Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Researcher: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20302
Now showing1 - 10 of 35
  • Item type:Publication,
    Svarbūs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai dėl vartotojų teisių apsaugos sudarant sutartis su nekilnojamojo turto agentais
    [Important clarifications by the Supreme Court of Lithuania on consumer protection in contracts concluded with estate agents.]
    research article[2025][S5][S001][15]
    Lietuvos teisė 2025: esminiai pokyčiai., p. 159-173

    Šiame straipsnyje analizuojama naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, susijusi su vartotojų ir nekilnojamojo turto agentų (brokerių) sudaromų sutarčių teisiniu kvalifikavimu ir jų nesąžiningų sąlygų pripažinimu negaliojančiomis. 2025 m. birželio 25 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos priimtoje nutartyje, kurioje buvo sprendžiama dėl agento atlyginimo už darbą (komisinių) priteisimo, pateikti reikšmingi išaiškinimai dėl tokių sutarčių esmės ir atskirų jų sąlygų atitikties vartotojų teisių apsaugą reglamentuojančioms teisės normoms. Nors šie išaiškinimai buvo pateikti nagrinėjant konkretų šalių ginčą, jie neabejotinai daro įtaką visai nekilnojamojo turto tarpininkavimo rinkai, kaip iliustruoja ir plati nutarties analizė viešojoje erdvėje. Nors kasacinis teismas suteikė daugiau aiškumo dėl tarp agentų ir vartotojų susiklostančių sutartinių santykių, dalis teisinio reguliavimo aspektų ir praktinių taikymo klausimų taip ir liko neatskleisti. Todėl šiame straipsnyje siekiama juos identifikuoti ir įvertinti, kiek kasacinio teismo suformuotas precedentas padės užtikrinti teisinių santykių, susiklostančių teikiant nekilnojamojo turto tarpininkavimo paslaugas, subjektų interesų pusiausvyrą ir teisėtus lūkesčius.

      21  112
  • research article[2024][S1b][S001][19]
    Balkan Social Science Review., 2024, p. 67-85

    This research examines the concept of apparent authority, a legal doctrine that can hold a principal liable for the unauthorised actions of an agent. Despite a person’s lack of expressed desire for representation or an agent’s deviation from instructions, the ordinary legal consequences of representation can still apply if the conditions of apparent authority are established. This research adopts a comparative approach, analysing the criteria for applying apparent authority across civil law and common law legal traditions, as well as in soft law instruments. Lithuania, with its explicit legal provisions on apparent authority, serves as the primary jurisdiction of this analysis. By examining the interpretation of the individual conditions of apparent authority, this research seeks to determine how to ensure balanced protection of the interests of the parties involved in agency relationships (i.e. the principal, the agent and the third parties).

      8
  • research article[2024][S1b][S001][24]; ;
    International journal of learning and change., 2024, p. 283-306.

    In private law, fiduciary duties are in general linked to fiduciary relationships, i.e., when a fiduciary relationship exists, the parties are deemed to have corresponding fiduciary duties. However, this study shows that fiduciary relationships and fiduciary duties should not always be equated. This article seeks, first of all, to shed light on the interplay between fiduciary duties and fiduciary relationships, as well as to clarify which particular duties can be considered fiduciary. The authors then seek to reveal the specific cases in which fiduciary duties arise and explain their content to ensure the sustainability in these relationships governed by private law. Thereby, a conclusion is made that certain subjects of fiduciary relationships, such as, for example, the manager of the company, the bank and the trustee, have fiduciary duties, but this is not the case for, as an example, the insurer and the doctor.

      6
  • research article[2024][S1b][S001][20]; ;
    International journal of learning and change., 2024, p. 242-261.

    The purpose of this paper is to analyse the legal regulation of cross-border commercial agency agreements in two main legal systems: civil law and common law. It should be noted that the legal regulation of international commercial agency agreements is fragmented; therefore, the general principles of agency law could be applied in order to propose sustainable solutions in international commercial agency relationships. In this paper, the authors consider the effectiveness of these general rules in commercial agency agreements and conclude that the lack of common international regulation for leads to the application of conflicting national rules that are not sufficient in aligning the sustainable interests of all parties of such complex legal relations.

      12
  • Item type:Publication,
    Turistinės kelionės sutarties nutraukimas keliautojo iniciatyva: naujausia teismų praktika
    [Termination of a Travel Contract at the Initiative of the Traveller: Recent Case Law.]
    research article[2024][S5][S001][13]
    Lietuvos teisė 2024: esminiai pokyčiai., p. 251-263

    Šiame straipsnyje analizuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl nenugalimos jėgos (neišvengiamų ir nepaprastų) aplinkybių, kaip sąlygos nutraukti kelionių paslaugų paketo sutartį keliautojo iniciatyva. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimai, kuriais įgyvendinant Europos Sąjungos teisę iš esmės naujai reglamentuoti sutartiniai turizmo paslaugų santykiai, buvo priimti dar 2018 m., tačiau kasacinis teismas tik 2024 m. pradėjo formuoti praktiką dėl organizuotos turistinės kelionės paslaugų teikimo sutarties vykdymo ir jos nutraukimo. 2024 m. birželio 5 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos priimtoje nutartyje atskleista, kaip turi būti aiškinamos nenugalimos jėgos aplinkybės kelionės sutarties nutraukimo kontekste, koks yra jų santykis su klasikiniu „force majeure“ institutu, taip pat kaip šios aplinkybės turi būti nustatomos iš vidutinio keliautojo, kaip vartotojo, perspektyvos. Nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai buvo pateikti sprendžiant ginčą, kilusį dėl atsisakymo vykdyti turistinės kelionės sutartį COVID-19 pandemijos metu, jie neabejotinai reikšmingi ir nustatant kitokio pobūdžio ypatingas aplinkybes, pavyzdžiui, susijusias su kariniais konfliktais. Taigi šio straipsnio tikslas – įvertinti, kaip kasacinio teismo suformuotas precedentas padės užtikrinti turistinės kelionės teisinių santykių subjektų interesų pusiausvyrą ir teisėtus lūkesčius susiklosčius nenugalimos jėgos aplinkybėms.

      21  37
  • book part[2023][Y1][S001][15]
    Law and sustainability: Perspectives for Lithuania and Beyond / editors: Alessio Bartolacelli, Dovilė Sagatienė ; Mykolas Romeris University., 2023, p. 137-151.
      21  189Scopus© Citations 1
  • Item type:Publication,
    Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išplėtojo praktiką dėl COVID-19 pandemijos ir jos valdymo priemonių įtakos komercinių nuomos sutarčių vykdymui
    [The Supreme Court of Lithuania Develops Case Law on the Impact of the COVID-19 Pandemic and Its Management Measures on the Performance of Commercial Lease Contracts.]
    research article[2023][S4][S001][15]
    Lietuvos teisė 2023: esminiai pokyčiai., p. 191-205

    Šiame straipsnyje analizuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl COVID-19 pandemijos ir jos valdymo priemonių įtakos komercinių nuomos sutarčių vykdymui. 2022 m. kasacinis teismas pradėjo formuoti praktiką dėl force majeure ir rebus sic stantibus institutų taikymo, kai dėl COVID-19 viruso plitimo taikytų apribojimų konstatuojamas laikinas komercinės nuomos sutarties tikslo žlugimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išaiškinęs, kad frustracija (sutarties tikslo žlugimas) gali būti laikoma viena iš sutarties vykdymo neįmanomumo ar esminio suvaržymo atmainų, 2023 m. šią praktiką toliau plėtojo. Net keturiose 2023 metais priimtose nutartyse kasacinis teismas vertino komercinės nuomos sutarties šalių pandemijos metu sudarytus susitarimus dėl nuomos mokesčio mažinimo pasisakydamas, ar tokiais atvejais gali būti retroaktyviai taikomas nenugalimos jėgos institutas, taip pat detalizavo ekonominio (praktinio) neįmanomumo sąlygą ir pasisakė, kiek bendrosios nuomos santykius reguliuojančios teisės normos gali būti taikomos nuomininkui siekiant visiškai ar iš dalies nemokėti nuomos mokesčio teisinių suvaržymų kontekste. Tad šio straipsnio tikslas – atskleisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, susijusius su nuomininko pareiga mokėti nuomos mokestį ir kitais komercinių nuomos sutarčių vykdymo ypatumais COVID-19 pandemijos ir jos valdymo priemonių kontekste, įvertinant, ar jie užtikrino komercinių nuomos teisinių santykių subjektų interesų pusiausvyrą ir teisėtus lūkesčius.

      66  210
  • conference paper[2022][T2][S005][1];
    SOCIN 2022 : XI International scientific conference on Social Innovations, October 20, 2022 : programme. Vilnius : Mykolas Romeris University, 2022., p. 1
      8
  • conference paper[2022][T2][S001][1];
    SOCIN 2022 : XI International scientific conference on Social Innovations, October 20, 2022 : programme. Vilnius : Mykolas Romeris University, 2022., p. 1
      6
  • conference paper[2022][P1a1][S001][9]; ;
    12th International scientific conference “Business and management 2022”, May 12–13, 2022, Vilnius, Lithuania. Vilnius : Vilnius Gediminas Technical University, 2022, bm.2022.772. ISBN 9786094762888., p. 1-9

    In order to ensure the sustainability in agency relationships, the agent must act in accordance with the fiduciary duties, the breach of which presupposes the negative legal consequences on the side of the agent. The purpose of this article is to reveal the content of agent’s fiduciary duties and the legal consequences of their breach in Lithuania maefrom a comparative perspective. It is concluded that neither the legal regulation nor the case law in Lithuania discloses the content of the agent’s fiduciary duties and the legal consequences of their breach. Therefore, more detailed legal provisions would help to ensure a balance of the rights of the subjects involved in agency relationships.

      40  12