariama rinkodaros komplekso ir skaitmeninės rinkodaros sąvokos, formos taikymas, taip pat kalbama apie rėmimo svarbą, nevyriausybinių organizacijų specifiką ir rinkodarą. Antrame skyriuje pateikiamas skaitmeninės rinkodaros rėmimo priemonių taikymo interviu ir atvejo analizės metodologija. Trečiame skyriuje pateikiama interviu ir atvejo analizės metu gautų duomenų tyrimas bei rėmimo priemonių taikymo analizė. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados ir rekomendacijos nevyriausybinių organizacijų skaitmeninių rinkodaros rėmimo priemonių gerinimui.
64 9 Darbo našumo veiksnių vertinimas Lietuvos apskrityseItem type:ETD, [Assessment of labor productivity factors in Lithuanian counties]master thesis[2023][S003]Laucius, AndriusDarbo našumas yra labai svarbus valstybės ekonomikos veiklai ir ilgalaikiam tvariam augimui. Didelis darbo našumas reiškia, kad valstybė gali pagaminti daugiau produktų ir paslaugų, o tai padeda didinti bendrąjį vidaus produktą (BVP). Didelis BVP reiškia, kad valstybėje yra daugiau turtingų žmonių ir galima investuoti į švietimą, mokslinius tyrimus ir socialines programas, kurios taip pat gali padėti padidinti darbo našumą. Magistriniame darbe nagrinėjami darbo našumą lemiantys veiksniai Lietuvos apskrityse. Šio darbo tikslas – išnagrinėti darbo našumą lemiančius veiksnius ir atlikti darbo našumo vertinimą Lietuvos apskrityse. Pirmoje darbo dalyje pateikiama darbo našumo samprata bei funkcijos. Analizuojama mokslinė literatūra, siekiant išsiaiškinti veiksnius, kurie turi įtakos darbo našumo didėjimui. Teorinėje dalyje pateikus šiuos veiksnius, pasitelkti pagrindiniai veiksniai, kurie bus analizuojami empirinėje šio magistrinio baigiamojo darbo dalyje. Antroje darbo dalyje pateikiama darbo našumą lemiančių veiksnių vertinimo metodologija. Nurodomas empirinio tyrimo vertinimo modelis, pateikiami modelio patikimumo testai, nustatoma tyrimo imtis, laikotarpis, iškeliamos hipotezės. Trečioje darbo dalyje yra analizuojama darbo našumą ir jį lemiančių veiksnių (darbo užmokestis, kapitalas, nedarbo lygis) kitimo dinamika nuo 2004 m. iki 2021 m., toliau atliekama aprašomosios statistikos analizė. Šio skyriaus pabaigoje atliekama sudaryto ekonometrinio modelio rezultatų analizė ir vertinimas. Taip pat atliekama darbo našumo kitimą lemiančių veiksnių regresinė analizė skirtingo išsivystymo Lietuvos apskrityse. Gauti tyrimo rezultatai patvirtino, kad darbo našumui turi poveikį nedarbo lygis, darbo užmokestis, o kapitalo poveikis darbo našumui nereikšmingas.
34 14 Šešėlinė ir laimės ekonomika: jų skirtumai bei ryšys ES Euro zonos šalyseItem type:ETD, [Shadow and Happiness Economy: Their Differences and Relationship in EU Eurozone Countries]master thesis[2023][S004]Ivoškaitė, GiedrėMagistro baigiamajame darbe išryškinamos šešėlinės ir laimės ekonomikos sampratos ir raiškos teorinės prielaidos, įvertinami skirtumai ir ryšys tarp laimės ir šešėlinės ekonomikų Europos Sąjungos euro zonos valstybėse. Pirmajame darbo skyriuje yra atskleidžiama šešėlinės ekonomikos samprata, priežastys, padariniai, pristatoma skaitmeninė šešėlinė ekonomika. Aptariamos laimės ekonomikos dedamosios, laimės ryšys su pajamomis, naujausi pasaulio įvykiai bei palyginami moksliniai tyrimai laimės ekonomikos tematika. Antrajame darbo skyriuje yra pristatoma šešėlinės ir laimės ekonomikos Europos Sąjungos euro zonos šalyse tyrimo metodologija. Šešėlinės ekonomikos apskaičiavimui yra naudojamas pinigų paklausos metodas, laimės ekonomikos dydis yra imamas iš „Pasaulio laimės ataskaitos“. Ryšys tarp šešėlinės ir laimės ekonomikų yra nustatomas naudojant grafinę analizę bei Granger priežastingumo ryšį pagal Dumitrescu ir Hurlin (2012). Trečiajame skyriuje yra pateikiamas šešėlinės ekonomikos dydis, laimės ekonomikos indeksas ir ryšys tarp šių ekonomikų. Ketvirtajame skyriuje yra pateikiamos išvados bei siūlymai.
30 12 Z kartos vartojimo veiksnių vertinimasItem type:ETD, [Evaluation of Generation Z Consumption Factors]master thesis[2022][S004]Rimošaitienė, RitaMagistro baigiamajame darbe plačiai analizuojami Z kartos vartojimo elgsenos teoriniai ir praktiniai aspektai. Vartojimas nagrinėjamas rinkodaros, ekonomikos ir psichologijos mokslų sandūroje, atskleidžiant vartojimo sampratą. Nagrinėjama kartų teorija, išskiriant tris – X, Y, Z kartas, kurių pagalba identifikuojami šių kartų panašumai bei skirtumai, leidžiantys pastebėti Z kartos išskirtinumą. Išskiriami veiksniai, lemiantys prekių bei paslaugų vartojimą, keičiantis kartoms. Siekiant baigiamojo darbo tikslo – grindžiant vartojimo teorinėmis įžvalgomis įvertinti Lietuvos Z kartos vartojimo charakteristikas ir jį lemiančius veiksnius, atliktas kiekybinis tyrimas, pasitelkiant statistinių duomenų analizės ir anketinės apklausos metodus. Analizuojami Lietuvos statistikos departamento viešai skelbiami duomenys, susiję su Z kartos vartojimu. Atliekama anketinė apklausa, apklausiant Lietuvos Z kartos atstovus, kuriems priskiriama 10–34 metų Lietuvos populiacijos amžiaus grupė. Apdorojus gautus apklausos rezultatus, ištirtos vartojimo charakteristikos ir jį lemiantys veiksniai Z kartos atstovų požiūriu bei pateikiamos išvados su siūlymais.
19 9 Nedarbo tendencijų vertinimas Lietuvos apskrityseItem type:ETD, [Unemployment Trends Assessment in Lithuanian Counties]master thesis[2022][S004]Steponavičiūtė, IvetaMagistro baigiamajame darbe išanalizuotos ir įvertintos nedarbo tendencijos Lietuvos apskrityse: Vilniaus, Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos. Pirmame skyriuje nagrinėjama nedarbo teorija, pateikta nedarbo samprata, nedarbo rūšys, nedarbo veiksniai, nedarbo ryšys su skurdu, nedarbo pasekmės, nedarbo mažinimo politika Lietuvoje. Antrame darbo skyriuje aprašoma nedarbo tyrimo metodika, iškeliamas tyrimo tikslas ir uždaviniai, aprašomi pasirinkti analizės būdai, pateikiami mokslininkų atlikti tyrimai. Trečiame skyriuje pateikiama tyrimo analizė ir rezultatai. Darbo pabaigoje yra pateikiamos išvados ir siūlymai, kaip mažinti nedarbą Lietuvos apskrityse.
25 11 Socialinės paramos šeimai ir nedarbo išmokų poveikis ekonomikaiItem type:ETD, [Impact of Social Support for the Family and Unemployment Benefit on the Economy]master thesis[2022][S004]Remeikė, GabrielėMagistro baigiamajame darbe išanalizuotas ir įvertintas motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų bei nedarbo išmokų poveikis ekonomikai. Pirmame skyriuje nagrinėjama teorija bei moksliniai darbai, analizuojantys motinystės, tėvystės bei vaiko priežiūros išmokų poveikį gimstamumui bei šalies ekonomikai. Taip pat pirmajame skyriuje yra nagrinėjama nedarbo išmokų poveikio ekonomikai bei nedarbo lygiui šalyje teorija, aprašomi mokslininkų atlikti temai aktualūs tyrimai. Antrajame skyriuje pateikiama teorijos ir empirinių tyrimų metodika, magistro baigiamojo darbo rašymo schema. Trečiajame skyriuje pateikiama susistemintų duomenų apžvalga, atliekami empiriniai tyrimai, kuriais siekiama nustatyti statistinį ryšį ir priklausomybę tarp kintamųjų bei patvirtinti ar atmesti išsikeltas hipotezes bei daromos išvados.
35 13 Ofšorinio verslo mąstai ir pasekmės Lietuvos ekonominiam ūkiuiItem type:ETD, [Extent of Offshore Business and Consequences for Lithuanian Economy]master thesis[2022][S004,S003]Liepinaitis, LukasBaigiamajame magistro darbe apžvelgiamos pagrindinės ofšorinės jurisdikcinės zonos, aptariami jų privalumai ir trūkumai, analizuojami Lietuvos eksporto ir importo mastai į ofšorines valstybes ir jų įtaka ekonomikai.
13 11 Paslaugų produktyvumo didinimas "N" įmonėjeItem type:ETD, [Improving Service Productivity in N Company]master thesis[2022][S004,S003]Lakavičienė, EglėMagistro baigiamajame darbe analizuojamas produktyvumas paslaugų teikimo įmonės kontekste. Darbas susideda iš trijų pagrindinių dalių. Pirmoje dalyje siekiama apibudinti paslaugų produktyvumo sampratą bei identifikuoti pagrindinius paslaugų produktyvumo didinimo aspektus teoriniu požiūriu. Antrojoje magistro darbo dalyje siekiama identifikuoti paslaugų produktyvumo vertinimo metodus, lyginant skirtingų mokslinių straipsnių autorių nuomones bei suformuoti paslaugų teikimo įmonės ,,Baltijos saugos grupė“ paslaugų produktyvumo vertinimo modelį. Trečiojoje magistro darbo dalyje suformuotas paslaugų produktyvumo vertinimo modelis patikrinamas konkrečios įmonės atveju, tiriant jos konkurencingumą, paslaugų kokybę bei kiekybę.
17 8