Prakapas, Romas

Aktualumas. Nors neformalusis švietimas dažniausiai siejamas su vaikų kompetencijų ugdymu, socialinio darbo požiūriu jis analizuotinas kaip svarbi vaikų socialinės įtraukties, dalyvavimo ir saviraiškos, socialinių ryšių ir gerovės stiprinimo erdvė. STEAM veiklos sudaro prielaidas vaikams grupėje, bendradarbiauti, kurti, spręsti problemas, patirti sėkmę ir stiprinti pasitikėjimą savimi. Šie aspektai yra reikšmingi ne tik ugdymo, bet ir socialinio darbo kontekste, nes prisideda prie vaikų įgalinimo, socialinės atskirties mažinimo ir pozityviosios socializacijos. Darbo objektas. Vaikų socialinės įtraukties stiprinimo galimybės STEAM veiklose neformaliojo švietimo įstaigoje. Darbo tikslas. Atskleisti vaikų socialinės įtraukties stiprinimo galimybės STEAM veiklose Kauno moksleivių techninės kūrybos centro atveju. Uždaviniai: 1. Išanalizuoti vaikų socialinės įtraukties, dalyvavimo ir gerovės stiprinimo nuostatų raišką neformalųjį švietimą reglamentuojančiuose ir įstaigos veiklos dokumentuose. 2. Atskleisti neformalųjį švietimą vykdančių įstaigų darbuotojų požiūrį į STEAM principais grįstų veiklų reikšmę vaikų socialinės įtraukties stiprinimui. 3. Ištirti, kokias vaikų socialinės įtraukties stiprinimo dimensijas neformalųjį švietimą vykdančių įstaigų darbuotojai atpažįsta STEAM veiklose. Darbo metodai. Teoriniai metodai – mokslinės, psichologinės literatūros ir teisinių dokumentų analizė, apibendrinimas bei sintezė; kiekybiniai empiriniai tyrimo metodai – anoniminė anketinė apklausa, statistinė duomenų analizė, duomenų apdorojimas, lyginamoji analizė; duomenų analizės metodai – SPSS 26, Office 365, MS Word, MS Excel, apklausa.lt., Zotero. Tyrimo hipotezės. 1 hipotezė - Specialistai palankiai vertina STEAM principais grįstų veiklų raišką neformaliojo švietimo įstaigoje ir jų sąsajas su vaikų XXI a. kompetencijų ugdymu; 2 hipotezė - Specialistų vertinimai apie STEAM principais grįstų veiklų raišką statistiškai reikšmingai skiriasi pagal jų amžių; 3 hipotezė - Specialistų vertinimai apie STEAM principais grįstų veiklų raišką statistiškai reikšmingai skiriasi pagal jų darbo stažą. Tyrimo rezultatai. Tyrimo rezultatai parodė, kad STEAM veiklos neformaliojo ugdymo aplinkoje reikšmingai prisideda prie vaikų socialinės įtraukties, dalyvavimo ir XXI amžiaus kompetencijų ugdymo. Tyrime dalyvavę specialistai akcentavo praktinių veiklų, kūrybinės saviraiškos ir bendradarbiavimo svarbą stiprinant vaikų socialinius bei emocinius gebėjimus. Nustatyta, kad neformaliojo švietimo aplinka vaikams suteikia daugiau saugumo, lankstumo ir mažiau formalumų, o STEAM veiklos sudaro prielaidas vaikų aktyvesniam įsitraukimui į bendruomeninį gyvenimą, savivertės stiprinimui ir socialinės atskirties mažinimui.

-.

Baigiamojo darbo temos pavadinimas – Socialinių darbuotojų patiriamas smurtas darbe. Tyrimo tikslas – ištirti socialinių darbuotojų patiriamo smurto darbe paplitimą, pagrindines formas ir raiškos ypatumus socialinio darbo kontekste, analizuojant smurto pasireiškimą pagal paslaugų gavėjų grupes, jo priežastis, pasekmes ir intervencines, prevencines praktikas. Tyrimo uždaviniai: 1. Apibūdinti smurtą darbe kaip socialinį reiškinį ir pagrindines jo formas socialinio darbo kontekste. 2. Atskleisti socialiniame darbe patiriamo smurto raiškos ypatumus pagal jo formas ir pasireiškimo aplinkas. 3. Įvertinti smurto raiškos skirtumus dirbant su skirtingomis paslaugų gavėjų grupėmis. 4. Išskirti pagrindines socialinių darbuotojų patiriamo smurto darbe priežastis, pasekmes ir taikomas intervencines, prevencines priemones. Tyrimo metodai. Tyrime derinama mokslinės literatūros ir dokumentų analizė bei kiekybinė metodologinė prieiga, taikant anketinės apklausos empirinių duomenų rinkimo bei aprašomosios ir inferencinės statistinės duomenų analizės metodus. Tyrimo rezultatai. Nustatyta, kad socialinio darbo profesijoje labiausiai paplitusi smurto forma yra psichologinis smurtas, pasireiškiantis paslaugų gavėjų pakeltu balso tonu, puolimu kaltinimais, nepagrįsta kritika ir demonstratyviu ignoravimu. Fizinio smurto atvejai dažniausiai apima turto niokojimą, stumdymąsi, įvairių daiktų mėtymą ir agresyvius pagriebimus, seksualinis smurtas siejosi su nepadoriu bendravimu, vulgaria kūno kalba, domėjimusi seksualiniu gyvenimu, šaipymusi iš išvaizdos, kibernetinio – su nuolatiniais bandymais susisiekti, įžeidžiančiomis žinutėmis, grasinimais ir šmeižtu. Atskleista, kad smurto darbe apraiškos dažniausiai patiriamos fizinėje darbo vietoje ir paslaugų gavėjų namuose, tačiau kibernetinio smurto raiška siejama su telefoniniais skambučiais ir socialiniais tinklais. Išsiaiškinta, kad fizinį smurtą dažniausiai taiko imigrantai, benamiai ir likę be tėvų globos vaikai, psichologinį – sunkumus patiriantys vaikai ir šeimos, seksualinį – likę be tėvų globos vaikai, priklausomybių turintys asmenys ir jaunimas, kibernetinį – vaikai su negalia ir vaikus globojantys, prižiūrintys ir (ar) įsivaikinę asmenys. Pagrindinės smurto priežastys, tai sveikatos sutrikimai, manipuliavimas, nepasitenkinimas, asmens nebrandumas bei alkoholio, narkotikų ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimas. Reikšmingiausios pasekmės siejosi su stresu ir ketinimu išeiti iš darbo. Dažniausiai taikomos intervencinės priemonės apima darbuotojų emocinio stabilumo išlaikymą ir ribų nustatymą, gilinimąsi į smurtinio elgesio priežastis bei pokalbio su paslaugų gavėjais temos keitimą, ryškiausios prevencinės priemonės – vadovavimasis socialinio darbo vertybėmis, etikos principais bei smurto ir priekabiavimo prevencijos politika, saugumo priemonių pasitelkimas, pagarbios darbo kultūros puoselėjimas, bendradarbiavimas ir dalyvavimas supevizijose / intervizijose bei mokymuose / seminaruose.

Švietimo įstaigos siekia savo veiklos kokybės, nes nuo to priklauso ugdytinių lankančių švietimo įstaigą skaičius, jų akademiniai pasiekimai bei darnus įsiliejimas į visuomenę (išsilavinimas, kultūra ir vertybės ir pan.). Tai pat švietimo įstaigoje dirbantis personalas ir jo gerovė. Neretu atveju ir pačios įstaigos ateitis (reorganizavimas, prijungimas, uždarymas ir t.t.). Švietimo įstaigos vadovas, nors ne viskas nuo jo priklauso, nes švietimo kokybė dažnai priklauso nuo išorės veiksnių (politinių, ekonominių ir socialinių) (Trakšelys ir Martišauskienė, 2016), yra pagrindinis asmuo užtikrinantis švietimo įstaigos veiklos kokybę. Siekiant optimalaus bendruomenės dalyvavimo valdyme, švietimo įstaigos vadovas turi efektyviai paskirstyti pareigas ir atsakomybės sritis tarp bendruomenės narių, užtikrinant, kad kiekvienas narys turėtų aiškų vaidmenį ir atsakomybę. Pastebima, kad Lietuvos švietimo sistema be perstojo susiduria su įvairiais iššūkiais, įskaitant ir vykstantį nuolatinį reformų procesą. Paskutiniaisiais metais įgyvendintos reikšmingos reformos, turinčios tiesioginį poveikį švietimo įstaigoms: "Tūkstantmečio mokyklų" programa (ŠMSM, 2023), Nacionalinės mokyklų vertinimo sistemos įdiegimas (NŠA, 2023), Naujo švietimo finansavimo modelio įgyvendinimas (ŠMSM, 2022), Įtraukiojo ugdymo reforma (ŠMSM, 2023), Atnaujintos bendrojo ugdymo programos (NŠA, 2022) ir kitos. Sėkmingai įstaigos veiklai vykstančių reformų metu, kylantiems vidaus iššūkiams įveikti švietimo įstaigų vadovai turi turėti platų kompetencijų spektrą. Atsižvelgiant į aprašytą kontekstą formuluojama mokslinė problema: Nors švietimo įstaigų veiklos kokybė yra prioritetas visoje Lietuvos švietimo sistemoje, daugelyje švietimo įstaigų vis dar susiduriama su veiklos kokybės užtikrinimo iššūkiais, ypatingai dėl vadovų gebėjimo efektyviai vadovauti ir sėkmingai įtraukti įstaigos bendruomenę į veiklos tobulinimą ir kylančių pokyčių valdymą. Nepakankamas dėmesys mokytojų lyderystei, bendruomenės narių įsitraukimui ir valdymo proceso efektyvumui gali lemti mažesnę švietimo įstaigos veiklos kokybę ir įstaigos nestabilumą. Taigi kyla klausimas, koks yra vadovo vaidmuo, užtikrinant švietimo įstaigos veiklos kokybę? Objektas: vadovo vaidmuo, užtikrinant švietimo įstaigos veiklos kokybę. Darbo tikslas: atskleisti vadovo vaidmenį, užtikrinant švietimo įstaigos veiklos kokybę. Darbo uždaviniai: 1. Pristatyti švietimo įstaigos vadovo pagrindines funkcijas. 2. Apibūdinti švietimo įstaigos vadovo efektyvaus vadovavimo prielaidas. 3. Aprašyti švietimo įstaigoje vykdomus veiklos kokybės užtikrinimo procesus. 4. Įvertinti švietimo įstaigos vadovo ir kitų bendruomenės narių bendradarbiavimo svarbą Darbo metodai: mokslinės, metodinės literatūros ir teisės aktų analizė taikyta aprašant švietimo įstaigos vadovo pagrindines funkcijas, jo efektyvaus vadovavimo prielaidas, aprašant švietimo įstaigoje vykdomus veiklos kokybės užtikrinimo procesus; anketinė švietimo įstaigų darbuotojų apklausa taikyta siekiant įvertinti švietimo įstaigos vadovo ir kitų bendruomenės narių bendradarbiavimo svarbą užtikrinant švietimo įstaigos veiklos kokybę. Rezultatai: tirtos švietimo įstaigos veiklą tirtos grupės (mokytojai, mokiniai ir jų tėvai/globėjai) vertina teigiamai, tačiau rezultatai atskleidė, kad tai pat yra esminių skirtumų jų patirtyse, įtraukimo įstaigos procesus lygmenyje bei komunikacijos su jais efektyvume. Tyrimas tai pat parodė, kad stipri tirtos švietimo įstaigos vadovo lyderystė, tai pat gera komunikacija ir aiškiai perteikta įstaigos vizija yra svarbiausi aspektai lemiantys bendruomenės narių motyvaciją, pasitikėjimą įstaigos vadovu ir skatinantis gilesnį įsitraukimą į įstaigos veiklą. Mokytojai dirbantys tirtoje švietimo įstaigoje yra motyvuoti švietimo srities profesionalai, tačiau jie jaučiasi nepakankamai įtraukiami į įstaigos strateginių sprendimų priėmimo procesą. Mokiniai, besimokantys šioje įstaigoje dažnai negali konkrečiai įvardinti savo švietimo įstaigos vizijos ir jaučiasi nevienodai įtraukiami (kaip ir mokytojai) į įstaigos strateginių sprendimų priėmimo procesą. Tai pat nustatyta, kad jų nuomonė ne vienodai išklausoma pagal lytį (berniukai jaučiasi mažiau išklausomi nei mergaitės). Tėvai/globėjai pasitiki įstaigos administracija, bet kaip ir kitos tirtos grupės (mokytojai, mokiniai) nori turėti daugiau galimybių dalyvauti įstaigos strateginių sprendimų priėmime. Visi šie atskleisti aspektai rodo, kad būtina tobulinti komunikaciją įstaigos viduje tarp skirtingų lyčių, stiprinti įstaigos bendruomenės narių įsitraukimą į strateginių sprendimų priėmimą, plėtoti bendradarbiavimą tarp visų švietimo įstaigos narių taip siekiant užtikrinti kokybišką švietimo įstaigos veiklą, bei atsparumą išorės pokyčiams.

-.

-.

-.

-.

-.

Edukacinių technologijų valdymo Karjeros specializacijos magistro baigiamojo darbo tema: „Ikimokyklinio ugdymo mokytojams kylantys iššūkiai dirbti su autizmo spektro sutrikimą turinčiais vaikais“. Šio mokslinio darbo tikslas yra atskleisti pagrindinius ikimokyklinio ugdymo mokytojams kylančius iššūkius dirbant su autizmo spektro sutrikimą turinčiais vaikais. Tyrimo objektas – ikimokyklinio ugdymo mokytojams kylantys iššūkiai dirbant su autizmo spektro sutrikimą turinčiais vaikais. Magistro baigiamąjį darbą sudaro trys pagrindiniai skyriai. Pirmajame aprašomi teoriniai aspektai apie autizmo spektro sutrikimą, jo atpažinimą. Antrajame - pedagoginius darbo ypatumus dirbant su autizmo spektro sutrikimą turinčiais vaikais. Trečiajame skyriuje aprašomos ikimokyklinio ugdymo mokytojų patirtys dirbant su autizmo spektro sutrikimą turinčiais vaikais ir ikimokyklinio ugdymo mokytojų kompetencijų tobulinimosi galimybės. Tiriamojo darbo pabaigoje pateikiama diskusija, išvados ir rekomendacijos ikimokyklinio ugdymo mokytojams, ugdymo įstaigos vadovams ir švietimo skyriaus administracijos darbuotojams. Darbo rengimo metodai: 1. Mokslinės ir metodinės literatūros apibendrinimas 2. Tyrimo dalyvių pusiau struktūruotas interviu 3. Pusiau struktūruoto interviu tyrimo tematinė analizė. Metodologinė prieiga yra kokybinis tyrimas, tyrimo strategija – tematinė analizė, tyrimo empirinių duomenų rinkimas – pusiau struktūruotas interviu. Tyrimo dalyviai yra ikimokyklinio ugdymo mokytojai dirbantys su ASS turinčiais vaikais. Tyrimo dalyvių duomenų apdorojimo metodas tematinė analizė su latentinės analizės nuostata. Kokybinio tyrimo duomenims apdoroti buvo sukurtas temų žemėlapis, kuris aiškiai demonstruoja išryškėjusias temas ir potemes. Šiame darbe atskleidžiama su kokiais iššūkiais susiduria ikimokyklinio ugdymo mokytojai dirbdami su autizmo spektro sutrikimą turinčiais vaikais. Darbe siekiama suprasti, kokie iššūkiai kyla ikimokyklinio ugdymo mokytojams dirbant su ASS turinčiais vaikais. Darbe aptariami ugdymo modelių, intervencijų pritaikymo ir ikimokyklinio ugdymo mokytojų kompetencijų tobulinimosi galimybės. Išanalizavus gautus duomenis paaiškėjo, kad vienas iš pagrindinių ikimokyklinio ugdymo mokytojų iššūkių yra kasdieniniai darbo sunkumai dirbant su ASS turinčiais vaikais. Jie pasireiškia kai vaiko elgesys tampa nekontroliuojamas, papildomo mokytojo etato trūkumas taip pat sukelia daug iššūkių, kadangi ikimokyklinio ugdymo mokytojai turi didesnį dėmesį skirti ASS turintiems vaikams, o ne likusiems grupėje vaikams, dažnai ikimokyklinio ugdymo mokytojai patiria emocinių ir psichologinių sunkumų dirbant su ASS vaikais. Darbe išryškėjo ugdymo metodų pritaikymo galimybės. Pastebėta, kad ikimokyklinio ugdymo mokytojai pritaiko vaizdinius, žodinius ir individualų darbą dirbant su ASS turinčiais vaikais. Darbe atskleidžiama kad ikimokyklinio ugdymo mokytojai tobulina savo kompetencijas keldami kvalifikaciją, dalindamiesi gerąja patirtimi ir užsiimdami savišvieta.