Mulevičienė, Salvija

This Master Thesis is dedicated to the research of problematic issues pertaining to supervision mechanisms and civil liability standards of IPs in following jurisdictions: Poland, the UK, Germany, the Netherlands, and Australia. Besides, the research is dedicated to the jurisdictional limits of supervisory and disciplining powers towards IPs acting in cross-border insolvency and potential harmonization challenges in this area. This research examines relevant legislation, as well as soft-law instruments, and best practices. Beginning with an examination of international and EU legislative frameworks, the research delves into the peculiarities of legislation of national jurisdictions, outlining divergences and practical challenges. The research revealed that there was made the first effort to harmonize liability of IPs in the Directive (EU) 2026/799, subsequently, providing recommendations for implementation. Also revealed that in terms of supervision and liability of IPs the most up-to-date and effective legislation framework, out of all examined jurisdictions, is in the UK. The central problematic identified, in regard to cross-border insolvency, is the lack of a coherent and effective mechanism for supervising and disciplining foreign IPs when they act outside their home jurisdiction. The solution proposed is to make a request by court to the court that appointed the IP to replace the practitioner within a reasonable period. This approach balances comity, cooperation, and accountability. It preserves the primary role of the court of home jurisdiction while ensuring that foreign representative remains subject to effective control when operating abroad.

The research of this Thesis has been dedicated to the pre-pack proceeding regulation which has been recently introduced by Directive harmonising certain aspects of insolvency law. The esssence of the pre-pack procedure, its advantages and problemaric issues have been investigated. The Thesis demonstrated the practice of the pre-pack in different countries which have already imposed into their insolvency legislation this tool. The investigation has been mostly focused on the analysis of the stages of the pre-pack proceeding and its main standards established by Directive harmonising certain aspects of insolvency law. Having conducted the thorough research of the pre-pack regulation on the EU level and having explored the theoretical background of this tool, the preparatory stage, the liquidation phase and common provisions of the pre-pack proceeding have been analyzed. The research has revealed that although Directive harmonising certain aspects of insolvency law address main issues of the pre-pack, some concerns still may arise during its real application in MS. It was explored that the some adjustements to the EU legal instrument should be made in order to strengthen the position of the unsecured creditors. Additionally, the Thesis demonstrated that employees are not provided with sufficient and fair safeguards during the pre-pack. In order to create the well-designed insolvency regime, it has been proposed to establish the company viability assessment as an obligatory one during the pre-pack proceeding.

This master thesis analyses the protection of employees’ rights in the insolvencies of EU- based enterprises within the framework of European Union insolvency and labour law. The research examines the development and structure of the EU legal framework governing employee protection in insolvency proceedings, with particular focus on Directive 2008/94/EC. The thesis further analyses employees’ monetary claims, wage guarantee institutions, continuity of employment during restructuring, transfer of undertakings, pre-pack procedures, and employees’ collective participation rights within insolvency processes. The research demonstrates that employees occupy a particularly vulnerable position in insolvency proceedings because they are economically dependent on remuneration and possess weaker institutional influence compared to secured creditors and financial stakeholders. Although the EU has established important minimum protection standards, significant divergences continue to exist between Member States regarding the scope and effectiveness of employee protection. The research further established that the central challenge of modern EU insolvency law lies in balancing restructuring efficiency with effective social protection of employees.

The master thesis is dedicated to the procedural and substantive challenges legal entities face during the development and confirmation of a restructuring plan. It analyses the collective nature of restructuring proceedings, identifying competing interests of all stakeholders and the mechanisms through which these interests may be balanced. The thesis examines the development of the restructuring plan, particularly the requirements for its content, the stay of individual enforcement actions, and the specific difficulties encountered in cross-border proceedings, such as barriers to creditor participation and divergent national laws. It further highlights the disproportionate challenges MSEs face, including an excessively long preparation phase and insufficient resources to design a realistic, feasible plan. The research further reveals core challenges which arise during the confirmation of the plan by judicial or administrative authority. It investigates the conditions under which a restructuring plan affecting dissenting parties may be approved, the application of the cross-class cram-down mechanism, the judicial assessment of the plan's viability, and the appeal of the confirmed plan. The research demonstrates that, while the Restructuring Directive provides a foundation for restructuring proceedings, significant gaps remain in harmonising provisions for cross-border restructuring proceedings and for proceedings concerning MSEs. The thesis concludes with targeted recommendations, proposing legislative reforms to enhance the effectiveness of restructuring proceedings.

Teisinės minties koncepcijoje stebimos aiškios sisteminio požiūrio konstantos: pirma, pripažįstama, kad bankroto bylose egzistuoja viešasis interesas; antra, viešasis interesas yra traktuojamas kaip ypatingos svarbos teisinė vertybė, kuri privalo būti ginama. Disertacijoje „Viešojo intereso gynimas juridinių asmenų bankroto bylose“ dekonstruojama ir analizuojama viešojo intereso turinio bankroto bylose problema. Tyrimu ieškoma atsakymų į klausimus, pagrįstai kylančius priimant minėtus teisinio požiūrio postulatus: ką apskritai reiškia viešasis interesas juridinių asmenų bankroto kontekste? Koks yra viešojo intereso bankroto bylose turinys? Kokios yra tipinės praktinės bankroto bylų situacijos, kuriose galėtų kilti poreikis viešąjį interesą ginti? Kam yra ir turėtų būti priskirtas viešojo intereso įgyvendinimo bankroto bylose vaidmuo? Kas pagrįstai galėtų būti laikoma tinkamu viešojo intereso atliepimu bankroto bylose? Tyrimu siekiama identifikuoti viešojo intereso gynimo juridinių asmenų bankroto bylose turinio gaires ir atskleisti viešojo intereso apsaugos bankroto bylose praktinę problematiką Lietuvoje bei pasiūlyti viešojo intereso įgyvendinimo kliuvinių Lietuvos teisinėje bankroto valdymo sistemoje sprendinius. Tam tikrus Lietuvoje ilgą laiką galiojančius ir normalizuotus bankroto teisinio reguliavimo aspektus disertacinio darbo autorė įvardina ir atskleidžia kaip ydingas praktikas bei kertinius viešojo intereso įgyvendinimo bankroto bylose kliuvinius.

Vadovaujantis Lietuvos pasirinktu individualios įmonės (IĮ) ir jos dalyvio (fizinio asmens) bankroto proceso modeliu laiko prasme prioritetas teikiamas IĮ bankroto procesui, t. y. įstatymų leidėjas įtvirtino, kad pirma turi būti užbaigtas IĮ bankroto procesas, kuriame pareiškiami ir fizinio asmens kaip IĮ dalyvio kreditorių reikalavimai. Užbaigus IĮ bankroto bylą, IĮ nustoja būti civilinių teisinių santykių dalyve ir jos kreditorių reikalavimai pasibaigia, tačiau IĮ dalyvio, kaip fizinio asmens, prievolės asmeniniams kreditoriams nepasibaigia. Iki Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo priėmimo nebuvo galimybės nurašyti tokio pobūdžio skolų ir fizinio asmens kreditoriai turėjo teisę reikalauti vykdyti IĮ prievoles vykdymo proceso nustatyta tvarka neribotą laiką. FABĮ įsigaliojimas tai pakeitė ir suteikė fiziniam asmeniui verslininkui kaip IĮ dalyviui galimybę užbaigus IĮ bankroto bylą ir likus nepadengtiems IĮ dalyvio kreditorių reikalavimams, prašyti, kad jam būtų iškelta fizinio asmens bankroto byla bei atkurtas fizinio asmens mokumas. Šiuo tyrimu ieškoma atsakymo į klausimą, ar pasirinktas fizinio asmens verslininko nemokumo problemų sprendimo būdas tais atvejais, kai jis verslui vykdyti yra pasitelkęs individualią įmonę, yra efektyvus ir tinkamai užtikrina tiek fizinio asmens verslininko, tiek jo asmeninių kreditorių ir IĮ kreditorių interesus.

Magistro baigiamajame darbe siekiama atskleisti turto realizavimo pokyčius, jų reikšmę Lietuvos nemokumo teisės prasme ir nustatyti, ar JANĮ naujojo instituto nuostatos, suteikiančios galimybę parduoti juridinį asmenį, užtikrina sklandų ir skaidrų juridinio asmens pardavimą. Siekiant įgyvendinti šiuos tikslus, analizuotos JANĮ, CK, DK nuostatos ir jų suderinamumas tarpusavyje. Lyginamosios analizės būdu nustatyta kitų valstybių teisinė praktika, reglamentavimas ir pasirinkto reglamentavimo įtaka juridinio asmens pardavimo procesui. Išskiriami svarbiausi aspektai, kurie lemia ir užtikrina savalaikį juridinio asmens pardavimą ir jo tikslą. Nustatyta, kad JANĮ trūksta teisinio aiškumo ir normų, reglamentuojančių juridinio asmens pardavimą. JANĮ neužtikrina skaidraus juridinio asmens pardavimo, nes nėra nustatytas turto pardavimo kainos nustatymo būdas, didelės vertės turtas nėra parduodamas iš varžytynių. Dėl perteklinių kreditorių teisių ir pernelyg ilgų procesų, įstatymų leidėjas nesudaro sąlygų kuo ankstyvesnėje stadijoje užtikrinti juridinio asmens pardavimą.

Šis tyrimas skirtas kolektyvinių kreditorių teisių įgyvendinimo problematikai įmonių bankroto procese išanalizuoti ir teisinio reglamentavimo problemoms atskleisti. Analizuojama, kokios yra kolektyvinės kreditorių teisės, kaip jos suprantamos ir kuo skiriasi nuo individualių kreditorių teisių bankroto procese. Taip pat nagrinėjama kreditoriaus padėtis bankroto procese, jo reikalavimo pateikimas ir tvirtinimas, dominuojančio kreditoriaus problema bei kreditorių pasyvumo bankroto procese priežastys. Siekiama nustatyti, kokie kolektyvinių kreditorių teisių įgyvendinimo modeliai yra nustatyti pasirinktų užsienio valstybių bankroto teisėje, kokie yra šių modelių panašumai ir skirtumai. Analizuojama kolektyvinių kreditorių teisių įgyvendinimo problema kreditoriams šias teises įgyvendinant kreditorių susirinkime ir komitete. Nagrinėjama, kaip turi būti užtikrinamas tinkamas kreditoriaus dalyvavimas kreditorių susirinkimuose ir komitetuose, kaip jie turi būti šaukiami, organizuojami. Be to, aptariama, kaip suprantamas kreditoriaus piktnaudžiavimas kolektyvinėmis kreditorių teisėmis ir kokios sankcijos už tai gali būti taikomos. Analizuojama kolektyvinių kreditorių teisių įgyvendinimo kontrolė. Autorius šią teismo atliekamą kontrolę skirsto į retrospektyvią ir perspektyvią. Retrospektyvi kolektyvinių kreditorių teisių įgyvendinimo kontrolė yra siejama su jau kreditorių susirinkime (komitete) priimtų sprendimų apskundimu ir jų teisėtumo vertinimu teisme. Perspektyvi kolektyvinių kreditorių teisių įgyvendinimo kontrolė yra siejama su teismo teise įsiterpti į kreditoriams priskirtų klausimų sprendimą ir išimtiniais atvejais priimti sprendimus už kreditorius.

The research of the master's thesis was focused on the search for the content of the concept of public policy and its practical application in EU law, especially in the field of cross-border insolvency proceedings, which mainly manifests itself through the Insolvency Regulation. Therefore, with the help of international science of sociology, psychology, politics and law developed by various authors, it was explained from a theoretical point of view - what is public policy and what features distinguish it from other definitions. At the same time, direct and indirect factors influencing its content were sought. One of the outstanding processes analyzed in the study was unionization. The theoretical analysis of the science was later supplemented by a practical element, examining the practice developed by the ECJ in insolvency law and beyond, as a clear link between the exception rule and other areas of law was seen. The established doctrine of sufficiency (sufficiency criteria) has confirmed that the courts of the EU Member States are not completely left alone in determining the scope of the norm.

Atlikto darbo tikslas – išanalizuoti skolų išieškojimo už priverstinai nuvežtų transporto priemonių nuvežimą ir saugojimą ginčus ir identifikuoti pagrindinius probleminius aspektus. Pagrindinis dėmesys sutelkiamas į: išlaidų už priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą, subjektus, priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutarties ypatumus, išlaidų mažinimo aspektus, transporto priemonės savininko nustatymo problematiką. Atlikus tyrimą pastebėta, kad skolų išieškojimas už priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą reikalauja detalesnio teisinio reglamentavimo, kuris tinkamai padėtų išspręsti kylančius probleminius aspektus.