Česnuitytė, Vida

Magistro baigiamajame darbe analizuojama socialinės paramos sistema šeimoms, kurių nariai gyvena skirtingose šalyse, Marijampolės apskrities kontekste. Šio magistro baigiamojo darbo tikslas – išanalizuoti socialinės paramos taikymą Marijampolės apskrities šeimoms, kurių nariai gyvena skirtingose šalyse. Darbo uždaviniai: (1) atskleisti transnacionalinių šeimų sampratą ir jų socialinės situacijos ypatumus; (2) išanalizuoti šeimų su nariais, gyvenančiais skirtingose šalyse, patiriamus ekonominius, socialinius ir emocinius iššūkius; (3) išnagrinėti socialinės paramos taikymo Marijampolės apskrityje gyvenančioms šeimoms su skirtingose šalyse gyvenančiais nariais ypatumus, atliekant empirinį tyrimą. Darbe taikomi tokie tyrimo metodai: mokslinės literatūros apžvalga, kokybinis socialinis tyrimas naudojant pusiau struktūruoto interviu metodą empiriniams duomenims surinkti, ir kokybinė turinio analizė šiems duomenims išanalizuoti. Šis tyrimo modelis leido giliau išanalizuoti tyrimo dalyvių subjektyvias patirtis ir jausmus. Kokybinis tyrimas atliktas 2026 m. kovo mėnesį, atlikti 10 interviu su 5 transnacionalinių šeimų atstovais ir 5 socialinio darbo specialistais, dirbančiais Marijampolės apskrities savivaldybių administracijose ar viešojo sektoriaus įstaigose. Magistro darbo struktūrą sudaro trys pagrindinės dalys. Pirmoje dalyje atliekama šeimų, kurių nariai gyvena skirtingose šalyse, teorinė analizė, nagrinėjant transnacionalinių šeimų sampratą bei joms kylančius ekonominius, socialinius ir emocinius iššūkius. Antroje dalyje analizuojami socialinės paramos šeimai teoriniai ir praktiniai aspektai: apžvelgiami teisiniai pagrindai, paramos formos, teikėjų įvairovė bei Marijampolės apskrities socioekeonominė situacija. Trečioje dalyje pristatomas empirinis tyrimas, kuriame analizuojamos Marijampolės apskrities transnacionalinių šeimų socialinės paramos patirtys, pateikiama rezultatų analizė bei jų aptarimas. Darbas baigiamas išvadomis, rekomendacijomis, literatūros sąrašu ir priedais. Tyrimas atskleidė, kad šeimos nario išvykimas dirbti į kitą užsienio valstybę iš principo transformuoja šeimos struktūrą. Lietuvoje likusi motina lieka pagrindine šeimos grandimi, kuri prisiima dvigubą atsakomybę už buitį, vaikų priežiūrą ir auklėjimą. Vaikai išgyvena emocijų šuolius, kurie įvardijami kaip „sūpynių efektas“, pasireiškiantis nuotaikų kaita dėl tėvo grįžimo ir išvykimo ciklų. Nustatyta, kad Marijampolės regione egzistuoja stiprus socialinis barjeras – gyventojai jaučia gėdą kreiptis paramos. Sistemos lygmeniu išryškėjo RINA sistemos nepatikimumas bei poreikis transformuoti socialinį darbą iš administracinio į proaktyvų tarptautinį koordinavimą, orientuotą į vaiko interesų apsaugojimą bei šeimos ryšių išsaugojimą.

Magistro baigiamojo darbo tikslas – ištirti gatvėje laiką leidžiančių jaunuolių teisių užtikrinimą, teikiant ugdomąją-socialinę pagalbą Vilniaus mieste. Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti gatvėje laiką leidžiančių jaunuolių sampratą ir charakteristiką iš teorinės perspektyvos. 2. Išnagrinėti jaunuolių, leidžiančių laiką gatvėje teisių užtikrinimo praktinius aspektus socialinio darbo atžvilgiu. 3. Ištirti gatvėje laiką leidžiančių jaunuolių teisių užtikrinimą, teikiant ugdomąją-socialinę pagalbą Vilniaus mieste, pačių jaunuolių požiūriu. 4. Ištirti socialinių darbuotojų patirtis, užtikrinant gatvėje laiką leidžiančių jaunuolių teises Vilniaus mieste. Tyrimo metodai. Darbo tikslui įgyvendinti buvo atlikta mokslinės literatūros ir teisės aktų analizė, bei du empiriniai tyrimai: grupinė diskusija su gatvėje laiką leidžiančiais jaunuoliais, ir Delfi tyrimas su ekspertais. 2025 m. sausio – vasario mėn. Vilniaus mieste atliktos dvi grupinės diskusijos, kuriose dalyvavo devyni jaunuoliai. 2025 m. kovo mėn. atliktas Delfi tyrimas su šešiais ekspertais – socialiniais gatvės darbuotojais. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad jaunuoliai, leidžiantys laiką gatvėje dažnai susiduria su įvairiomis rizikomis, dėl kurių jų teisės yra pažeidžiamos. Šios rizikos apima smurtą, prievartą, diskriminaciją, padidėjusią riziką įsitraukti į nusikalstamas veikas bei priklausomybes ir viešųjų erdvių neprieinamumą. Šiam jaunimui dažniausiai trūksta užimtumo ir emocinės paramos. Su šiuo jaunimu dirbantys socialiniai gatvės darbuotojai, kurių tikslas – teikti ugdomąją-socialinę pagalbą jaunuoliams bei atstovauti jaunų žmonių teises, siekia kurti saugias erdves, kuriose jaunuoliai galėtų ugdyti įgūdžius, kurti tarpasmeninius santykius bei įgyti pasitikėjimo savimi. Tyrimo rezultatais, specialistų teikiama ugdomoji-socialinė pagalba gali apsaugoti jaunuolius, leidžiančius laiką gatvėje nuo kai kurių teisių pažeidimų, tačiau siekiant, kad šis jaunimas kuo mažiau susidurtų su iššūkiais ir teisių pažeidimais leidžiant laiką gatvėje, reikalingas sisteminis požiūris, kurio metu būtų atsižvelgiama ne tik į jaunų žmonių neatidėliotinus poreikius, bet ir į ilgalaikę jaunų žmonių gerovę.

Darbo tikslas: išanalizuoti socialinių darbuotojų galimybes prisidėti prie piniginės socialinės paramos nepaėmimo reiškinio eliminavimo. Pagrindiniai uždaviniai: 1) išanalizuoti teoriškai piniginės socialinės paramos nepaėmimo reiškinį; 2) išnagrinėti piniginės socialinės paramos nepaėmimo praktinius aspektus, susijusius su socialiniu darbu; 3) atskleisti socialinio darbuotojo indėlį, sprendžiant piniginės socialinės paramos eliminavimo problemą. Tyrimo metodai: Mokslinės literatūros analizė, apibendrinimas bei interpretavimas. Tyrimo duomenų rinkimo metodas – pusiau struktūruotas interviu. Tyrimo duomenų apdorojimo metodas – kokybinė turinio (content) analizė. Empiriniai duomenys surinkti. Tiriamieji: 8 tyrimo dalyviai, nesinaudojantys pinigine socialine parama, nors ji jiems ir priklausytų. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad piniginės socialinės paramos nepaėmimas yra reiškinys, vadinamas ,,nepaėmimu“, Lietuvoje tampa vis aktualesnis ir gali turėti tiek trumpalaikių, tiek ilgalaikių pasekmių, tokių, kaip didėjantis skurdo lygis ir socialinė atskirtis, kelia iššūkių visai socialinės apsaugos sistemai. Piniginės socialinės paramos nepaėmimo atvejai dažnai yra susiję su tuo, jog asmenys linkę nesinaudoti ir socialinio darbo paslaugomis. Nesinaudojimas socialinėmis paslaugomis gali reikšti sisteminį ryšį tarp materialinės paramos gavimo ir socialinės pagalbos paslaugų prieinamumo bei pasitikėjimo jomis. Pagrindinės nepaėmimo priežastys yra įvairialypės: socialinės, psichologinės, informacinės, kultūrines. Socialinių darbuotojų veiklos dažnai neapima aktyvaus naujų piniginės socialinės parmos gavėjų paieškos. Tačiau socialinis darbuotojas gali reikšmingai prisidėti prie piniginės socialinės paramos nepaėmimo reiškinio eliminavimo, aktyviai vykdydami informacinę veiklą, edukuodamas bendruomenę apie socialines teises, paramos galimybes taip siekdamas mažinti socialinės paramos stigmatizaciją. Socialinio darbuotojo bendravimo įgūdžiai, gebėjimas užmegzti pasitikėjimu grįstą ryšį su žmonėmis, bei žinios apie socialinės paramos sistemą gali tapti svarbiu veiksniu skatinančiu asmenis naudotis jiems priklausančia pagalba.

Tyrimo objektas: skurstančiųjų asmenų poreikių patenkinimas Klaipėdos miesto savivaldybėje. Tyrimo tikslas – išanalizuoti skurstančiųjų asmenų poreikių patenkinimą, priklausomai nuo vietinės infrastruktūros išvystymo Klaipėdos miesto savivaldybėje. Tyrimo uždaviniai: 1. Atskleisti iš teorinės perspektyvos skurdo sampratą, įskaitant skurstančiųjų asmenų poreikius. 2. Išanalizuoti vietinę infrastruktūrą, susijusią su skurstančiųjų poreikių patenkinimu, Klaipėdos miesto savivaldybėje. 3. Ištirti empiriškai skurstančių asmenų poreikių patenkinimą Klaipėdos miesto savivaldybėje, priklausomai nuo jiems prieinamos infrastruktūros. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros ir dokumentų, susijusių su analizuojama tema, analizė, siekiant atskleisti skurstančiųjų asmenų poreikių tenkinimą Klaipėdos miesto savivaldybėje. Pagrindiniai rezultatai. Skurdo apibrėžtis grindžiama asmens pajamomis ir gebėjimu užtikrinti tam tikrą pragyvenimo lygį. Skurstantis asmuo yra identifikuojamas, pagrinde sprendžiant iš asmenų turimų pajamų, galimybės dirbti, darbo pobūdžio bei pagrindinių poreikių tenkinimo. Klaipėdos miesto savivaldybėje skurstančiųjų asmenų poreikiams tenkinti yra jaučiamas socialinių paslaugų prieinamumo trūkumas, ypač susijęs su informacijos apie galimas gauti paslaugas stoka bei teisinės pagalbos trūkumas. Prioritetinės sritys teikiant socialines paslaugas skurstantiems asmenims yra tinkamas dokumentacijos pildymas ir informavimas visais, su dokumentacija susijusiais klausimais, socialinių paslaugų prieinamumas visiems, kuriems jų reikia, tinkamai teikiamos kompensacijos bei parama. Siekiant gerinti socialinių paslaugų teikimo kokybę bei prieinamumą būtina įdarbinti daugiau socialinių darbuotojų ir socialinių darbuotojų padėjėjų, skirti daugiau lėšų nevyriausybinėms organizacijoms, viešinti informaciją apie socialines paslaugas per įvairias ryšio priemones.

Šio magistro baigiamojo darbo tikslas – ištirti vienišų senyvo amžiaus asmenų poreikių patenkinimą Vilniaus mieste. Tyrimo uždaviniai: (1) Išanalizuoti teorinius aspektus, susijusius su senyvo amžiaus vieno gyvenančio asmens poreikiais ir jų patenkinimu; (2) Išnagrinėti senyvo amžiaus asmens poreikių patenkinimą socialinės paramos sistemoje; (3) Ištirti empiriškai Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro vienišų senyvo amžiaus asmenų poreikių patenkinimą amžiaus ir lyties aspektais. Darbe buvo taikyti tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, dokumentų turinio analizė, anketinė apklausa, kiekybinis tyrimo duomenų analizės metodas. Magistro baigiamojo darbo struktūrą sudaro trys pagrindinės dalys: pirmojoje darbo dalyje aptariami senėjimo keliami iššūkiai, antrojoje darbo dalyje apžvelgiami teisiniai socialinių paslaugų teikimo pagrindai. trečiojoje darbo dalyje pateikiami ir analizuojami empirinio tyrimo rezultatai. Tyrimas atskleidė, kad senyvo amžiaus vienišų asmenų asmeninį socialinį tinklą sudaro dažniausiai socialiniai darbuotojai. Socialinėmis paslaugomis dauguma senyvo amžiaus vienišų asmenų yra patenkinti, tačiau jiems labai svarbus bendravimo ir kontakto poreikis. Tikėtina, jog taip yra dėl to, kad asmenys ilgai gyvenantys vieni ir vieniši, prisiriša prie socialinių darbuotojų ir su jais užmezga emocinį ryšį, vėliau nori tą santykį palaikyti, toliau bendrauti, pasitiki jais. Todėl itin svarbu, kad teikiamos socialinės paslaugos atitiktų senyvo amžiaus asmenų socialinius ir fizinius poreikius.

Baigiamojo darbo temos pavadinimas – vaikų vienišų tėvų šeimose gyvenimo kokybės užtikrinimas. Darbo tikslas - išanalizuoti vaiko gyvenimo kokybės užtikrinimą vienišų tėvų šeimose. Pagrindiniai uždaviniai. 1. Išnagrinėti gyvenimo kokybės ir vaiko teisių, akcentuojant gyvenimo kokybę, užtikrinimo vienišų tėvų / motinų šeimose teorinius aspektus. 2. Atskleisti veiksnius, kurie padeda užtikrinti vaiko teisių, įskaitant gyvenimo kokybę, įgyvendinimą. 3. Atskleisti veiksnius, kurie trukdo užtikrinti vaiko teisių įgyvendinimą, įskaitant gyvenimo kokybę. 4. Išanalizuoti vaiko gyvenimo kokybės užtikrinimo ypatumus vienišų tėvų šeimose, atliekant empirinį tyrimą. Tyrimo metodai. Baigiamajame magistro darbe taikomas mokslinės literatūros ir teisės aktų analizės teoriniai metodai. Siekiant ištirti vaiko gyvenančio vieno tėvo / motinos šeimoje gyvenimo kokybės užtikrinimą pasitelktas kokybinio tyrimo tipas – struktūruotas interviu, o surinktų duomenų analizei pritaikytas turinio (content) analizės metodas. Empirinis tyrimas atliktas 2023 metų sausio – vasario mėnesiais. Tyrimo rezultatai. Vaikai augantys vienišo tėvo / motinos šeimoje susiduria su socialine atskirtimi, nepasitikėjimu, emociniu ir socialiniu apleistumu, neigiamu visuomenės požiūriu, materialiniu nepritekliumi, dažnu atveju vaiko interesai tampa neužtikrinami, tėvai įtraukia vaikus į savo santykių aiškinimąsi, vaikai susiduria su mokymosi bei psichologiniais sunkumais. Vienišiems tėvams kyla sunkumų ieškantis darbo, nes jie turi suderinti darbą su vaiko priežiūra, kyla finansinių, emocinių sunkumų, vienišas tėvas su kuriuo auga vaikas neša didesnę atsakomybės naštą. Vienišas tėvas/ motina susiduria su neigiama visuomenės požiūri, dėl to, kad augina vaiką, dažniau susiduria su priklausomybėmis ir jaučia baimę kreiptis pagalbos. Specialistai, siekiantys suteikti pagalbą sunkumus patiriančiai šeimai, susiduria su bejėgiškumo jausmu, kuomet nori padėti, tačiau turi tam ribotas galimybes. Didesni sunkumai pagalbos suteikimui iškyla, kuomet vienišo tėvo šeimoje atsiranda antra pusė, kuri nėra vaiko tėvas / motina.. Kaip sunkumas išskirtas ir tėvų žinių apie vaiko raidą trūkumas, kuomet tėvai nesuvokia, kad vaikams labai svarbus emocinis palaikymas, išklausymas.

Poverty can affect our emotional and physical health, education, ability to work, relationship with the society, economic situation, intellectual needs. This Master Thesis discusses problematic question of poverty reduction and social workers’ impact and contribution to reduce the poverty. It has been known for many years what consequences the poverty can bring. This research is focussed to find out how families cooperate with social workers providing help for poverty reduction. The research also examines how social workers define the problems, and what similarities can be highlighted when comparing families’ and social workers’ perspectives. Research object – social workers’ impact to reduce poverty in families. Research goal is to analyse theoretically and empirically contribution of social workers to families’ poverty reduction.

Darbe nagrinėjamas šeimos su proto negalią turinčiais suaugusiais nariais gyvenimo sąlygas geriančios socialinio darbo priemonės. Tyrimas atskleidžiantis gyvenimo sąlygas gerinančias socialinio darbo priemonės, padeda ištirti, kokių paslaugų labiausiai trūksta šeimoms, kurios gyvena su suaugusiais nariais, kurie turi proto negalią. Tyrimo probleminiai klausimai yra: Kaip šeimos su suaugusiais nariais, kurie turi proto negalią, užsitikrina socialiai priimtiną gyvenimo sąlygų standartą? Kaip socialinio darbo priemonės prisideda prie šeimų su suaugusiais nariais, turinčiais proto negalią, gyvenimo sąlygų kūrimo?

The aim of the Master’s Thesis research: The study explores the provision of support for families living with COVID pandemic in Nigeria. Research methods: The study employed qualitative research method, utilizing a semi-structured interview. A purposive sampling to select 25 families for the phone-interview. A thematic approach was employed, this was considered ideal for this kind of study because it provides information about gaps about the study and provides appropriate recommendations. Sample of the research: The result reported three (3) emanating from the study (COVID-19 experience of affect families, Burden experience of COVID-19, Type of social support received) families affected by COVID-19 had negative experience during COVID-19, it affected their socio-economic and psychological wellbeing. There was also report cases of reduced social interaction among families affected by COVID-19 during their stay at the isolation centre and after leaving the Isolation centre. There was reported cases of affected families been ostracised by their friends and family members. Family members enjoyed social supports from the government, although it was reported to be uniform and not individualised. Families affected by COVID-19 experienced positive support from their nuclear family system while their friend feel reluctant to sustain their interaction with them. Findings of the research: The study recommended there is need for more protective equipment for healthcare workers in the isolation centre so as for them to be more compassionate without showing that they are fearful during their interaction with their patients. They should create non-stigmatising environment for families affected by COVID-19. They should also provide psychosocial support services that is relevant to the needs of each family. There is also need for strong supervision to address all forms of ethical dilemma that might accompany social services during a pandemic like COVID-19 in Nigeria.

Dėl neeilinės situacijos šalyje, darbo tema susijusi su iš esmės nauja tematika – socialinės pagalbos namuose teikimu COVID-19 pandemijos sąlygomis. Šalyje esant ypatingai padėčiai, problema ir iššūkiu socialinių paslaugų teikimo įstaigoms tampa paslaugų teikimo procesas, priimtinų paslaugų teikimo formų ieškojimas, atitinkančių asmens poreikius ir interesus, bei saugos reikalavimų užtikrinimas tiek asmeniui, tiek darbuotojui. Daugeliu atvejų, šios paslaugos jos gavėjams yra svarbios ar net gyvybiškai būtinos, todėl negali būti nutraukiamos. Tyrimo tikslas – ištirti pagalbos į namus teikimo ypatumus COVID-19 pandemijos sąlygomis, ištiriant Molėtų rajono savivaldybėje pagalbą į namus gaunančių asmenų ir ją teikiančių darbuotojų požiūrius.