Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Researcher: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20166
Now showing1 - 10 of 21
  • book part[2026][Y1][S001][12]
    Нове століття криміналістики та судових наук : Liber Amicorum на честь академіка В. Ю. Шепітька : монографія = New Century of Criminalistics and Forensic Sciences : Liber Amicorum in Honour of Academician Valery Shepitko : monograph. - 2nd edition., 2026, p. 592-603

    The article analyses trafficking in human beings as a global phenomenon. Trafficking in human beings occurs in every country and every region. Trafficking in human beings is also present in the European Union. It should be noted that almost half of the victims of trafficking in human beings in the European Union are EU citizens and a large proportion are trafficked in their own Member State. The majority of the victims in the EU are women and girls trafficked for sexual exploitation. Almost one in four victims of trafficking in human beings in the EU is a child'. The majority of traffickers in the EU are EU citizens and nearly three quarters of perpetrators are men. These crimes are very profitable for criminals, but they are inextricably linked to high human, social and economic costs. The economic costs of the EU are estimated at EUR 2.7 billion in one year’. Despite the progress made, trafficking in human beings remains a serious threat in the European Union, putting thousands of people, in particular women and children, at risk every year. The traffickers have shifted to a new business model, starting to recruit and exploit victims online, making it more difficult for law enforcement and judicial authorities to respond to such crimes. There is a need for wide-ranging legal, political and operational initiatives to combat human trafficking in a coherent and consistent manner —from prevention to conviction of criminals while emphasising the protection of victims at all stages, taking into account in particular women and child victims as well as trafficking for sexual exploitation. In our view, representatives of forensic science are not yet paying enough attention to this issue. This must be one of the strategic directions for the development of forensic science. AI can contribute to the objectives of the EU Security Strategy.

      8
  • Item type:Publication,
    Narkotikų kontrabandos tyrimas: šiuolaikiniai iššūkiai
    [Investigation of drug smuggling - modern challenges.]
    research article[2025][S5][S001][15]
    Kriminalistika ir teismo ekspertologija: mokslas, studijos, praktika : recenzuojamų mokslinių straipsnių rinkinys = Criminalistics and forensic expertology: science, studies, practice : a collection of peer-reviewed scientific articles, t. 21., 2025, vol. 21, p. 245-259

    Narkotikai ir kitos psichotropinės medžiagos yra viena iš didžiausių problemų, su kuria susiduria XXI a. gyvenantis žmogus. Apie šių medžiagų sukeliamas sveikatos ir psichologines problemas plačiai kalbama tiek mokslinėje literatūroje, tiek žiniasklaidoje. Kadangi narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra uždraustos daugelyje pasaulio šalių, dažnai susiduriama ir su narkotikų kontrabandos problema. Organizuotų nusikalstamų grupuočių atliekamos veikos, susijusios su narkotikų kontrabanda, kelia vis didesnę grėsmę Europos saugumui. Tyrimai gali trukti ne vienerius metus. Tarptautinis bendradarbiavimas gana sudėtingas. Atsižvelgiant į tai, narkotikų kontrabandos skaičiai neparodo realios situacijos Lietuvoje ir visame pasaulyje, išlieka didelė tikimybė, kad narkotikų kontrabandos atvejų yra gerokai daugiau.

      58
  • Item type:Publication,
    Narkotikų kontrabanda – organizuoto nusikalstamumo dalis
    [Drug smuggling – part of organised crime]
    book part[2023][Y1][S001][17]
    Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2023, p. 298-314

    Šiuolaikiniame pasaulyje vis plačiau vystantis technologijoms ir sunkėjant organizuoto nusikalstamumo grupuočių nusikalstamų veikų padarymo metodams, būtina ieškoti veiksmingesnių būdų, užkertančių kelią grupuočių daromoms nusikalstamoms veikoms. Straipsnyje analizuojami probleminiai organizuoto nusikalstamumo grupuočių vykdomų nusikalstamų veikų atskleidimo aspektai, aptariamos prevencijos galimybės. Taip pat apžvelgiamos šiuo metu aktualiausios ir labiausiai paplitusios nusikalstamos veikos, organizuoto nusikalstamumo kontekste, t. y. straipsnyje analizuojama organizuoto nusikalstamumo problematika tiriant nusikaltimus, susijusius su narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu. Straipsnyje taip pat pabrėžiamas šių nusikaltimų ypatingas latentiškumas ir daroma žala valstybei ir visuomenei.

      90  17
  • Item type:Publication,
    Kriminalistikos mokslo indėlis kovojant su šiuolaikiniu organizuotu nusikalstamumu
    [The contribution of forensic science to the fight against organized crime.]
    research article[2023][S4][S001][14]
    Kėža, Povilas
    ;
    Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka = Public security of public order : mokslinis žurnalas., 2023, p. 59-72.

    Vienas pagrindinių kriminalistikos mokslo uždavinių yra nusikaltimų tyrimo, atskleidimo bei prevencijos metodų įdiegimas praktinėje veikloje. Socialiniai pokyčiai, mokslo ir technikos pažanga suteikia galimybę efektyviai panaudoti gautus rezultatus kriminalistikos metodų, priemonių bei rekomendacijų išpildymui kovojant su nusikalstamumu. Kriminalistikos mokslo raida rodo, kad naujų poreikių būvimas skatino konkrečių poreikių tenkinimą. Tokiu būdu buvo mažinama takoskyra tarp didėjančios būtinybės ir jos neišpildymo. Kriminalistika, kaip integralus mokslas yra priklausomas nuo kitų mokslų laimėjimų ir jų pritaikymo nusikaltimų tyrimo reikmėms. Ryšys tarp kriminalistikos mokslo ir esamų tendencijų turi būti glaudus ir nenutrūkstamas. Šis procesas, turi leisti ne tik efektyviai kovoti su esamomis grėsmėmis, bet taip pat užbėgti įvykiams už akių ir tokiu būdu didinti piliečių saugumą visuomenėje. Organizuotas nusikalstamumas yra viena pagrindinių grėsmių ES saugumui. Informacinėms Technologijoms žengiant į priekį, išvien keičiasi nusikaltimų modus operandi. Technologijos mums atveria lyg šiol nematytas galimybes, bet tuo pačiu suteikia ir beprecedentį lankstumą organizuotoms nusikalstamoms grupuotėms. Šiame straipsnyje apžvelgiamos galima dirbtinio intelekto ir kriminalistikos mokslo sąveika tarpusavyje kovojant su šiuolaikiniu1 organizuotu nusikalstamumu ir esami iššūkiai tiriant, bei atskleidžiant nusikalstamas veikas. Analizuojamos organizuoto nusikalstamumo tendencijos ir dirbtinio taikymo galimybės tiriant, išaiškinant ir užkardant nusikalstamas veikas. Kovojant su šiuolaikiniu organizuotu nusikalstamumu, reikia naujų ir efektyvių metodų, būtina tobulinti teisėsaugos institucijų pajėgumus ir naudoti naujas technologijas, kurios padėtų atkleisti ir nustatyti nusikalstamų organizacijų veiklą ne tik fizinėje, bet ir virtualioje erdvėje. Reikia suprasti, kad šiame sparčiai besikeičiančiame pasaulyje, efektyvi kova su organizuotu nusikalstamumu yra įmanoma tik sujungiant profesionalaus personalo, pažangių technologijų ir tarptautinio bendradarbiavimo galimybes.

      53  39
  • Item type:Publication,
    Place of artificial intelligence in the detection and investigation of crime: the present state and future perspectives
    [Rola sztucznej inteligencji w wykrywaniu i sciganiu przestępstw: stan obecny i perspektywy.]
    research article[2022][S4][S001][16]
    Problemy współczesnej kryminalistyki = Current problems of forensic science., 2022, p. 43-58.

    The article analyses an area that has not yet received sufficient scientific attention: the use of artificial intelligence in the investigation of criminal offences. Artificial Intelligence (AI) is a widely discussed topic with rapidly developing technologies that will undoubtedly occupy an important place in criminal investigation and law enforcement activities. Artificial Intelligence (Al) is a rapidly evolving group of technologies. These technologies can provide economic and social benefits in a wide variety of industries and social activities. AI systems are widely used in the interactive world, search engines, digital assistants, computer game development, and security systems, as well as by law enforcement authorities and their techniques. In law enforcement authorities, AI systems are applied in process automation (document analysis, automatically generated messages, etc.), vehicles (automatic license plate scanning, recording of violations), facial recognition systems (in airports, when crossing the state border), robots (automatic demining robots) and internet technologies. Currently, significant investments and resources are being allocated in Lithuania and worldwide in order to improve AI algorithms and usage possibilities' in both law enforcement authorities and ordinary people’s lives.

      24  23
  • Item type:Publication,
    Dirbtinis intelektas ir duomenų apsauga kriminalistikos plėtros kontekste
    [Artificial intelligence and data protection in the context of development of criminalstics]
    book part[2022][Y1][S001][20]
    Kriminalistikos teorijos plėtra ir teismo ekspertologijos ateitis : kolektyvinė monografija. Liber Amicorum Profesoriui Vidmantui Egidijui Kurapkai. Vilnius : Lietuvos kriminalistų draugija, Mykolo Romerio universitetas, 2022. ISBN 9786099632209., p. 201-220

    Straipsnyje analizuojama kaip dirbtinis intelektas (DI) keičia žmonių gyvenseną ir darbo būdą. Atsižvelgiant į sparčią DI technologijų plėtrą ir į pasaulinį politinį kontekstą, būtent į tai, kad vis daugiau šalių gausiai investuoja į DI, ES turi veikti išvien, kad perspektyviai išnaudotų daugybę DI teikiamų galimybių ir išspręstų jo keliamus uždavinius. Europos DI srities pajėgumų stiprinimas – labai svarbus elementas siekiant įgyvendinti platesnę strategiją, kurios tikslas – užtikrinti, kad Europa prisitaikytų prie skaitmeninio amžiaus ir kad, kaip nustatyta Skaitmeninės politikos kelrodžio komunikate, ateinantys 10 metų taptų skaitmeniniu dešimtmečiu. DI gali būti strateginė priemonė, suteikianti galimybę kovoti su esamomis grėsmėmis ir numatyti tiek būsimą riziką, įskaitant hibridines grėsmes, tiek galimybes. Taip pat gali padėti kovoti su nusikalstamumu ir terorizmu, sudaryti teisėsaugos institucijoms sąlygas sekti sparčią nusikaltėlių naudojamų technologijų raidą ir jų tarpvalstybinę veiklą. Mūsų manymu kriminalistikos atstovai dar nepakankamai dėmesio skiria šiai problematikai. Tai turi būti viena iš strateginių kriminalistikos plėtros krypčių. DI gali padėti siekti ES saugumo strategijos tikslų.

      574  180
  • research article[2022][S4][S001][35];
    Шевчук, Віктор
    ;
    Теорія та практика судової експертизи і криміналістики., 2022, p. 12-46.

    Мета статті — дослідити актуальні проблеми застосування технологій штучного інтелекту в діяльності органів правопорядку та юстиції в умовах воєнного стану і глобальних загроз; визначити основні тенденції, проблеми й перспективи криміналістичних досліджень із використанням штучного інтелекту крізь призму євроінтеграційних процесів;висвітлити прогалини в нормативно-правовому регулюванні використання цифрових технологій, окреслити напрями його вдосконалення. Для досягнення поставленої мети застосовано загальнонаукові та спеціальні методи наукового дослідження (зокрема, діалектичний, аналітичний, індукції й дедукції та ін.). Проаналізовано вітчизняний і європейський досвід застосування технологій штучного інтелекту в діяльності органів правопорядку та юстиції, визначено їхні перспективні напрями. Убачаємо, що правове регулювання використання штучного інтелекту в Україні доцільно здійснювати за європей ськими стандартами, правилами й рекомендаціями — згідно з обраним нашою державою євроінтеграційним курсом. За уважено, що запровадження штучного інтелекту в судочинство має передусім ґрунтуватися на принципах верховенства права, дотримання основних прав людини, поваги до честі й гідності, рівності перед законом і судом, пропорційності, змагальності сторін, прозорості, неупередженості та справедливості. Штучний інтелект не здатний цілком замінити суддів, однак його застосування сприятиме оптимізації роботи судді й суду. Обґрунтовано, що у воєнних реаліях сьогодення гостро постало питання про підвищення ефективності розслідування сучасних воєнних злочинів і кіберзлочинів за допомогою цифрових технологій.

      38  108
  • conference paper[2021][T1e][S001][4]
    Criminalistics and Forensic expertologie: Science, Studies, Practice : 17-th International Congress : book of abstracts, presentations and posters. 16. - 17. September 2021 Bratislava, Slovak Republic. Bratislava : Akadémia Policajného zboru v Bratislave, 2021. ISBN 9788080549299., p. 30-33
      10
  • Item type:Publication,
    Europos Sąjungos saugumo strategijos ir jų įtaka kovos su cigarečių kontrabanda Lietuvoje
    [The European Union security strategy and its effectin combating cigarette smuggling in Lithuania]
    conference paper[2021][P1g][S001][17]
    Zborník príspevkov 17. medzinárodný kongres kriminalistika a forenzné vedy: veda, vzdelávanie, prax, 16. - 17. September 2021 Bratislava, Slovenská Republika / Štefan Zachar, Jozef Meteńko, Miriam Meteńková (eds.). Bratislava : Akadémia Policajného zboru v Bratislave, 2021, 17. ISBN 9788080549053., p. 43-59

    Straipsnyje analizuojama Europos Sąjungos Komisijos Komunikatas „Dėl Europos Sąjungos kovos su cigarečių kontrabanda“ strategija, joje nustatytos priemonės ir veiksmai, kaip turi būti kovojama su nurodytomis problemomis ir veiksniais, sustiprinant kovą su neteisėta prekyba ES, padedant įgyvendinti šiuo metu taikomas priemones ir politiką. Vienas veiksmingiausių kovos su cigarečių kontrabandos nusikaltimais būdų – padaryti šią veiką ekonomiškai nenaudingą, neapsimokančią. Norint įgyvendinti Europos Sąjungos Komunikato strategiją, yra būtinas nacionalinių institucijų ir tarptautinis teisinis bendradarbiavimas tarp valstybių, siekiančių įvykdyti teisingumą. Cigarečių kontrabandos nusikalstamumas vis labiau kelia globalinę grėsmę valstybei, daro didžiulę žalą ekonomikai, todėl cigarečių kontrabandos kontrolė neturėtų būti fragmentiška, o kontrolės priemonės turėtų būti nuolatos atnaujinamos ir veiksmingos.

      46
  • Item type:Publication,
    Naujovės ir įžvalgos Lietuvos teisėjų profesinės etikos vertinimo sistemoje
    [Certain aspects of the fight against cigarette smuggling within the context of the Lithuanian and strategy on criminalistics.]
    conference paper[2018][P1g][S001][17]
    Criminalistics and forensic expertology : science, studies, practice = Криміналістика та судова експертологія: наука, навчання, практика = Kriminalistika ir teismo ekspertologija : mokslas, studijos, praktika : 14 International congress, September 13-15, Odessa, Ukraine, 2018., p. 241-257.

    Teisėjų etika - viena profesinės etikos sričių (atsakomybės etikos rūšis), kurios objektas - teismų ir teisėjų veiklai, elgesiui būdingos etikos normos, svarbios įgyvendinant konstitucinę nuostatą - teisingumo vykdymą, o tuo pačiu užtikrinant gerovės visuomenę. Pastaruoju metu pastebima, jog teisėjų etika, kaip ir kitos profesinės etikos šakos, yra kintantis ir besivystantis dalykas, kuriame atliekamos tam tikros korekcijos, todėl nuolat sulaukia dėmesio ir kaip mokslinio tyrimo laukas teisėjų etikos didaktikos srityje. Teisėjo veikloje profesinės etikos klausimai - neatsiejama teismų veiklos dalis. Šios profesijos svarba ir išskirtinumas sąlygotas ir visuomenės lūkesčių, jog teismuose būtų gerbiamos žmogaus teisės, Įgyvendinamas rungtyniškumas, priimami teisingi sprendimai. Straipsnyje analizuojami subjektų, dalyvaujančių Lietuvos teisėjų profesinės etikos vertinimo sistemoje, veiklos ypatumai ir naujausi 2013- 2017 metų šios sistemos teisinio reguliavimo ir taikymo pokyčiai, taip pat pateikiamos Įžvalgos dėl sistemos tobulinimo artimiausioje perspektyvoje. Šiame tyrime labiausiai bus kreiptinas dėmesys į tuos subjektus, kurių įgaliojimuose teisėjų etikos vertinimo lauke padaryta daugiausiai pakeitimų, o būtent: visuomenė, Pretendento į teisėjus egzamino komisija ir Teisėjų etikos ir drausmės komisija. Atlikta analizė rodo, kad pastaraisiais metais teisėjų etikos vertinimo sistemoje identifikuoti šie esminiai pokyčiai teisinio reguliavimo kontekste: 1) įtvirtinta kiekvieno piliečio teisė dalyvauti teisėjų etikos vertinime; 2) papildytas pretendento į teisėjus egzamino programos turinys įtraukiant teisėjų etikos ir drausmės klausimus; 3) plečiamas Teisėjų etikos ir drausmės komisijos vaidmuo teikiant konsultacijas teisėjams. Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, teigtina, jog jog siekiant teismų atvirumo, veiklos skaidrumo, aktyvesnio visuomenės dalyvavimo, taip pat stiprinant didesnį pasitikėjimą Lietuvos teismų institutu, teisėjų profesinės etikos vertinimo sistemoje kompleksiškai stiprinamas dėmesys teisėjo etikai. Ateities perspektyvoje siūlomos šios tendencijos: 1) aktyvinti nevyriausybinių organizacijų veiklą teisėjų etikos vertinimo sistemoje; 2) optimizuoti (mažinti) teisėjų drausminės atsakomybės klausimus sprendžiančių institucijų skaičių.

      9