Urbonaitė, Rima

Magistro baigiamajame darbe analizuojamas komunikacijos vaidmuo įgyvendinant įtraukųjį ugdymą ikimokyklinio ugdymo įstaigose Utenos mieste. Temos aktualumas siejamas su nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. Lietuvoje įsigaliojusiomis visuotinio įtraukiojo ugdymo nuostatomis, kurios įpareigoja ugdymo įstaigas užtikrinti kokybišką ugdymą visiems vaikams, nepriklausomai nuo jų individualių ugdymosi poreikių. Įtraukusis ugdymas ikimokyklinėse įstaigose reikalauja ne tik ugdymo turinio pritaikymo ir švietimo pagalbos teikimo, bet ir veiksmingo pedagogų, švietimo pagalbos specialistų, administracijos, tėvų, bei kitų institucijų bendradarbiavimo. Todėl komunikacija tampa esmine sąlyga koordinuojant pagalbos procesą ir priimant bendrus sprendimus. Darbo objektas – komunikacijos vaidmuo įgyvendinant įtraukųjį ugdymą. Darbo tikslas – išanalizavus teorinius komunikacijos ir įtraukiojo ugdymo aspektus, atlikti atvejo analizę ir nustatyti komunikacijos procesą lemiančius veiksnius ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Teorinėje darbo dalyje aptariama komunikacijos samprata, komunikacijos modeliai bei efektyvios komunikacijos elementai organizacijos kontekste. Pabrėžiama, kad komunikacija yra ne tik informacijos perdavimas, bet ir reikšmių kūrimo, interpretavimo bei socialinės sąveikos procesas. Analizuojamos komunikacijos funkcijos ugdymo organizacijoje, išskiriant grįžtamojo ryšio, aktyvaus klausymosi, komandinio darbo ir palankaus komunikacijos klimato svarbą. Darbe taip pat nagrinėjama komunikacijos reikšmė įgyvendinant įtraukųjį ugdymą ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Tarptautiniai ir nacionaliniai dokumentai bei moksliniai tyrimai pabrėžia, kad veiksminga komunikacija ir bendradarbiavimas tarp pedagogų, specialistų, tėvų ir institucijų yra būtini atpažįstant vaikų poreikius, koordinuojant pagalbą ir užtikrinant nuoseklų ugdymo procesą. Aptariamas Vaiko gerovės komisijos bei tarpinstitucinio bendradarbiavimo vaidmuo. Empirinėje darbo dalyje atliktas kokybinis tyrimas, taikant dokumentų analizės ir pusiau struktūruoto interviu metodus. Tyrime dalyvavo pedagogai, švietimo pagalbos specialistai bei savivaldybės atstovas. Tyrimo rezultatai parodė, kad veiksmingą komunikaciją stiprina komandinis darbas, reguliarūs susitikimai, aiškus atsakomybių pasiskirstymas ir sistemingas informacijos dalijimasis. Tačiau komunikacijos procesą apsunkina specialsitų trūkumas, riboti laiko ištekliai, informacijos fragmentiškumas, nevienodas darbuotojų įsitraukimas bei nepakankamas tėvų dalyvavimas. Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad komunikacija yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių sėkmingą įtraukiojo ugdymo įgyvendinimą ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Veiksminga komunikacija stiprina tarpprofesinį bendradarbiavimą, padeda užtikrinti nuoseklų pagalbos organizavimą ir geresnį vaikų ugdymosi poreikių atliepimą.

Magistro baigiamajame darbe analizuojama formalųjį švietimą papildančio ugdymo (FŠPU) įstaigų ir tėvų komunikacija. Temos aktualumą lemia augantys ugdymo kokybės reikalavimai ir plintančios skaitmeninės komunikacijos priemonės, keičiančios mokyklos ir tėvų bendradarbiavimo pobūdį. Nepaisant plačiai pripažįstamos veiksmingos komunikacijos svarbos, praktikoje ji dažnai išlieka vienkryptė, o tėvų galimybės aktyviai dalyvauti – ribotos. FŠPU kontekste ši problema įgyja kitokią reikšmę dėl savanoriško dalyvavimo specifikos ir tėvų finansinio įnašo. Probleminis klausimas: kaip pasireiškia FŠPU įstaigų ir tėvų komunikacija ir kokie veiksniai lemia jos veiksmingumą? Darbo tikslas – išnagrinėjus teorinius švietimo įstaigų komunikacijos ypatumus, empiriškai įvertinti FŠPU įstaigų ir tėvų komunikaciją, nustatyti komunikacijos proceso ypatumus ir identifikuoti priežasčių-pasekmių ryšius. Uždaviniai: 1. Išnagrinėti teorinius švietimo įstaigų ir tėvų komunikacijos aspektus, siekiant sukurti empirinio tyrimo pagrindą; 2. Išanalizuoti FŠPU įgyvendinimą Lietuvoje, siekiant nustatyti komunikacijos ypatumus ir esamas bei galimas problemas; 3. Empiriškai įvertinti FŠPU įstaigų ir tėvų komunikaciją, analizuojant jos turinį, formas, priemones ir komunikacijos barjerus. Duomenų rinkimui taikyti dokumentų analizės, anketavimo ir pusiau struktūruoto interviu metodai; duomenų analizei – statistinės ir turinio analizės metodai. Tyrimas atliktas Vilniaus Karoliniškių ir Vilniaus rajono Nemenčinės muzikos mokyklose. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad komunikaciją dažniausiai inicijuoja mokytojai, o tėvai apsiriboja pasyvaus informacijos gavėjo vaidmeniu. Komunikacijos turinyje dominuoja organizacinė informacija, nors tėvai pageidauja dažnesnio vaiko pasiekimų aptarimo. Nustatytas neatitikimas tarp tėvams patogiausių komunikacijos priemonių ir mokyklų faktiškai naudojamų kanalų. Identifikuoti pagrindiniai komunikacijos barjerai: laiko stoka, tėvų abejingumas ir lūkesčių neatitikimas. Išskirtinis FŠPU kontekstui būdingas barjeras: tėvų nepakankamas suvokimas apie papildomo ugdymo specifiką. Statistinis mokyklų palyginimas parodė, kad mažesnės Nemenčinės mokyklos tėvai komunikacijos kokybę vertina reikšmingai aukščiau nei didesnės Karoliniškių mokyklos tėvai. Darbą sudaro įvadas, trys skyriai, išvados, rekomendacijos, bibliografijos šaltinių sąrašas, santrauka lietuvių ir anglų kalbomis bei 4 priedai. Darbe pateiktos 29 lentelės ir 17 paveikslų.

Šiame baigiamajame magistriniame darbe nagrinėjamas Seimo vaidmuo užsienio politikos formavime 2012-2022 m. Lietuvos politikos mokslų plotmėje nėra atlikta pakankamai tyrimų, kurie analizuotų svarbiausios vidaus institucijos – Seimo, vaidmenį užsienio politikos formavime. Šio darbo tikslas išanalizuoti Seimo vaidmenį formuojant Lietuvos užsienio politiką 2012-2022 metais, siekiant identifikuoti Seimo vaidmenį užsienio politikos procese. Šio tikslo siekiama analizuojant tarptautinių santykių teorijas, taip pat išskiriant kiekvienos užsienio politikos formavime dalyvaujančios institucijos funkcijas, identifikuojant užsienio politikos formavimo procesą Lietuvoje, ir pasitelkiant empirinių (statistinių, interviu metu gautų) duomenų analizę. Siekiant išanalizuoti tarptautinių santykių teorijas, kurių teoriniai pagrindai gali atsispindėti užsienio politikos formavime, analizuojamos trys teorijos – realizmas, neorealizmas ir neoklasikinis realizmas. Siekiant ištirti Seimo vaidmenį užsienio politikos formavime 2012-2022 m. darbe naudojami metodai – giluminio, pusiau struktūruoto interviu, kokybinės ir kiekybinės analizės metodai. Naudojant šiuos metodus buvo gauta išvada, jog Seimo vaidmuo užsienio politikos formavime gali būti identifikuojamas kaip – formuojantis, įtakojantis ir kontroliuojantis. Šį baigiamąjį magistrinį darbą sudaro trys skyriai, kuriuose pateikiama užsienio politikos ir tarptautinių santykių teorijų tarpusavio sąveika, Lietuvos užsienio politikos formavimo procesas ir Seimo vaidmens, formuojant užsienio politiką, tyrimas.

Personalizuotos medicinos eros pradžia sutapo su 21 a. pradžia ir iš esmės pakeitė sveikatos paslaugų efektyvumą, daugelio sunkių lėtinių ligų, įskaitant vėžį, kontrolę, pagerino gyvenimo trukmės ir bendruosius sveikatos rodiklius. Lietuvoje genomikos žiniomis grįsta personalizuota medicina žengia pirmuosius žingsnius link platesnio taikymo klinikinėje praktikoje. Šiame darbe pirmą kartą analizuojamas personalizuotos medicinos priemonių prieinamumas ir politikos formavimo ypatumai Lietuvos onkologijoje. Siekiant nustatyti, kas lemia personalizuotos medicinos modelio diegimo Lietuvoje ribotumus, pasitelkiami kiekybiniai ir kokybiniai analizės metodai, o duomenų rinkimui taikomi apklausos (anketavimo) bei interviu metodai. Pasitelkus kitų šalių patirtį bei viešosios politikos įrankius pateikiami pasiūlymai personalizuotos medicinos prieinamumui Lietuvos onkologijoje didinti. Atlikta literatūros analizė parodė, kad Lietuva atsilieka nuo kitų Europos valstybių pagal personalizuotos medicinos paslaugų prieinamumą, stokoja specializuotos infrastruktūros, inovatyvių ir lanksčių teisinių ir ekonominių sprendimų. Anketinė apklausa atskleidė, kad personalizuotos onkologijos vartotojų (pacientų ir jų artimųjų) žinios apie personalizuotos medicinos principus ir galimybė gauti patikimą informaciją yra riboti, kas neleidžia jiems aktyviau dalyvauti personalizuotos onkologijos modelio įveiklinime. Onkologijos srities ekspertų nuomone medicinos inovacijų diegimo tempai ir apimtys šalyje nėra pakankami, o onkologijos paslaugų sektorius yra gan statiškas. Personalizuotos onkologijos paslaugų prieinamumo didinimui būtini esminiai paslaugų teisinio ir ekonominio reglamentavimo pokyčiai, kryptinga personalizuotos medicinos žinių ir informacijos valdymo politika.