Stankiewicz, Barbara
Pradinio ugdymo sistemos poveikis mokinių mokymosi motyvacijai: pedagogų vertinimasItem type:ETD, [The Impact of the Primary Education System on Students' Motivation to Learn: Teachers' Perspective]magister thesis[2026][S003]Skripkienė, SandraŠiame magistro darbe nagrinėjamas Lietuvos ir Suomijos pradinio ugdymo sistemų organizavimas bei jo poveikis mokinių mokymosi motyvacijai. Tyrimo aktualumą lemia tai, kad pereinant iš pradinio į pagrindinį ugdymą dažnai pastebimi mokinių motyvacijos ir akademinių pasiekimų pokyčiai, kurie gali būti susiję su ugdymo struktūros ir sąlygų kaita. Tyrimo tikslas – išanalizuoti Lietuvos pradinio ugdymo sistemos trukmės poveikį vaikų mokymosi motyvacijai, atskleidžiant pedagogų patirtį. Siekiant šio tikslo, iškelti uždaviniai: išanalizuoti Lietuvos ir Suomijos pradinio ugdymo struktūrinius modelius, nustatyti mokinių motyvaciją lemiančius veiksnius bei įvertinti pedagogų patirtį, susijusią su ugdymo trukmės poveikiu mokinių motyvacijai. Tyrime taikyti metodai apėmė mokslinės literatūros ir dokumentų analizę bei lyginamąją Lietuvos ir Suomijos švietimo sistemų analizę. Analizuoti tokie aspektai kaip ugdymo turinys, finansavimas, mokymosi metodai, mokytojų kvalifikacija, vertinimo sistema bei tarptautinių tyrimų rezultatai. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad Suomijos pradinio ugdymo sistema pasižymi didesniu lankstumu, stipresniu mokinių poreikių atliepimu ir aukštesniais mokinių pasiekimais tarptautiniuose tyrimuose. Suomijoje ugdymas labiau orientuotas į mokinių gebėjimų ugdymą ir raštingumą, o mokytojų profesija yra prestižinė ir reikalaujanti aukštos kvalifikacijos. Tuo tarpu Lietuvoje pastebimi žemesni mokinių pasiekimai tarptautiniuose tyrimuose bei mažesnis finansavimas vienam mokiniui, kas gali turėti įtakos ugdymo kokybei. Atlikta analizė parodė, kad mokinių motyvacijai reikšmingą įtaką daro ugdymo organizavimo struktūra, mokymosi aplinka ir pedagogų taikomi metodai. Pereinamuoju laikotarpiu tarp ugdymo pakopų svarbu užtikrinti nuoseklumą ir palankias mokymosi sąlygas, siekiant išlaikyti mokinių motyvaciją. Darbo išvadose teigiama, kad siekiant gerinti mokinių mokymosi motyvaciją Lietuvoje, būtina stiprinti ugdymo sistemos lankstumą, gerinti mokytojų rengimą ir darbo sąlygas bei atsižvelgti į Suomijos gerąją patirtį organizuojant pradinį ugdymą.
5 16 Švietimo teisingumo užtikrinimas: Lietuvos ir Estijos politikos įgyvendinimo lyginamoji analizėItem type:ETD, [Ensuring educational equity: a comparative analysis of policy implementation in Lithuania and Estonia]magister thesis[2025][S003]Tribienė, DominykaŠiame magistro darbe nagrinėjamas švietimo teisingumo užtikrinimas, lyginant Lietuvos ir Estijos švietimo politikos įgyvendinimą. Nepaisant panašios istorinės raidos, Estijos mokinių pasiekimai yra vieni aukščiausių Europoje (PISA tyrimų duomenimis), o SEK aplinkos įtaka jų rezultatams yra mažesnė nei Lietuvoje. Lietuvoje mokinių pasiekimų lygis žemesnis, be to, ryškesni regioniniai ir socialiniai netolygumai, rodantys, jog dabartinės švietimo politikos priemonės nėra pakankamai veiksmingos užtikrinant švietimo teisingumą. Ši situacija kelia klausimą, kokie veiksniai lėmė Estijos sėkmę ir kokias priemones Lietuva galėtų pritaikyti siekdama didesnio ugdymo lygiateisiškumo. Tyrimo tikslas – išanalizuoti ir palyginti Lietuvos ir Estijos švietimo politikos įgyvendinimą bei rezultatus švietimo teisingumo užtikrinimo srityje ir pateikti rekomendacijas Lietuvos švietimo formuotojams. Siekiant įgyvendinti šį tikslą, atlikta švietimo teisingumo sampratos analizė, išnagrinėti Lietuvos ir Estijos švietimo politikos veiksniai ir priemonės, skirti SEK aplinkos įtakai mažinti, atlikta dviejų šalių švietimo politikos ir mokinių pasiekimų lyginamoji analizė bei parengtos rekomendacijos Lietuvai, remiantis Estijos gerąja patirtimi. Tyrimo metodai apėmė mokslinės literatūros ir strateginių dokumentų analizę, statistinių duomenų analizę ir lyginamąją analizę. Darbas suskirstytas į tris dalis: teorinę (aptariama švietimo teisingumo samprata), analitinę ir lyginamąją, darbo pabaigoje pateikiamos išvados ir pasiūlymai. Rezultatai atskleidė, kad Estijos švietimo politika sistemiškiau užtikrina švietimo teisingumą: čia nuosekliai taikomos įtraukiojo ugdymo priemonės ir lankstus, poreikiais grįstas finansavimas, todėl mokinių pasiekimai aukštesni, o socialinės kilmės nulemti faktoriai yra mažesni. Lietuvoje, nors strateginiuose dokumentuose deklaruojami panašūs tikslai, jų praktinis įgyvendinimas nėra tolygus, nes išlieka regioniniai atotrūkiai, ir didesnė SEK aplinkos įtaka mokinių rezultatams. Tarptautiniai PISA ir TALIS tyrimai patvirtina, kad Estijos švietimo sistema veiksmingiau mažina nelygybę nei Lietuvos. Remiantis šiais rezultatais, darbe pasiūlytos rekomendacijos Lietuvos švietimo sistemos tobulinimui. Tyrimo metu darbo autorė Estijoje atliko profesinę praktiką, kuri suteikė galimybę tiesiogiai susipažinti su šios šalies švietimo politika.
75