Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Researcher: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20212
Now showing1 - 10 of 38
  • Item type:ETD,
    Žmogiškųjų išteklių tobulinimas Šilalės ir Kelmės kultūros centruose vykdant projektus
    [Human resource development in Šilalė and Kelmė cultural centers through projects]
    magister thesis[2025][S003]
    Vilkienė, Dana

    Organizacijos dirbdamos su projektais patiria iššūkių, kuriuos įgyvendinant reikalingos žmogiškųjų išteklių kompetencijos. Svarbu, kad žmogiškieji ištekliai būtų tobulinami reikiama linkme ir prireikus panaudotų savo kompetencijas organizacijos tikslams pasiekti ir suspėtų prisitaikyti prie kintančių sąlygų. Žmogiškųjų išteklių tobulinimas kultūros centruose svarbus, dėl kultūros sektoriaus ypatumų ir pačios darbo specifikos. Tyrimo problema. Kultūros centruose naudojamos žmogiškųjų išteklių tobulinimo kryptys dažnai neatitinka žmogiškiesiems ištekliams reikalingų kompetencijų poreikio, o vykdant projektus tai lemia, kad kultūros centrai susiduria su nemenku iššūkiu ir nepajėgia tikslingai pasinaudoti žmogiškuoju išteklių potencialu, dėl projektų įvairovės ir ribotų išteklių. Tyrimo tikslas. Išnagrinėti viešojo kultūros centrų išteklių tobulinimo poreikius vykdant projektus ir parengti efektyvias žmogiškųjų išteklių tobulinimo vystymo perspektyvas. Tikslas skaidomas į šiuos tyrimo uždavinius: 1) Išanalizuoti žmogiškųjų išteklių tobulinimo sampratą, subjektus ir strategijas. 2) Išnagrinėti žmogiškųjų išteklių tobulinimo poreikio nustatymo ir tenkinimo metodus, identifikuoti žmogiškųjų išteklių tobulinimo galimybes ir išnagrinėti kompetencijų modelius. 3) Išnagrinėti kultūros centrų žmogiškųjų išteklių tobulinimo reglamentavimą ir kompetencijų poreikių nustatymą. 4) Išanalizuoti Šilalės ir Kelmės kultūros centrų žmogiškųjų išteklių tobulinimo poreikius vykdant projektus. Tyrimo metodika. Numatoma atlikti mišrų tyrimą. Atliekama mokslinės literatūros analizė, dokumentų analizė, anketa, struktūruotas interviu. Tyrimo metu nustatyta, kad Šilalės ir Kelmės kultūros centruose vykdomi projektai įvairūs ir jiems įgyvendinti reikalingos bendrosios, specialiosios ir profesinės kompetencijos. Atlikus tyrimą ir išnagrinėjus gautus duomenis išryškėjo, kad tiek kultūros centrų darbuotojai, tiek specialistai dirbantys su žmogiškųjų išteklių tobulinimu tiesiogiai išskiria tuos pačius žmogiškųjų išteklių tiekėjus ir mato tas pačias tobulintinas kompetencijas kultūros centruose. Tyrimo metu aiškiai išskirta bendradarbiavimas su partneriais ir edukacinės institucijos, kaip veiksmingos žmogiškųjų išteklių tobulinimo teikėjai. Išskirta, kad vykdant projektus organizacijoje reiktų tobulinti vieną iš vadybos ir lyderystės kompetencijų, tai – mentorystė. Taip pat išskirta specialioji kompetencija: bendruomenių įtraukimas, kaip reikalingą tobulinti vykdant projektus. Tokia pati nuomonė buvo ir profesinės kompetencijos – meninės raiškos klausimu. Ateityje vykdant projektus išskirta būsiant reikalinga techninės kompetencijos – techninių ir medijų įgūdžių kompetencijos, taip pat minimos socialinių kompetencijų reikalingumas ateityje vykdant projektus organizacijoje, išskirtos kalbos įgūdžių, bendravimo įgūdžių ir gebėjimo dirbti komandoje įgūdžių kompetencijos.

      25  22
  • Item type:ETD,
    Ukrainos pabėgėlių integracija: Vilniaus ir Panevėžio miestų savivaldybių atvejai
    [Integration of Ukrainian Refugees: Cases of Vilnius and Panevėžys City Municipalities]
    magister thesis[2025][S003]
    Kirjanovaitė, Neda

    Magistro baigiamojo darbo tema: „Ukrainos pabėgėlių integracija: Vilniaus ir Panevėžio miestų savivaldybių atvejai”. Temos aktualumas. 2022 m. vasario 24 d. prasidėjus Rusijos karinei invazijai į Ukrainą, vis daugiau žmonių priverstinai turėjo palikti savo namus, nedelsiant susirasti darbą, gyvenamąjį būstą, ar mokyklą savo vaikams ir pradėti kurti savo gyvenimą iš naujo kitoje šalyje. Lietuva, kaip ir daugelis kitų Europos Sąjungos valstybių narių tapo įpareigota teikti materialinę, humanitarinę ir finansinę paramą Ukrainai bei jos žmonėms. Dėl augančio pabėgėlių skaičiaus Lietuvoje, integracijos tema tapo labai svarbi, nes nesugebėjimas tinkamai integruoti atvykusiųjų Ukrainos piliečių daro įtaką socialinės atskirties didėjimui taip pat didina įtampą ir nelygybę visuomenėje. Taigi, atsižvelgiant į nuo 2022 m. egzistuojančią ir jau 3 metus gyvuojančią pasaulio politinę situaciją bei migracijos tendencijas svarbu analizuoti ne tik teorines prielaidas, bet ir praktinę situaciją Lietuvos savivaldybių veikloje. Problema. Kokia pažanga pasiekta pabėgėlių integracijos iššūkių kontekste, vertinant 2022 – 2025 metų laikotarpį? Tikslas – išanalizuoti Ukrainos pabėgėlių adaptacijos pagrindinius iššūkius ir įvertinti Lietuvos pažangą šių prieglobsčio prašytojų integracijos procese, atliekant tyrimą Vilniaus ir Panevėžio miestų savivaldybėse. Uždaviniai: 1. Išanalizuoti migracijos atsiradimo priežastis ir jos pasekmes. 2. Išnagrinėti teisės aktus ir dokumentus, reglamentuojančius pabėgėlių teisinį statusą. 3. Aptarti integracijos sampratą ir jos procesą. 4. Tarptautiniu ir nacionaliniu lygmeniu išnagrinėti pabėgėlių integracijos procesą ir iššūkius prasidėjus Rusijos ir Ukrainos karui. 5. Atskleisti Ukrainos pabėgėlių integracijos iššūkius Panevėžio bei Vilniaus miestų savivaldybėse ir įvertinti pasiektą pažangą pabėgėlių integravimo kontekste. Metodai. Mokslinių šaltinių analizė, pusiau struktūruotas ir struktūruotas interviu ir lyginamoji analizė. Tyrimo rezultatai ir išvados. • Remiantis tyrimo metu gautais rezultatais, paaiškėjo, kad Vilniaus ir Panevėžio miestų savivaldybėse, nuo 2022 iki 2025 m. padaryta akivaizdi pažanga – ypatingai Vilniuje. Pastebėtas visapusiškas įsitraukimas, siekiant užtikrint reikalingos informacijos prieinamumą bei aiškumą. Atsiskleidžia ir pabėgėlių grįžtamojo ryšio vertinimas, bendruomeninių renginių ir gyvų susitikimų organizavimas bei nevyriausybinių organizacijų veiklos sričių išsiaiškinimas, siekiant sklandaus ir aiškaus tarpusavio bendradarbiavimo. • Išanalizavus Panevėžio miesto savivaldybės ekspertų pateiktas įžvalgas, galima teigti, kad minėta kalbos barjero problema sprendžiama lietuvių kalbos kursų organizavimu. Siekiant sklandesnio pabėgėlių integravimosi teikiamos viešojo transporto lengvatos. Akcentuojant sklandumą, organizuotos savitarpio pagalbos grupės bei mokymai specialistams, dirbantiems su pabėgėlių klausimais. Fiksuotas ir nuolatinis bendradarbiavimas su NVO informacijos ir patirties pasidalijimo kontekste. Visgi, reikalingos informacijos prieinamumas ir tinkamumas, integracijos priemonių efektyvumo įvertinimo stygius, grįžtamojo ryšio siekimo trūkumas, turėjo įtakos vertinant dabartinę Ukrainos pabėgėlių integraciją. • Lyginant su teorinėje dalyje išskirtais iššūkiais, galima daryti išvadą, kad per trijų metų laikotarpį Lietuva žengė reikšmingus žingsnius stiprinant pabėgėlių integracijos sistemą – buvo stiprinamas ryšys tarp nevyriausybinių organizacijų ar kitų institucijų, didmiestyje, kur didžiausias atvykusiųjų pabėgėlių skaičius, siekiama išgauti kuo daugiau informacijos ir grįžtamojo ryšio iš Ukrainos pabėgėlių pusės, organizuojant bendruomeninius renginius ir gyvus susitikimus su pabėgėliais. Visgi iššūkiai mažesniuose regionuose, tokiuose kaip Panevėžys, rodo, kad pažanga nors ir yra, ji tebėra netolygiai pasiskirsčiusi, o tai reiškia, kad ateityje svarbu orientuotis į regioninės integracijos stiprinimą ir socialinių paslaugų tolygų užtikrinimą visoje šalyje.

      30  43
  • Item type:ETD,
    Darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra: iššūkiai ir galimybės
    [Work life balance: challenges and opportunities]
    magister thesis[2025][S003]
    Janavičienė, Evelina

    Darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros tema yra svarbi šių dienų darbo rinkoje. Sparčiai besikeičianti ekonominė situacija, padidėjusi konkurencinę aplinka bei vis sparčiau besivystančios technologijos vienaip ar kitaip veikia kiekvieno darbuotojo darbo ir asmeninio gyvenimo balansą. Darbo ir asmeninio gyvenimo balanso sąvoką kiekvienas autorius apibrėžia skirtingai, tyrime buvo naudojamas autoriaus Greenhous sąvoka – darbo ir asmeninio gyvenimo integracija arba harmonija. Moksliniame darbe nagrinėjami pagrindiniai iššūkiai ir galimybės, su kuriomis susiduria darbuotojas kasdienėje aplinkoje. Išskiriami trys pagrindiniai darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros iššūkių ir galimybių konstruktai – organizacinė kultūra, darbo ir laisvalaikio organizavimas, technologijų įtaka. Dėl sparčiai besikeičiančios darbo aplinkos darbuotojais susiduria su iššūkiais derindami profesinius ir asmenines pareigas, tai lemia psichologinius bei fizinius sutrikimus. Tačiau svarbu paminėti, kad tuo pačiu sparčiai besivystančios technologijos, palanki darbo politika bei lankstus darbo organizavimas atveria naujų galimybių darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai formuoti. Vertinant pateiktus aspektus, kyla probleminis klausimas - kokie pagrindiniai iššūkiai ir galimybės kyla siekiant užtikrinti darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą šiuolaikinėje darbo rinkoje? Iškeliamas tyrimo tikslas - nustatyti darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros iššūkius ir galimybės šiuolaikinėje darbo rinkoje. Uždaviniai: 1. Remiantis moksliniai tyrimais, išnagrinėti darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros sampratą, jos iššūkius ir galimybes. 2. Išanalizuoti darbuotojų darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros vertinimą. 3. Nustatyti darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai keliamus iššūkius darbinėje aplinkoje. 4. Nustatyti darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą lemiančias galimybes darbinėje aplinkoje. 5. Nustatyti darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros ryšį su darbinėje aplinkoje kylančiais iššūkiais ir galimybėmis. Tyrimo metodai: 1. Nagrinėjama mokslinė literatūra, siekiant išsiaiškinti darbo ir laisvalaikio pusiausvyros sampratą ir svarbą šiuolaikinėje darbo rinkoje. Analizuojami iššūkiai ir galimybės, kylančios užtikrinti darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą. 2. Empiriniam tyrimui taikytas kiekybinis duomenų rinkimo metodas – anketinė apklausa. Tyrimas buvo vykdomas kovo – balandžio mėn. tarp Lietuvos Respublikos dirbančių asmenų. 3. Rezultatai analizuojami MS Excel ir SPSS programa. Atlikta aprašomoji duomenų analizė: išraiškos pateikiamos vidurkiais, medianomis. Normaliam skirstiniui išsiaiškinti pasitelktas – Shapiro – Wilk‘o testas. Tolimesniam duomenų apdorojimui pasitelkiamas Vienos imties Wilcoxon‘o testas, ryšiui tarp kintamųjų nustatyti – Spearmano koreliacijos koeficientas. Rezultatai: Iš viso tyrime dalyvavo 411 respondentų, pasitelkiant atrankinį klausimą dėl nuotolinio bei hibridinio darbo tik 162 respondentų atsakymai analizuojami plačiau. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad respondentai neutraliai vertina savo darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą. Didžioji dalis respondentų su galimybių konstruktai sutiko, tuo tarpu iššūkių konstruktų nepalaikė ir nesutiko su jų teiginiais. Apibendrinant, respondentai organizacinę kultūrą, darbo organizavimą ir technologijų įtaką darbinėje aplinkoje vertino labiau kaip galimybes, darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą vertino neutraliai. Struktūra: Pirmoje dalyje atlikta tyrimo literatūros analizė ir informacijos apibendrinimas. Antroje dalyje pateikta tyrimo strategija ir metodologija, trečią dali sudarė rezultatų apibendrinimas ir aptarimas bei paskutinėje dalyje pateikiamos išvados ir pasiūlymai.

      22  61
  • Item type:ETD,
    Darbuotojų motyvacinės sistemos tobulinimas viešosios įstaigos pertvarkymo/pokyčių sąlygomis: VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros atvejo analizė
    [Improving the Motivational System of Employees in the Context of Restructuring/Changes in a Public Institution: A Case Study of the Rural Business and Markets Development Agency]
    master thesis[2024][S003]
    Cymbarevič, Karolina

    Viešųjų institucijų teikiamų paslaugų kokybę visuomenė vertina pagal tai kaip jų darbuotojai efektyviai aptarnauja ir kaip tikslingai tvarkomi jos reikalai. Tik motyvuoti viešųjų institucijų darbuotojai gali tinkamai, atlikti pareigas, taip užtikrinant efektyvią viešųjų institucijų veiklą, jų teikiamų paslaugų, aptarnavimo kokybę bei galutinį rezultatą – visuomenės pasitenkinimą. Ypač stiprus darbuotojų motyvavimas reikalingas vykdant pokyčius, kurie šiandieninėje organizacijoje yra neišvengiami. Pavienių motyvavimo priemonių taikymas, nėra pakankamai efektyvus būdas motyvuojant darbuotojus, todėl yra svarbu kurti motyvacinę sistemą, kuri atitiktų individualius darbuotojų poreikius bei nuolat ją tobulinti. Šiuo magistriniu darbu pirmą kartą ištirta šios agentūros darbuotojų ir vadovo nuomonė apie darbuotojus motyvuojančius veiksnius, taikomas motyvavimo priemones bei nustatytos motyvacinės sistemos probleminės vietos. Darbo objektas – Darbuotojų motyvavimo sistema organizacinių pokyčių kontekste. Darbo tikslas – Atlikti darbuotojų motyvacinės sistemos analizę organizacinių pokyčių metu VšĮ Kaimo ir verslo rinkų plėtros agentūroje. Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti darbuotojų motyvacijos teorinius aspektus. 2. Išnagrinėti organizacinių pokyčių valdymo teorinius ypatumus. 3. Atskleisti darbuotojus motyvuojančius veiksnius, taikomas organizacijoje motyvavimo priemones ir įvertinti motyvacinę sistemą VšĮ Kaimo ir verslo rinkų plėtros agentūroje pokyčiu (pertvarkymo) metu 4. Nustatyti darbuotojų motyvacinės sistemos problemines vietas ir pateikti rekomendacijas darbuotojų motyvacinės sistemos tobulinimui VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūroje pokyčių (pertvarkymo) metu. Darbo hipotezė – Organizacinių pokyčių laikotarpiu išauga veiksmingos ir efektyvios motyvavimo sistemos poreikis. Atlikus tyrimą, išanalizavus jo rezultatus bei jų pagrindu pateikus pasiūlymus, būtų galima patobulinti agentūros darbuotojų motyvacinę sistemą, kuri leistų užtikrinti efektyvesnę ir veiksmingesnę darbuotojų ir organizacijos veiklą pokyčių laikotarpiu. Darbo metodai: 1. Mokslinės literatūros analizė ir sintezė; 2. Anketinė apklausa; 3. Pusiau struktūruotas interviu; 4. Statistinė duomenų analizė.

      27  13
  • Item type:ETD,
    Darbuotojų savivaldus mokymasis besimokančios organizacijos kontekste: privataus sektoriaus įmonės X atvejo tyrimas
    [Employees' self-directed learning in the context of a learning organization: case study of private sector company X]
    master thesis[2024][S003]
    Mikulo, Diana

    Magistro baigiamajame darbe tiriamas darbuotojų savivaldus mokymasis privataus sektoriaus įmonėje X. Darbą sudaro trys pagrindinės dalys – teorinė, metodologinė ir analitinė. Teorinėje tyrimo dalyje nagrinėjama savivaldaus mokymosi samprata ir procesas šiuolaikinėje organizacijoje. Identifikuojami darbuotojų savarankiškam mokymuisi motyvuojantys veiksniai ir išryškinami privalumai darbuotojams. Aptariama savivaldaus mokymosi integracija besimokančios organizacijos kontekste, apibūdinamos esminės įgyveninimo problemos ir iššūkiai bei galimybės bei aptariamas savivaldus darbuotojų mokymasis covid-19 pandemijos kontekste. Metodologinėje darbo dalyje paruošiamas ir pagrindžiamas savivaldaus darbuotojų mokymosi privataus sektoriaus įmonės X tyrimo modelis, parengiamam tyrimo metodika. Analitinėje tyrimo dalyje pateikiami tyrimo, atlikto įmonėje X, rezultatai, identifikuojamos probleminės sritys. Darbo pabaigoje konstruojamos išvados pateikiamos rekomendacijos, pasiūlymai savivaldaus darbuotojų mokymosi tobulinimui tiriamoje organizacijoje.

      16  10
  • Item type:ETD,
    Pirminės sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų motyvacija ir pasitenkinimas darbu
    [Motivation and job satisfaction of employees of primary health care institutions]
    master thesis[2024][S003]
    Poločanskė, Tatjana

    Magistro baigiamajame darbe vertinama pirminės sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų motyvacija ir pasitenkinimas darbu. Aptariama motyvacijos samprata, teoriniai aspektai, materialinės ir nematerialinės motyvavimo priemonės. Aptariamos motyvacijos ir pasitenkinimo darbu sąsajos. Nagrinėjama Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos taikomos priemonės, nustatytos Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinėje sutartyje. Siekiant įvertinti pirminės sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų motyvaciją ir pasitenkinimą darbu bei nustatyti, kokios priemonės turi jiems įtakos, buvo atliktas kiekybinis tyrimas – anoniminė apklausa. Lygiagrečiai buvo atliekamas kokybinis tyrimas, siekiant įvertinti įstaigų vadovybės nuomonę apie darbuotojų motyvaciją, taikomas priemones ir pasitenkinimą darbu. Kiekybinio tyrimo duomenys analizuoti SPSS programa, kokybinio tyrimo duomenų apdorojimo metodui buvo pasirinkta turinio analizė. Atliktas gautų tyrimo rezultatų palyginimas. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados ir rekomendacijos.

      50  20
  • Item type:ETD,
    Žmogiškųjų išteklių planavimo ypatumai X organizacijoje
    [Features of human resource planning in organization X]
    master thesis[2023][S003]
    Griciūnienė, Odeta

    Magistro baigiamajame darbe tiriamas darbuotojų planavimas organizacijoje. Darbą sudaro trys pagrindinės dalys – teorinė, metodologinė ir tiriamoji. Teorinėje darbo dalyje nagrinėjamas žmogiškųjų išteklių planavimo procesas, analizuojama planavimo proceso struktūra ir elementai, apibūdinamos pagrindinės žmogiškųjų išteklių planavimo problemos ir iššūkiai, pateikiamas teorinės dalies apibendrinimas. Metodologinėje darbo dalyje pateikiamas tyrimo modelis, parengiama tyrimo metodika, apibūdinama tiriama organizacija. Tiriamojoje darbo dalyje pateikiami tyrimo, atlikto X organizacijoje, rezultatai, identifikuojamos probleminės sritys. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados ir rekomendacijos darbuotojų planavimo organizacijoje tobulinimui.

      50  17
  • Item type:ETD,
    Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų požiūris į pokyčių valdymą Covid-19 laikotarpiu ir vertybinės nuostatos
    [Attitudes of Health Care Workers Towards Change Management During Covid-19 Period and Values]
    master thesis[2022][S003]
    Dubosienė, Aušra

    Magistro baigiamajame darbe analizuotas sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų požiūris į pokyčių valdymą Covid – 19 laikotarpius ir vertybinės nuostatos. Pirmame skyriuje teoriniu aspektu nagrinėjami pagrindiniai pokyčių valdymo organizacijoje ypatumai; antrame – vertybinių nuostatų klasifikacija ir ypatumai; trečiame skyriuje pateikiamas atliktas empirinis tyrimas, kurio metu ieškota ryšio tarp sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų požiūrio į pokyčių valdymą Covid – 19 laikotarpiu ir vertybinių nuostatų.

      37  10
  • Item type:ETD,
    Vadovų komunikavimo su darbuotojais iššūkiai nuotolinio darbo kontekste IT organizacijoje
    [Communication Challenges Faced by Managers Working Remotely in IT Organization]
    master thesis[2022][S003]
    Baltėnaitė, Ernesta

    Nuotolinio darbo sąvoka, aptarta ne vieną dešimtmetį, Covid-19 pandemijos metu išryškėjo kitais aspektais. Stebimi komunikacijos iššūkiai tarp „gyvos“ komunikacijos nuotoliniu būdu organizuojamos komunikacijos IT organizacijoje, atliktų tyrimų rezultatų prieš pandemiją ir jos metu. Pasikeitus darbo sąlygoms keliami klausimai, o koks vadovo komunikacijoje vaidmuo, ar skiriasi nuotoliniu būdu IT organizacijoje komunikacija, su kokiais komunikavimo iššūkiais susiduria nuotoliniu būdu vadovaujantis vadovas? Tyrimas nukreiptas į IT organizaciją, nes komunikacijos iššūkiai IT organizacijoje naujas reiškinys. Magistro baigiamojo darbo objektu pasirinktas – darbuotojams nuotoliniu būdu vadovaujančių vadovų komunikavimas IT organizacijoje. Darbe keliamas probleminis klausimas - su kokiais komunikavimo iššūkiais susiduria darbuotojams nuotoliniu būdu vadovaujantis vadovas organizacijoje? Darbo tikslas yra nustatyti pagrindinius vadovų komunikavimo iššūkius IT organizacijoje nuotolinio darbo kontekste.

      26  21
  • Item type:ETD,
    Inovacinė kultūra ir lyderystė inovatyvios įmonės statusą turinčiose organizacijose
    [Innovation Culture and Leadership in Organizations with the Status of an Innovative Company]
    master thesis[2022][S003]
    Cibienė, Rasa

    Inovacijos yra konkurencinį pranašumą generuojantis instrumentas, padedantis šiuolaikinėms organizacijoms kurti pridėtinę vertę ir prisitaikyti prie sparčių aplinkos pokyčių. Mokslo atstovai pastebi, jog norint sėkmingai kurti inovacijas, pirmiausia reikalinga sudaryti palankią terpę joms atsirasti, t.y. būtina puoselėti tokią organizacinę kultūrą, kuri paskatintų naujovių atsiradimą. Inovacinė kultūra vystoma per komandinės sąveikos, pozityvaus mikroklimato, orientacijos į pokyčius bei kitų charakteristikų raišką. Tačiau vien šių dedamųjų įkūnyti inovacinės kultūros vertybėms nepakanka – lemiamas veiksnys yra lyderio pajėgumas ir daroma įtaka. Nors Lietuvoje, kaip ir visame šiandieniniame globaliame pasaulyje, nuolat siekiama kelti inovatyvumo lygį vykdant inovatyvias iniciatyvas bei projektus, visgi moksliniame diskurse kiek pasigendama būtent inovacinės kultūros ir lyderystės tarpusavio sąveikos tyrimų įvairovės. Pagrindinis šio darbo tikslas – išanalizuoti inovacinės kultūros ir lyderystės aspektus, atskleisti jų raišką bei įtaką inovatyvius sprendimus diegiančiose Lietuvos įmonėse. Tikslui pasiekti suformuoti šie uždaviniai: išgryninti inovacijų, inovacinės kultūros bei lyderystės sąvokas; atskleisti inovacinę kultūrą bei lyderystę lemiančius veiksnius ir kitus jų raiškos organizacijose ypatumus; pagal parengtą tyrimo metodiką išsiaiškinti inovacinės kultūros ir lyderystės konstrukto sąveiką inovatyvios įmonės statusą turinčiose šalies įmonėse. Uždaviniams realizuoti panaudotas mokslinių šaltinių analizės metodas, lyginamosios analizės, sisteminimo ir apibendrinimo metodai. Taip pat pasirinktas kiekybinis tyrimas – anketinė apklausa. Po statistinių duomenų analizės pateikti apibendrinti rezultatai ir išvados. Tyrimo rezultatai parodė, kad inovacinę kultūrą tirtose organizacijose labiausiai veikia: geras vidinis klimatas, lyderių inovatyvumas, komandinis idėjų generavimas, atvirumas naujovėms, kūrybiškumas. Būdingiausi vadovų - lyderių bruožai yra: įsitraukimas į įmonės procesus, pasitikėjimas, inciatyvumas, kūrybiškas mąstymas, dėmesio rodymas, tikslų kėlimas. Vyrauja transformacinės lyderystės tipas, tačiau ne retai pasireiškia ir transakcinio lyderiavimo požymių. Atitinkamas lyderystės stilius pasirenkamas pagal situaciją ir būtinus imtis veiksmus. Stiprus inovacinės kultūros ir lyderystės sąryšis koreliuoja per inovatyvumą ir lyderiavimą lemiančias dimensijas.

      22  6