Krivka, Egidijus

Šioje mokslinėje monografijoje viešasis interesas aptariamas kaip socialinė teisinė kategorija ir savarankiškas teisminės gynybos bei teisinės apsaugos dalykas. Joje atlikti moksliniai tyrimai leido suformuluoti ir pateikti viešojo intereso sąvokos apibrėžimą ir apibūdinti viešojo intereso dalyką bei subjektus. Monografijoje atskleidžiamos ir nagrinėjamos viešojo intereso apsaugos civiliniame procese aktualios teorinės ir praktinės problemos, pateikiami pasiūlymai šioms problemoms spręsti. Tuo tikslu monografijoje analizuojamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normos, reglamentuojančios viešojo intereso apsaugą, aptariamos problemos, susijusios su prokuroro, valstybės ir savivaldybių institucijų bei kitų asmenų dalyvavimu civiliniame procese, siekiant apginti viešąjį interesą, nagrinėjamos viešojo intereso gynimo individualiais, grupės ieškiniais ir išvestiniais ieškiniais problemos, atskleidžiamos res judicata principo įgyvendinimo grupės ieškinių procese problemos. Monografijoje taip pat tiriami pastaruoju metu Lietuvoje pateikti įstatymų projektai, kuriais siekiama tobulinti viešojo intereso gynimo civiliniame procese ir grupės ieškinių viešajam interesui ginti teisinį reglamentavimą, kritiškai vertinami tokio reglamentavimo neatitikimai bendrųjų civilinio proceso teisės doktrinos reikalavimų bei civilinio proceso teisės pagrindinių principų ir pateikiama reikšmingų pasiūlymų tokiam teisiniam reglamentavimui tobulinti. Monografija skirta socialinių mokslų srities teisės krypties mokslininkams, teisėkūros subjektams, aukštųjų universitetinių mokyklų teisės studijų doktorantams, magistrantams bei kitiems studentams, taip pat teisėjams, prokurorams, valstybės ir savivaldybių institucijų darbuotojams ir visiems kitiems, besidominantiems viešojo intereso gynimo teorinėmis ir praktinėmis problemomis

Šioje mokslinėje monografijoje viešasis interesas aptariamas kaip socialinė teisinė kategorija ir savarankiškas teisminės gynybos bei teisinės apsaugos dalykas. Joje atlikti moksliniai tyrimai leido suformuluoti ir pateikti viešojo intereso sąvokos apibrėžimą ir apibūdinti viešojo intereso dalyką bei subjektus. Monografijoje atskleidžiamos ir nagrinėjamos viešojo intereso apsaugos civiliniame procese aktualios teorinės ir praktinės problemos, pateikiami pasiūlymai šioms problemoms spręsti. Tuo tikslu monografijoje analizuojamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normos, reglamentuojančios viešojo intereso apsaugą, aptariamos problemos, susijusios su prokuroro, valstybės ir savivaldybių institucijų bei kitų asmenų dalyvavimu civiliniame procese, siekiant apginti viešąjį interesą, nagrinėjamos viešojo intereso gynimo individualiais, grupės ieškiniais ir išvestiniais ieškiniais problemos, atskleidžiamos res judicata principo įgyvendinimo grupės ieškinių procese problemos. Monografijoje taip pat tiriami pastaruoju metu Lietuvoje pateikti įstatymų projektai, kuriais siekiama tobulinti viešojo intereso gynimo civiliniame procese ir grupės ieškinių viešajam interesui ginti teisinį reglamentavimą, kritiškai vertinami tokio reglamentavimo neatitikimai bendrųjų civilinio proceso teisės doktrinos reikalavimų bei civilinio proceso teisės pagrindinių principų ir pateikiama reikšmingų pasiūlymų tokiam teisiniam reglamentavimui tobulinti. Monografija skirta socialinių mokslų srities teisės krypties mokslininkams, teisėkūros subjektams, aukštųjų universitetinių mokyklų teisės studijų doktorantams, magistrantams bei kitiems studentams, taip pat teisėjams, prokurorams, valstybės ir savivaldybių institucijų darbuotojams ir visiems kitiems, besidominantiems viešojo intereso gynimo teorinėmis ir praktinėmis problemomis

Šiame straipsnyje tiriami pastaruoju metu Lietuvoje pateikti įstatymų projektai, kuriais yra siekiama tobulinti viešojo intereso gynimo civiliniame procese teisinį reglamentavimą ir tokio reglamentavimo atitikimas bendriesiems civilinio proceso teisės doktrinos reikalavimams bei civilinio proceso teisės pagrindiniams principams. Tyrimo metu nustatyta, kad įstatymų projektuose viešojo intereso gynimo instituto civilinio ir administracinio procesų teisės normos nekodifikuojamos, o viešojo intereso gynimo civiliniame ir administraciniame procesuose teisinius santykius ketinama reglamentuoti atskiru specialiuoju įstatymu. Tačiau teisės normų kodifikavimas yra teigiamas ir siektinas reiškinys teisėkūro-je. Civilinio proceso teisė yra kodifikuota teisės Šaka, todėl kuriant naujas civilinio proceso teisės normas, joms vietos reikėtų ieškoti Civilinio proceso kodekse. Viešojo intereso gynimo civiliniame ir administraciniame procese įstatymo projekto pavadinimas neatitinka šio įstatymo projekto turinio. Tos pačios teisės normos pakartojamos skirtinguose įstatymų projektuose, o tai nėra teigiamas dalykas teisėkūroje. Projektuose pateikiami viešojo intereso sąvokos apibrėžimai yra neaiškūs, netikslūs ir stokoja teisinio apibrėžtumo, nes nenumatyti viešojo intereso objektyvūs kriterijai ir norminiai požymiai. Pateiktuose viešojo intereso apibrėžimuose viešasis interesas neleistinai sutapatinamas su viešojo intereso dalyku. Įstatymų projektuose siūlomos neigiamos teisės kreiptis į teismą prielaidos, kuriomis nepagrįstai ir neteisėtai ketinama riboti asmenų teisę kreiptis į teismą ieškiniais, skundais ar pareiškimais dėl viešojo intereso gynimo. [...].

An institute of group action is new in the legal system of Lithuania and has not been widely researched. The Code of Civil Procedure of the Republic of Lithuania of 2002, Article 49, part 5 provides that in order to defend the public interest the group action can be brought. However, none of such actions have been brought so far. The reason for this is not only a lack of experience, but also insufficient procedural regulation of group action. The Code of Civil procedure of the Republic of Lithuania provides for an individualistic model of litigation. This model is limited, since it enables to defend in court only individual rights or interests. This determines certain problems to establish the institute of group action in the Lithuanian legal system. A classical procedure of group actions is primarily intended for the protection of the interests of large groups. However, the public interest may also be successfully defended by group actions. Such a way of protection of the public interest is chosen also in Lithuania. The author considers that the procedure of group actions may protect the public interest more effectively and more expansively. However, private parties in Lithuania do not have a possibility to defend the public interest since this may be done only by a prosecutor or another authorized institution. Therefore, such regulation of the protection of the public interest does not reflect the whole potential of the institute of group action to protect the public interest. This and other issues of the institute of group actions could be resolved by introducing a classic model of group action to the Lithuanian legal system, which would not be limited to the protection of the public interest, but would also enhance the protection of private interests of an entire group of individuals.

Šiame straipsnyje analizuojama viešojo intereso apibrėžtumo problema civilinio proceso teisėje ir praktikoje. Civilinio proceso teisės normose įtvirtintos viešojo intereso sąvokos įstatymų leidėjas ne tik nepaaiškina, bet ir neįtvirtina jokių objektyvių kriterijų arba norminių požymių, kuriais remdamiesi galėtume užtikrinti vienodą šios sąvokos aiškinimą. Todėl viešojo intereso sąvokos neapibrėžtumas yra labai sudėtinga civilinio proceso įstatymų aiškinimo ir taikymo problema. Straipsnyje atliekama viešojo intereso analizė ir nustatomi viešojo intereso subjektai bei dalykas. Tai leido suformuluoti ir pateikti viešojo intereso sąvokos apibrėžimą. Straipsnyje viešasis interesas vertinamas kaip savarankiškas teisminės gynybos ir teisinės apsaugos dalykas. Aptariamos viešojo intereso apsaugos garantijos civiliniame procese. Apibrėžiamos viešojo intereso gynimo ir viešojo intereso apsaugos sąvokos. Pateikiamos viešojo intereso apsaugos ir gynimo teisinės priemonės, kuriomis būtų siekiama objektyviai, aiškiai ir tiksliai apibrėžti viešojo intereso sąvoką, nustatyti jo ribas, kriterijus, apsaugos ir gynimo principus, užtikrinti viešojo ir privačių interesų pusiausvyrą, reglamentuoti viešojo intereso objektus ir jo gynimo subjektų veiklą bei viešojo intereso gynimo civilinį procesą. Viešojo intereso apsauga ir gynimas yra susiję su asmens teisių ir laisvių ribojimais, todėl straipsnyje teigiama, kad tokie ribojimai laikomi pagrįstais, jeigu atitinka teisėtumo ir demokratinio būtinumo kriterijus. Apribojimai turi būti nustatomi tik įstatymu, o ribojimo priemonės turi būti proporcingos siekiamam teisėtam tikslui (proporcingumo principas). Viešasis interesas ir asmens teisių, laisvių ir teisėtų interesų apsauga bei gynimas negali būti priešinamos. Šioje srityje būtina užtikrinti teisingą pusiausvyrą.

Autorius mano, kad grupės ieškinio procesą reglamentuojančių normų įteisinimas Lietuvoje nesukeltų jokių esminių problemų ir nepageidaujamų padarinių, nes Lietuvos teisės sistemoje jau veikia procesinio bendrininkavimo ir procesinio atstovavimo institutai. Grupės ieškinio proceso šalis yra grupė kaip vientisa ir nedaloma visuma. Tokio proceso metu nedalyvaujančių grupės narių vardu veikia grupei atstovaujantis ieškovas arba atstovaujantis atsakovas. Grupės atstovo įgaliojimai atstovauti grupei ir nedalyvaujantiems jos nariams grupės ieškinio proceso metu nėra kaip nors specialiai įforminti, nes grupės atstovo teisės ir pareigos yra įtvirtintos grupės ieškinio instituto teisės normomis. Lietuvoje sektinas pavyzdys galėtų būti šiame straipsnyje analizuotas klasikinio grupės ieškinio instituto modelis ir jame įteisintos būtinosios ir pakankamos grupės ieškinio pateikimo ir priėmimo teisme sąlygos.

Materialiojo teisinio intereso suvokimas plačiąja ir siaurąja prasmėmis leidžia geriau suvokti ir apibrėžti materialiojo teisinio intereso sąvoką bei padaryti atitinkamas išvadas. Procesinis teisinis interesas – tai teisės normomis pagrįstas objektyviai egzistuojantis socialinis poreikis civiliniam procesui. Procesinis teisinis interesas yra skirstomas į individualųjį procesinį teisinį interesą ir viešąjį procesinį teisinį interesą. Tiriamas ryšys tarp materialiojo teisinio intereso ir procesinio teisinio intereso.