Kirkutis, Mykolas

Straipsnyje analizuojami strateginiai ieškiniai dėl visuomenės dalyvavimo (SLAPP). Išskiriami bendrieji piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymiai ir SLAPP įvertinami kaip viena iš galimų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis formų. Apibūdinamos teisinės vertybės, kurios pažeidžiamos reiškiant SLAPP, ir išskiriami teisiniai subjektai, galintys reikšti SLAPP. Straipsnyje įvertinama ir SLAPP objektyvioji pusė, t. y. pati veika, padariniai, priežastinis ryšys ir kitos aplinkybės, būdingos SLAPP. Be to, aptariama SLAPP subjektyvioji pusė, t. y. vertinama, ar SLAPP gali būti reiškiamas tyčia, ar ir per neatsargumą. Galiausiai straipsnyje analizuojamos apsaugos nuo SLAPP procedūros, skirtos atsakovams apsaugoti. Straipsnyje vertinamos tiek nacionalinės, tiek Europos Sąjungos teisėje numatomos priemonės ir jų efektyvumas užtikrinant teisę į teisingą teismą. Tyrime analizuojamas CPK pakeitimo projektas, kuriuo siekiama atnaujinti SLAPP institutą Lietuvoje, ir vertinama šiuo metu Lietuvoje susiformavusi teismų praktika dėl SLAPP.

Straipsnyje analizuojamas vaiko grąžinimo į kilmės valstybę išimčių taikymas pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų. Pirmojoje straipsnio dalyje vertinamas vaiko prisitaikymas prie naujos aplinkos, kaip viena iš vaiko grąžinimo į kilmės valstybę išimčių. Straipsnyje pritariama teismų praktikoje pateiktiems aiškinimams, kad Konvencijoje įtvirtintas vienerių metų terminas nėra absoliutus, jį reikia aiškinti kartu su Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija ir tarptautinės teisės aktuose įtvirtinta pareiga atsižvelgti į geriausius vaiko interesus. Antrojoje ir trečiojoje straipsnio dalyse nagrinėjamos Hagos konvencijos 13 straipsnyje įtvirtintos vaiko grąžinimo išimtys: pirma, kai vienas iš tėvų nesinaudojo globos teisėmis, neprieštaravo ar sutiko, kad vaikas būtų išvežtas; antra, kai yra didelė rizika, kad vaiko grąžinimas sukels žalą. Auto- riai pažymi, kad teismo aktyvumas šios kategorijos bylose neturi užgožti įprastos įrodinėjimo pareigos. Be to, teismas turi tinkamai motyvuoti priimamus sprendimus dėl išimčių taikymo. Galiausiai ketvirtojoje straipsnio dalyje analizuojama specifinė vaiko grąžinimo išimtis, t. y. kai vaikas prieštarauja tokiam grąžinimui ir jau yra sulaukęs tokio amžiaus ir brandos, kai tikslinga atsižvelgti į jo nuomonę.

Straipsnyje analizuojamos pagrindinės problemos, susijusios su žyminio mo- kesčio lengvatų ir indeksavimo poveikiu teisei kreiptis į teismą. Nors žyminis mokestis yra viena iš bylinėjimosi išlaidų rūšių, tačiau išskirtinis jo bruožas yra tai, kad jis riboja asmens teisę į teisminę gynybą. Straipsnyje analizuojamas žyminio mokesčio ir teisės kreiptis į teismą santykis, analizuojama nacionalinių teismų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl žyminio mokesčio lengvatų taikymo ir teisės kreiptis į teismą santykio. Tyrime įvertinamos žyminio mokesčio lengvatos, tokios kaip atleidimas nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimas, kurių paskirtis – užtikrinti tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą asmenims, kurie negali sumokėti įstatyme nustatyto atitinkamo žymi- nio mokesčio. Galiausiai, autoriai nagrinėja žyminio mokesčio indeksavimo instituto atitiktį teisei kreiptis į teismą, taip pat aptaria tam tikras praktines jo taikymo problemas.

The chapter deals with the issues related to cross-border enforcement and due process in Lithuania and Portugal. It analyses how the concept of due process is defined by the national courts in both countries in cross-border civil cases and whether this interpretation is compatible with the case law of the European Court on Human Rights and Article 6 of the European Convention of Human Rights with establishes the general requirements of the right to a fair trial. Particularly the authors focus on the common problems of due process which arise in cross-border situation, such as service of documents, proper notification (summoning) of court hearings and equality of arms. The problems of service of documents arise when the national courts use methods of service of documents which results not in the direct service of documents to the addressee, but other persons. The authors found that pursuant to the national case law when assessing the appropriateness of service of documents in such cases, it must be determined whether the addressee was actually aware of the court proceeding initiated in a foreign country. Furthermore, the author analyze the application of public policy clause as the ground for non-recognition of judgments. The interpretation of the public policy clause by the national courts in Lithuania and Portugal is narrow. Lithuanian and Portuguese case law distinguish between proce- dural and substantive public policy. In practice procedural public policy is of great importance while substantive public policy does not play any considerable role. The authors found that the content of public policy is interpreted in accordance with the international principles of due process set out in the case law of the European Court on Human Rights and the case law of the Court of Justice of the European Union.

The Brussels Ibis Regulation (hereinafter – the Regulation) established the free movement of judgments and mutual trust in civil and commercial matters among Member States. However, the Regulation does not provide a clear answer as to whether all decisions of the courts of Member States fall within the scope of this regulation. Although the Regulation introduces the concept of a judgment, it provides only a list of exemplary court documents, which is not exhaustive. This article analyzes the criteria by which the decisions of Member States must be evaluated to ensure their enforceability is recognized across borders. The article also suggests one broad interpretation of the requirement for a court decision to be rendered in adversarial proceedings in order to also include default judgments, court orders and court settlements therein. The author submits that only such a wide interpretation meets the goals of Regulation and is aligned with the political will it enshrines. Finally, the article analyzes whether the decisions of Member States made based on the decisions of third Statesor in matters of their recognition fall within the scope of application of the Regulation.

Šiame straipsnyje nagrinėjamos juridinio asmens dalyvių teisinio statuso bankroto procese problemos. Analizuojamas juridinio asmens dalyvių suinteresuotumas bankroto procese, aplinkybės, pagrindžiančios jų dalyvavimą šiame procese. Taip pat nagrinėjamos juridinio asmens dalyvių teisės ir pareigos bankroto proceso inicijavimo ir vykdymo stadijoje. Tiriama, kokius veiksmus gali atlikti juridinio asmens dalyviai, siekdami atkurti juridinio asmens mokumą ir nutraukti bankroto bylą. Be to, analizuojamos ir individualios įmonės savininko padėties individualios įmonės bankroto procese problemos.

Lietuvos įstatymų leidėjas 2022 m. birželio 23 d. priėmė Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymą ir su juo susijusius kitų teisės aktų pakeitimus. Iki šios teisėkūros iniciatyvos priėmimo galiojęs teisinis reglamentavimas atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimų fiziniams asmenims nenustatė. Tačiau įsigaliojus minėtam įstatymui tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims pradėtas taikyti draudimas atsiskaityti grynaisiais pinigais pagal sandorį, kai bendra atsiskaitymų ar kitų mokėjimų pagal sandorį suma viršija 5000 Eur, o asmenims, pažeidusiems minėto įstatymo reikalavimus, gali kilti administracinė atsakomybė ir kitos su jos taikymu susijusios neigiamos pasekmės. Nors Europos Sąjungoje atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimai nėra harmonizuoti, kai kuriose valstybėse narėse egzistuoja tam tikri atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimai. Vis dėlto valstybių narių pasirinkti atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo modeliai yra skirtingi. Taip pat skiriasi ir tokių ribojimų taikymo apimtis. Tai lemia poreikį įvertinti Lietuvoje įtvirtintą naujojo atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo teisinį reglamentavimą, taip pat palyginti jį su kitose Europos Sąjungos valstybėse įtvirtintais tokių ribojimų modeliais. Straipsnyje konstatuojama, kad, įgyvendinant šį naują reguliavimą, gali kilti įvairių socialinių ir ekonominių problemų, tokių kaip užimtumo lygio sumažėjimas finansų paslaugų teikėjų sektoriuje, augantys jų paslaugų įkainiai, žema konkurencija tarp atsiskaitymo priemonių, taip pat mažėjanti centrinių bankų įtaka pinigų politikos klausimais. Be kita ko, straipsnyje analizuojami teisinio reguliavimo ypatumai ir minėto ribojimo netaikymo sąlygų neproporcingumas siekiamam tikslui. Straipsnyje pažymima, kad priimti atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimai nepaveiks teigiama linkme kovos su šešėline ekonomika ar nusikalstamumu, siejamu su grynaisiais pinigais, nes tarp taikomų ribojimų ir minėtų siekiamų tikslų nėra priežastinio ryšio, t. y. ribojimai neturi reikšmės šešėlinei ekonomikai ar nusikalstamumui, nes jie nepaveikia asmenų valios neatlikti tokių veikų.