Girdenis, Tomas

Magistro baigiamajame darbe analizuojama tęstinės nusikalstamos veikos samprata ir jos požymių taikymo problematika Lietuvos teismų praktikoje. Pirmojoje dalyje nagrinėjamos pasirinktų užsienio valstybių tęstinės nusikalstamos veikos koncepcijos, taikomi požymiai bei jų turinys. Antrojoje dalyje dėmesys skiriamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotos tęstinės nusikalstamos veikos sampratai ir požymiams. Analizuojama dviejų ar daugiau veikų požymio turinys, bendros tyčios samprata ir jos ribos, taip pat kitų požymių – vieno šaltinio, to paties nukentėjusiojo, dalyko tapatumo, trumpo laiko tarpo ir kitų – vaidmuo pagrindžiant veikų vienovę. Vertinamas šių požymių taikymo nuoseklumas ir įtaka tęstinės nusikalstamos veikos kvalifikavimui.

Šių dienų teisės mokslininkų akiratyje dominuoja tyčinės kaltės formos problematikos klausimai, todėl neatsargi kaltė nesulaukia pakankamai tyrėjų dėmesio. Šiuo magistro baigiamuoju darbu siekta, remiantis teisės mokslo doktrina ir Lietuvos teismų praktika, atskleisti nusikalstamo pasitikėjimo ir nusikalstamo nerūpestingumo intelektinį bei valinį kaltės momentą, išryškinant jų esminius požymius ir identifikuoti praktikoje kylančias problemas susijusias su šios kaltės formos nustatymu. Atlikta Lietuvos teismų praktikos analizė parodė, kad teismai klaidingai nustato vieną arba kitą neatsargios kaltės rūšį dėl klaidingo intelektinio momento interpretavimo, be to, tyrimas parodė, kad visapusiškai pagrįstam netiesioginės tyčios ir nusikalstamo pasitikėjimo atribojimui valinis kaltės momentas yra nepakankamas kriterijus. Baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais asmuo atsako už formalios sudėties nusikalstamos veikos padarymą veikiant neatsargia kaltės forma, tačiau teisinės literatūros ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijos apžvalga atskleidė, kad atsakomybė už formalias veikas galima veikiant nusikalstamai nerūpestingai, tiek nusikalstamo pasitikėjimo forma.

Magistro baigiamajame darbe tiriama vagystės atribojimo nuo kitų nusikalstamų veikų problematika. Atliekant tyrimą nebuvo analizuojami visi vagystės bei jai giminingų nusikalstamų veikų požymiai, dėmesys daugiausiai buvo skiriamas būtent atribojimo kriterijams. Darbo tikslas yra ištirti konkrečių turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų požymių įtaką veikos kvalifikavimui, praktikoje suformuotus atribojimo kriterijus bei jų tinkamumą. Baigiamasis darbas susideda iš įvado ir trijų pagrindinių dėstomųjų dalių. Pirmoje dalyje nagrinėjamas vagystės ir radinio pasisavinimo nusikalstamų veikų dalykas, pavojingų veikų bei tyčios skirtumai, šių požymių įtaka veikos kvalifikavimui. Antroje dalyje nagrinėjamas turto pagrobimo būdas, prievartos veiksmų grobiant turtą įtaka veikos kvalifikavimui, bendrininkų veikos kvalifikavimo ypatumai. Trečioje dalyje nagrinėjami vagystės ir sukčiavimo, turto pasisavinimo, savavaldžiavimo atribojimo klausimai, šių nusikalstamų veikų esminių požymių turinys bei įtaka veikos kvalifikavimui.

Magistro baigiamojo darbo tikslas buvo išanalizuoti disponavimo suaugusiųjų pornografinio turinio dalykais kriminalizavimo pagrįstumą, bei baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamas veikas numatytas LR BK 309 straipsnio 1 ir 4 dalyje praktinio įgyvendinimo problemas. Atlikus išsamią teismų praktikos analizę nustatytos LR BK 309 straipsnio 1 ir 4 dalies sudėties požymių nustatymo ir taikymo problemos, ištirtas ir atskleistas disponavimo suaugusiųjų pornografinio turinio dalykais perteklinis kriminalizavimas, išanalizuotas keršto pornografijos fenomenas, bei pateiktas pasiūlymas dekriminalizuoti LR BK 309 straipsnio 1 ir 4 dalį ir pagrįstai kriminalizuoti naują nusikalstamą veiką „neteisėtas privataus pornografinio turinio dalykų atskleidimas“.

Magistro baigiamojo darbo tikslas - kompleksiškai ir sistemiškai išanalizavus teisinį reguliavimą, teismų praktiką ir doktriną analizuojant apsvaigusio kaltininko baudžiamąją atsakomybę, įvertinti šio teisinio instituto taikymo praktiką ir apsvaigimo įtaką baudžiamajai atsakomybei. Gauti darbo rezultatai rodo, kad iš pasirinktų nagrinėti Europos valstybių, Lietuvos baudžiamojoje teisėje apsvaigimo nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vertinimas yra įtvirtintas plačiausiai. Tiek kaip baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tiek kaip sunkinanti ar net šalinanti aplinkybė. Taip pat yra reglamentuota, kaip turi būti vertinamas nesavanoriškas apsvaigimas, ko nagrinėtose užsienio valstybėse nėra. Nors teismų praktikos dėl nesavanoriško apsvaigimo ar patologinio girtumo trūksta, bet to priežastis būtų tai, kad tiek nesavanoriškas apsvaigimas, tiek patologinis girtumas faktinėse situacijose pasitaiko labai retai. Nustatyta, kad yra aiškus reguliavimo trūkumas, tiek Lietuvoje, tiek kitose valstybėse, dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo, vairavimo apsvaigus nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų atvejais. Toks trūkumas nustatytas ypač tose valstybėse, kuriose tik už vairavimą apsvaigus nuo minėtų medžiagų yra taikoma baudžiamoji atsakomybė. Tik nustačius narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, dėl kurių poveikio sutrinka asmens galimybė saugiai vairuoti, bei kokie medžiagų kiekiai turi būti nustatyti vairuotojo organizme, būtų galima taikyti baudžiamąją atsakomybę.

Šiame baigiamajame magistro darbe analizuojamas baudos bausmės reguliavimas Lietuvoje ir jo pakeitimai. Pateikiama baudos skyrimo praktika 2010 – 2020 m., remiantis Lietuvos teismų veiklos ataskaitomis. Pateikiama baudos dydžio nustatymo praktika, remiantis baudžiamųjų bylų tyrimo rezultatais. Tiriami skirtingi baudos bausmės apskaičiavimo mechanizmai, taikomi baudžiamojoje teisėje Europos Sąjungos valstybėse. Akcentuojamas vienas iš jų – dienos baudų apskaičiavimo modelis, dėl tiesioginės sąsajos su asmens mokumu. Pateikiama teigiama ir neigiama šalių praktika taikant šį modelį. Atsakoma į klausimus kaip šį modelį būtų galima pritaikyti Lietuvoje, kad bauda būtų efektyvesnė.

Darbe aptariama vieno labiausiai pažeidžiamų asmenų –vaiko, nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, baudžiamoji teisinė sampratabei kaltinamojo suvokimo apie nukentėjusiojo amžių reikšmė nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Skiriamas dėmesys mažametystės nulemtos bejėgiškos būklės ypatumams bei jos paneigimo galimybėms aptarti. Darbe analizuojamaLietuvos baudžiamojo kodekso 1511 straipsnio sudėtisbei šio straipsnio netaikymo išimtis. Darbe atskleidžiamos pagrindinės Lietuvos teismų praktikoje pasitaikančios problemos, kurios kyla siekiantat riboti seksualinį mažamečio prievartavimą kitokio fizinio sąlyčio būdu nuo pastarojo tvirkinimo bei rengimąsi padaryti mažamečio išžaginimą nuo pastarojo viliojimo. Darbe pateikiami ir galimi aptartų problemų sprendimo būdai, minėtų seksualinių nusikaltimų atribojimo kriterijai. Paskutinę darbo dalį sudaro išvados bei pasiūlymai.

Magistro baigiamajame darbe nagrinėjama ir išryškinama baudžiamosios atsakomybės už seksualinį priekabiavimą problematika, pateikiami alternatyvūs pažeistų teisių gynybos būdai. Siekiant tikslesnių ir išsamesnių tyrimo rezultatų, pirmojoje darbo dalyje apžvelgiamas Lietuvos ir užsienio šalių teisinis seksualinio priekabiavimo reglamentavimas. Antroje ir trečioje darbo dalyse, remiantis baudžiamosios teisės doktrina, baudžiamųjų bylų analize bei užsienio šalių praktiniais aspektais, vertinamas seksualinio priekabiavimo normos realus taikymas praktikoje, t. y. seksualinio priekabiavimo kriminalizavimo pagrįstumas bei alternatyvių pažeistų teisių gynybos būdų taikymas. Darbe ištirti skirtingų valstybių teisiniai reguliavimai, išnagrinėtas atribojimas nuo kitų nusikalstamų veikų, nustatyta ir kritiškai įvertinta baudžiamosios atsakomybės Lietuvoje netaikymo problematika bei išanalizuoti alternatyvūs pažeistų teisių gynybos būdai leido pateikti naujo teisinio reguliavimo idėjas bei jau esančio teisinio reguliavimo redagavimo pasiūlymus.

Šiame darbe atliktas tyrimas koncentruotas būtent į LR BK 1992 str. 1 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymių probleminius aspektus bei į šios normos atribojimą nuo kitų LR BK normų numatančių atsakomybę už neteisėtą akcizais apmokestinamų prekių apyvartą (LR BK 199 str. 1 d., 1991 str. 1 d., 200 str. 1 d.). Tyrimo eigoje analizuojami Lietuvos teismų praktika, baudžiamosios teisės doktrina (Lietuvos baudžiamosios teisės mokslininkų išreikštos pozicijos, susijusios su šio darbo tyrimo dalyku) bei nacionaliniai ir ES teisės aktai, reglamentuojantis muitinės veiklą ir kt. Darbe pateiktos, LR BK 1992 str. 1 d. ir kitų LR BK normų numatančių atsakomybę už neteisėtą akcizais apmokestinamų prekių apyvartą (LR BK 199 str. 1 d., 1991 str. 1 d., 200 str. 1 d.) tobulinimo galimybės ir kt. iš šių normų kylančių problemų sprendimo būdai.

Darbe analizuojama bausmės skyrimo už kelias nusikalstamas veikas pagal BK 63 straipsnį problematika. Išanalizavus teismų praktika buvo pastebėta, kad teismai dažnai netinkamai pritaiko minėtą straipsnį, ko pasekoje, yra pažeidžiamas teisingos bausmės principas. BK imperatyvas, numatytas 63 straipsnio 5 dalyje neleidžia tinkamai įvertinti tiek veikos, tiek asmens pavojingumo, teismui nėra palikta diskrecijos teisės pasirinkti kokį subendrinimo būdą taikyti konkrečiu atveju ir dėl to negali tinkamai individualizuoti bausmę ir paskirti teisingą bausmę. Dėl šios priežasties darbe buvo pateiktas pasiūlymas pakeisti šią įstatymo nuostatą. Taip pat, darbe buvo analizuojamas naujasis BK pakeitimas ir kokios jis turės įtakos teismų praktikoje. Šis pakeitimas padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą, teisingos bausmės priėmimą bei neleis asmeniui pasijusti nebaudžiamam. Vis dėlto, su nauju BK pakeitimu negalima sutikti toje dalyje, kurioje teismai yra įpareigojami motyvuoti pridedamos bausmės dalies dydį. Šis pakeitimas pažeis ir BPK nuostatas, apsunkins teismų darbą, sumažės bylų nagrinėjimo greitumas bei efektyvumas.