Bitė, Virginijus

The master thesis examines the historical, economic, and regulatory context of multiple voting shares (MVS) and their profound impact on corporate governance and minority shareholder rights. The paper begins with an exploration of the cyclical evolution of MVS regulations across different jurisdictions, highlighting the inherent conflict of interest between founders seeking to preserve their idiosyncratic vision and institutional investors prioritising portfolio value maximisation. It highlights the urgent necessity for robust legal frameworks to balance these interests and protect public investors from the extraction of private benefits. The author examines the limited effectiveness of current liability frameworks, underscoring the fragmented jurisdictional approaches to shadow directorships and fiduciary duties, and emphasises the role of structural safeguards in mitigating the agency costs of entrenched control. Further research provides an in-depth analysis of the newly adopted European MVS Directive (Directive (EU) 2024/2810) and its impact on listing competitiveness. The paper critically evaluates the robustness of the Directive’s minimum harmonisation measures, particularly focusing on qualified majority voting requirements, maximum voting ratios, and the implementation of time-based, event-based, and transfer-based sunset clauses. The author also explores functional equivalents to MVS, distinguishing class-based MVS structures from person- based loyalty shares and non-voting preference shares. Moreover, the paper analyses the severe governance risks posed by “synthetic control” mechanisms (as seen in the Alibaba case study) and extreme triple-class share structures. Ultimately, the thesis proposes stringent legal mechanisms to prevent extreme control divergence, advocating for the EU-wide harmonisation of the shadow director doctrine and the reformulation of voting ratio safeguards into mandated minimum equity requirements to properly account for the dilutive effects of non-voting stock.

Magistro baigiamajame darbe siekiama išanalizuoti dabar ABĮ 461 straipsnyje įtvirtinto priverstinio akcijų išpirkimo ir pardavimo instituto teorines ir praktines problemas. Pirmojoje dalyje yra aptariamos bendros galimybės pasitraukti iš juridinio asmens dalyvių sąrašo, kurios įtvirtintos Lietuvoje, bei aptariami ir kitų pasirinktų valstybių (Švedijos, Danijos, Suomijos ir Nyderlandų) pavyzdžiai artimi ABĮ 461 straipsniui. Antrojoje dalyje yra koncentruojamasi į teorines ir praktines problemas. Nemaža darbo dalis yra skirta teisingos kainos nustatymo mechanizmui, kaip jis užtikrinamas ir kaip jį būtų galima patobulinti. Atkreipiamas dėmesys į kitas galimas problemas: informavimo, galimų nuolaidų taikymo akcijų paketui, susipažinimo su turto vertinimo ataskaita negalimumu, išlaidų paskirstymo, pasiūlymo pateikimo termino neadekvatumas ir būtinybė stabdyti procesą ginčijant kainą. Siūloma sumažinti nustatytą ribą, t, y. institutą taikyti ne nuo 95 procentų, bet nuo 90 procentų. Atlikus tyrimą yra pateikiami pasiūlymai įstatymų leidėjui kaip būtų galima patobulinti esamą reglamentavimą, kad būtų galima išvengti teorinių ir praktinių problemų ateityje.

Šiame tyrime analizuojami imperatyvių ir dispozityvių bendrovių teisės normų nustatymo bei taikymo klausimai, remiantis tiek moksline doktrina, tiek teismų formuojama praktika. Prieita prie išvados, kad bendrovių teisėje turi vyrauti dispozityvumo principas, o nukrypimas nuo jo, įtvirtinant imperatyvias normas, laikytinas išimtimi iš dispozityvumo ir sutarčių laisvės principų. Nors bendrovių teisėje neturėtų būti visiškai atsisakoma imperatyvių teisės normų, tačiau jas įtvirtinant turi būti aiškus ir objektyvus pagrindimas, kodėl jos yra reikalingos ir kokį konkretų gėrį saugo. Imperatyvios normos turėtų būti nustatomos tik tais atvejais, kai rinka pati nėra pajėgi subalansuoti skirtingų šalių interesų. Siekiant apsaugoti silpnesnę šalį – pavyzdžiui, smulkiuosius akcininkus ar kreditorius – įstatymu gali būti įtvirtinta imperatyvi norma, orientuota į tos silpnesnės šalies apsaugą. Tačiau toks imperatyvumas turi būti grindžiamas realiu poreikiu užtikrinti teisių ir interesų apsaugą.

This dissertation examines the tortious liability of parent limited liability companies for harm caused at the level of other independent entities, such as subsidiaries or business partners. The dissertation is structured, for research purposes, into three parts, which reflect what the author terms the "classical," "neo-classical," and "modern" approaches to parent company tortious liability. The author demonstrates that the application of tort law to such companies has evolved over time. According to the "classical" and "neo-classical" approaches, companies may be held liable for harm occurring at the level of other in- dependent companies based on traditional negligence tort principles, which recognize the existence of a duty of care. However, what the author refers to as the "modern" approach reflects ongoing changes in legal regulation, in particular, the introduction of corporate sustainability due diligence legislation. These new legal instruments impose active duties on parent companies to monitor the operations of their entire supply chain in order to prevent risks of harm to human health or the environment. According to the author, such legislation marks a fundamental shift in the application of tortious liability to companies. Moreover, the author suggests that these due diligence obligations may even result in the erosion of foundational principles of company law, such as the principle of legal autonomy and separability.

Magistro baigiamajame darbe yra pateikiama bendrovės vadovo specialiųjų pareigų samprata bei šių pareigų identifikavimo kriterijai. Darbe, remiantis Lietuvos ir užsienio valstybių teisės doktrina bei teismų praktika, atkleidžiami bendrovės vadovo specialiųjų ir bendrųjų pareigų atribojimo kriterijai, taip pat nagrinėjamos teisinės problemos Lietuvos teismų praktikoje, susijusios su bendrovės vadovo pareigų klasifikavimu į bendrąsias bei specialiąsias ir jų vertinimu vadovo civilinės atsakomybės kontekste. Darbe taip pat analizuojamos problemos, susijusios su de facto vadovo instituto bei principo ex turpi causa non oritur pritaikymu bendrovės vadovo pareigų pažeidimo atvejais.

The master thesis examines the dynamic evolution of European share class regulation and its impact on corporate finance and governance. The paper begins with an exploration of the central tension driving legal reform: the intense global competition for capital pressuring nations to liberalize, constrained by historically rooted legal traditions and investor protection concerns. It highlights that this conflict results not in a uniform legal standard, but in a fragmented landscape of hybrid regulatory models. The author examines how different jurisdictions navigate this challenge and emphasizes that the most competitive legal frameworks are those that successfully balance the demand for corporate flexibility with the need for robust, clearly defined safeguards. Further research provides a detailed analysis of the emerging regulatory frameworks for distinct share classes. The paper proposes that the legalization of dual-class shares is not deregulation, but a new model of “structured permission,” where founder control is permitted in exchange for mandatory safeguards like voting caps and sunset provisions. The author also explores the liberalization of preference share regulation, arguing that a jurisdiction’s ability to attract venture capital is directly linked to its willingness to abandon rigid statutory menus in favour of greater contractual freedom. Moreover, the paper critically evaluates the traditional doctrine of capital maintenance, underscoring the need for more flexible, solvency-based tests for private companies issuing redeemable shares, arguing that such functional approaches offer a superior balance of corporate autonomy and creditor security.

The master thesis examines the adverse consequences of the profit-driven business model and its impact on environmental and social degradation. The paper begins with an exploration of the root cause of the existing generation's problems, attributing them to the all-encompassing pursuit of profit within the economic and business paradigm. It highlights the urgent necessity for the sustainability transformation in the prevailing business model. The author examines the limited effectiveness of conscientious business leaders' efforts and emphasizes the role of governments and international institutions in implementing binding regulations to ensure the incorporation of sustainable practices within business operations through transformation of corporate governance. Further research provides analysis of the formulation of corporate purpose and its impact on the business strategy setting and decision-making policy. The paper proposes a novel formulation which integrates the concept of responsibility and ethical conduct within corporate purpose to shape companies' and directors’ behaviour and encourage sustainable practices. The author also explores the implications of corporate purpose on directors' duties, advocating for the inclusion of social, moral, and ethic responsibilities as an obligation. Moreover, the paper critically evaluates existing soft law measures and underscores the need for stringent legal mechanisms for the effective enforcement of the current and upcoming binding regulations on the due diligence obligations in supply chains, including the introduction of the criminal liability, to hold companies’ directors accountable for their actions in running unsustainable business operations and foster a culture of responsibility within the corporate sector.

This dissertation aims to determine legal preconditions of social entrepreneurship in the European Union as well as in the particular EU and European Free Trade Association. It seeks to determine whether the legal regulation of social entrepreneurship is adequate and identify potential weaknesses, differences, and contradictions of this legal regulation in the EU, the particular EU and EFTA Member States. The dissertation also tries to determine main elements of the definition of social entrepreneurship or social business, (and related definitions) based on legislation, scientific literature, and authors own observations; to define the place of social entrepreneurship legal regulation in the legal system of the EU and particular countries. Moreover, it provides a wide comparison of the regulatory relationship of social entrepreneurship with other regulatory areas in the context of legal system (social innovation, CSR, legal technology, and such global initiatives as the United Nations Sustainable Development Goals) in order to identify possibly best regulation practices and to estimate the potential of social entrepreneurship.

Disertacijoje „Įmonių grupėms ir jų kontroliuojančiosioms įmonėms taikomos kovos su pelno mokesčio vengimu taisyklės Lietuvoje ir teisinio tikrumo principas: sisteminio reguliavimo iššūkiai“ autorė tiria kovos su pelno mokesčio vengimu taisyklių teisinį reguliavimą Lietuvoje, esminį dėmesį skirdama bendrųjų ir specialiųjų taisyklių ypatumams, jų specifiniam tarpusavio santykiui bei kovos su pelno mokesčio vengimu taisyklių, kurios buvo pakeistos arba naujai įtvirtintos PMĮ į Lietuvos teisę perkeliant Kovos su mokesčių vengimu direktyvą (bendroji kovos su pelno mokesčio vengimu taisyklė, palūkanų atskaitos ribojimo taisyklė, kontroliuojamojo užsienio subjekto pajamų apmokestinimo taisyklė, turto perkėlimo apmokestinimo taisyklė ir tarpvalstybinių mokestinės tvarkos neatitikimų pasekmių šalinimo taisyklės), teisiniam reguliavimui. Vertinant minėtų taisyklių teisinį reguliavimą per teisinio tikrumo principo suponuojamą sisteminio reguliavimo imperatyvą yra tiriamas bendrųjų ir specialiųjų, naujųjų ir senųjų kovos su pelno mokesčio vengimu taisyklių tarpusavio santykis, taip pat jų santykis su PMĮ įtvirtinta dalyvavimo išimties lengvata akcijų perleidimui bei mokestine prasme neutraliais reorganizavimais ir perleidimais. Tyrimo eigoje identifikuojami teisinio reguliavimo iššūkiai ir problemos, siūlomi aktualūs jų sprendimo būdai.

Magistro baigiamajame darbe siekiama identifikuoti ir atskleisti esmines teisines problemas, susijusias su bendrovės vadovo pareiga perduoti bendrovės turtą ir dokumentus naujajam bendrovės vadovui, bei pateikti tokios bendrovės vadovo pareigos sampratą. Darbo rengimo metu buvo atliekama teisės aktų, teisės doktrinos bei teismų praktikos analizę, kuri leido apibrėžti bendrovės vadovo pareigos perduoti bendrovės turtą ir dokumentus naujajam bendrovės vadovui sampratą ir kartu išanalizuoti esmines teisinės problemos, susijusias ne tik su bendrovei padarytos žalos nustatymu, bet taip pat su priverstinio bendrovės likvidavimo taikymo grėsme, bendrovės vadovų įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklėmis, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutu bei teisinio reguliavimo stoka, priešingai, nei nemokios bendrovės atveju, kai yra aiškus teisinis reguliavimas.