Simanavičienė, Žaneta

Tema. Geopolitinių veiksnių įtaka nacionaliniam saugumui Lietuvos teisinio reguliavimo kontekste. Temos aktualumas. Sparčiai kintanti geopolitinė aplinka, augantis globalus nestabilumas ir daugialypės grėsmės daro tiesioginį poveikį valstybių nacionaliniam saugumui. Pastaraisiais metais ypač išryškėjo Rusijos ir Ukrainos karo, energetinių iššūkių, kibernetinių grėsmių, migracijos krizių bei informacinio poveikio įtaka Europos ir Lietuvos saugumo sistemai. Todėl aktualu vertinti ne tik geopolitinių veiksnių poveikį nacionaliniam saugumui, bet ir teisinio reguliavimo gebėjimą prisitaikyti prie kintančių grėsmių. Tyrimo objektas – geopolitinių veiksnių įtaka nacionaliniam saugumui. Tyrimo tikslas – nustatyti geopolitinių veiksnių įtaką nacionaliniam saugumui. Tikslui pasiekti iškelti šie tyrimo uždaviniai: 1. atskleisti geopolitikos sampratą, jos reikšmę, pokyčių dinamiką bei geopolitinių veiksnių klasifikaciją nacionalinio saugumo kontekste; 2. išanalizuoti Lietuvos nacionalinio saugumo politiką ir jos teisinį reguliavimą, identifikuojant pagrindinius teisinius iššūkius; 3. įvertinti geopolitinių grėsmių įtaką Lietuvos nacionaliniam saugumui nacionalinio ir tarptautinio teisinio reguliavimo kontekste. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, dokumentų analizė, teisės aktų analizė bei pusiau struktūrizuotas interviu metodas. Tyrimo rezultatai ir išvados. Tyrimo metu nustatyta, kad didžiausią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui šiuo metu kelia hibridinės grėsmės, ypač kibernetinės atakos, informacinis poveikis ir migracijos instrumentalizavimas. Analizė parodė, kad pagrindiniai iššūkiai kyla ne dėl teisės aktų stokos, o dėl jų praktinio įgyvendinimo bei nepakankamai operatyvaus reagavimo į geopolitines krizes ir kintančias grėsmes. Tyrimas taip pat atskleidė institucinių kompetencijų persidengimą, nepakankamai aiškų atsakomybių pasiskirstymą, tarpinstitucinio koordinavimo trūkumus bei teisės normų atsilikimą nuo geopolitinės aplinkos pokyčių. Įrodyta, kad nors Lietuvos nacionalinio saugumo teisinė bazė yra pakankamai išplėtota, tačiau trūksta aiškaus institucinių atsakomybių paskirstymo, veiksmingo tarpinstitucinio koordinavimo bei valstybės gebėjimo praktiškai ir operatyviai taikyti nacionalinio saugumo priemones ir grėsmių valdymo mechanizmus. Darbo struktūra: įvadas, trys pagrindinės dalys, išvados, literatūros sąrašas ir priedai.

Šio magistro darbo nagrinėjama tema – savarankiškai dirbančių asmenų teisinis reglamentavimas Lietuvoje. Darbo tikslas: išanalizuoti savarankiškai dirbančių asmenų teisinio reglamentavimo turinį, nustatyti pagrindinius probleminius aspektus bei įvertinti jų taikymą praktikoje. Šiuolaikinėje darbo rinkoje savarankiška veikla tampa vis aktualesnė, nes sudaro galimybes asmenims savarankiškai organizuoti savo profesinę veiklą, tačiau kartu kelia teisinio reglamentavimo aiškumo ir nuoseklumo problemų. Darbo objektas: savarankiškai dirbančių asmenų teisinis reglamentavimas Lietuvoje. Darbe keliami probleminiai klausimai, susiję su teisinio reguliavimo nuoseklumu, savarankiškai dirbančio asmens sampratos aiškumu, socialinių garantijų užtikrinimu bei teismų praktikos reikšme aiškinant šių asmenų teisinį statusą. Darbe iškelti keturi pagrindiniai uždaviniai. Pirmiausia siekta atskleisti savarankiškai dirbančių asmenų sampratą, jų požymius bei veiklos formas Lietuvoje ir Europos Sąjungoje. Antruoju uždaviniu analizuotas savarankiškos veiklos teisinis reglamentavimas Lietuvoje, įvertinant skirtingų veiklos formų teisinio reguliavimo ypatumus. Trečiuoju uždaviniu nagrinėti savarankiškos veiklos vykdymo ypatumai, įskaitant nepilnamečių dalyvavimą veikloje, veiklą nesteigiant juridinio asmens bei apmokestinimo aspektus. Ketvirtuoju uždaviniu analizuoti statistiniai duomenys ir teismų praktika, siekiant nustatyti savarankiškos veiklos reglamentavimo taikymo problemas. Tyrimas parodė, kad savarankiškos veiklos teisinis reglamentavimas Lietuvoje yra fragmentiškas, nes grindžiamas skirtingų teisės aktų visuma, o tai lemia nevienodą teisių, pareigų, apmokestinimo ir socialinio draudimo sąlygų taikymą. Nustatyta, kad skirtingos veiklos formos pasižymi skirtingais apmokestinimo modeliais, kurie daro tiesioginę įtaką veiklos organizavimui ir ekonominiams rezultatams. Analizė taip pat atskleidė, kad savarankiška veikla Lietuvoje yra plačiai paplitusi, tačiau praktikoje kyla ginčų dėl jos kvalifikavimo. Teismų praktika rodo, kad sprendžiant šiuos ginčus lemiamą reikšmę turi faktinės veiklos aplinkybės, o ne formalus jos įforminimas. Magistro darbe taikyti šie tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, teisės aktų analizė, lyginamasis, sisteminis, teismų praktikos ir statistinių duomenų analizės metodai.

Daktaro disertacijoje sprendžiama mokslinė problema, kaip reikėtų vertinti atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) naudojimą, ir kokį poveikį jis daro ekonomikos augimui. Disertacijos tikslas – išanalizavus AEI sampratas, jų reikšmę ir vertinimo metodus, parengti metodiką AEI naudojimo poveikiui ekonomikos augimui vertinti ir empiriškai įvertinti šį poveikį Europos Sąjungos (ES) šalyse. Atliekant poveikio vertinimą išskirtos skirtingo ekonominio išsivystymo lygio ES šalių grupės, analizuotas AEI poveikis tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu, vertinta tiek bendra AEI įtaka ekonomikos augimui, tiek atskirų energijos šaltinių (saulės, vėjo, hidroenergijos, biomasės) dedamosios. Tyrimas atskleidė reikšmingą AEI panaudojimo indėlį į BVP augimą, ypač šalyse, kurios kryptingai vysto AEI sektorių. Parengta vertinimo metodika gali būti taikoma ES ir kitų regionų šalyse politikos formavimui, regioninių energetikos strategijų planavimui, taip pat ekonominių prognozių kūrimui. Tyrimas praplečia AEI ir ekonomikos sąveikos analizę, o jo rezultatai aktualūs ne tik mokslininkams, bet ir politikos formuotojams bei energetikos sektoriaus dalyviams, kuriems svarbu pagrįstai įvertinti ilgalaikį AEI naudojimo poveikį šalies ekonomikai.

Šio magistro darbo nagrinėjama tema – „Korupcija policijos sistemoje“. Juo siekiama išanalizuoti korupcijos Lietuvos policijos sistemoje priežastis bei nustatyti nusikalstamos veikos padarinius. Visose pasaulio valstybių tarnybose labai dažnai susiduriama su tokiu reiškiniu kaip korupcija. Lietuvoje su korupcija kovoja specialiųjų tyrimų tarnyba ir kitos prevencinės organizacijos. Pagal „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (toliau – TILS) pateiktus Lietuvos korupcijos žemėlapyje organizacijos „Vilmorus“ susistemintus duomenis apie tam tikrų kategorijų korupciją 2020 m. lapkričio – 2021 m. sausio mėn. tarp kitų aktualių problemų Lietuvoje korupcija užėmė 5 vietą po mažų atlyginimų, sveikatos apsaugos problemų, didelių kainų ir bedarbystės. Viena iš institucijų, kurioje egzistuoja korupcija, yra įvardijama Lietuvos policija, nors privalo užtikrinti įstatymų laikymosi skaidrumą, vykdyti įstatymus ir juos gerbti. Kad korupcijos atvejai išnyktų iš Lietuvos policijos sistemos, būtina nustatyti atsiradimo priežastis. Darbo objektas – korupcija policijos sistemoje.

Magistro baigiamajame darbe išanalizuotas ir įvertintas Šiaurės Europos šalių įmonių socialinės atsakomybės atskleidimo atitikimas EK direktyvos reikalavimams. Pirmame skyriuje nagrinėjama įmonių socialinės atsakomybės samprata, raidos etapai, socialinės atsakomybės nauda ir trūkumai. Nagrinėjamos socialinės atsakomybės atskleidimo sritys skirtingų autorių požiūriu. Taip pat yra pateikiami kitų mokslininkų atlikti moksliniai tyrimai socialinės atsakomybės tematika. Antrame skyriuje remiantis teorine apžvalga yra pateikiama tyrimo metodika, apžvelgiamos EK direktyvos metodikos, pateikiama imtis, tyrimo loginė struktūra. Trečiame skyriuje yra atliekamas Šiaurės Europos šalių įmonių socialinės atsakomybės atskleidimo atitikimo EK direktyvos reikalavimams tyrimas. Apžvelgiamos bendros tendencijos, analizuojamos įmonių pateiktos socialinės atsakomybės ataskaitos: įmonių skaičius, kalba, metodika. Įvertinamas ĮSA atskleidimo lygis, bei pateikiamos išvados bei pasiūlymai.

Magistro baigiamajame darbe išanalizuotas ir nustatytas verslo mokesčių kaitos poveikis ekonominės sistemos stabilumui pagal sudarytą verslo mokesčių kaitos poveikio ekonominės sistemos stabilumui modelį, kurio metu yra atlikta struktūrinė ir dinaminė nacionalinio biudžeto mokestinių pajamų analizė, apskaičiuoti pridėtinės vertės mokesčio, pelno mokesčio ir akcizo mokesčio elastingumas, šių mokesčių naštos rodikliai, o atliekant koreliacinę regresinę analizę nustatytas pagrindinių verslo mokesčių ir juos įtakojančių makroekonominių veiksnių ryšys, bei šio ryšio reikšmingumas.

Magistro baigiamajame darbe buvo išanalizuoti sveikatos priežiūros sektoriaus finansavimo modeliai, pateikti sveikatos sektoriaus veiklą apibūdinantys rodikliai. Atliktas sveikatos sektoriaus infrastruktūros, personalo ir finansavimo tyrimas. Darbas suskirstytas į tris pagrindines dalis: • Pirmoje dalyje nagrinėjami istoriškai susiklostę sveikatos draudimo modeliai bei šiuo metu šalyse veikiančios sistemos. Išanalizavus mokslinę literatūrą buvo identifikuoti ir suklasifikuoti dažniausiai mokslininkų naudojami rodikliai sveikatos sektoriaus veiklai tirti ir vertinti. • Antroje darbo dalyje pateikiama sveikatos sektoriaus tyrimo metodologija: sudarytas sveikatos sektoriaus vertinimo modelis, pateikiamos analizės pagal Pabon Lasso modelį ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto tyrimo metodikos ir kiti nagrinėjami rodikliai. • Trečioje – remiantis galiojančiais teisės aktais ir atsakingų institucijų medžiaga, išanalizuota Lietuvos sveikatos sistema: identifikuoti jos struktūriniai vienetai bei procesai, finansavimo schemos. Atliktas Lietuvos ligoninių aktyvaus gydymo lovų panaudojimo tyrimas pagal Pabon Lasso modelį, apskaičiuojant ligoninėse funkcionuojančių lovų apyvartą, jų užimtumo koeficientą. Atlikta Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto 2010-2018 metų dinamikos bei struktūros analizė, įvertintas plano įvykdymas. Taip pat išanalizuoti Lietuvos ir Europos sąjungos šalių statistiniai duomenys: lovų ir gydytojų skaičius, sveikatos išlaidos nuo BVP.

Magistro baigiamajame darbe išnagrinėta manipuliacijų apskaitoje samprata, manipuliacijų apskaitoje atsiradimo priežastys, būdai ir tikslai, apskaitos reklamentavimas tikrumo ir teisingumo aspektais. Pirmoji dalis skirta manipuliacijų apskaitoje teoriniams aspektams analizuoti. Antras skyrius skirtas manipuliacijų apskaitoje įtakos įmonės perspektyvoms tyrimo metodologijai nustatyti, tyrimo eigai aprašyti bei apibūdinti kokybiniame tyrime dalyvausiančius respondentus. Trečiame skyriuje analizuojama, kodėl svarbu verslui vykdyti skaidrią įmonės veiklą, kaip manipuliacijos apskaitoje gali paveikti įmonės perspektyvas bei kokių prevencinių priemonių imtis, kad būtų išventa manipuliacijų apskaitoje.

Magistro baigiamajame darbe išanalizuoti ir vertinami moksliniai požiūriai į pensijų kaupimo fondų veiklą, parengtas pensijų kaupimo fondų veiklos vertinimo modelis ir vertinti Lietuvos pensijų kaupimo fondų veiklos rezultatai. Pirmajame darbo skyriuje atskleisti teoriniai pensijų kaupimo fondų veiklos aspektai - samprata, reikšmė, modeliai, pensijų kaupimo sistemos pokyčiai Lietuvoje 2019 m. Antrajame darbo skyriuje remiantis ankstesnių mokslinių tyrimų analize išanalizuota, kokiais kriterijais ir metodais gali būti vertinama pensijų kaupimo fondų veikla bei pateiktas apibendrintas teorinis pensijų kaupimo fondų vertinimo modelis. Trečiajame skyriuje atliktas Lietuvos pensijų kaupimo fondų veiklos tyrimas - išanalizuoti II ir III pakopos pensijų fondų valdymo bei finansiniai rodikliai 2015 – 2018 m. ir 2019 m. I – III ketvirtį. Atlikta statistinė analizė, atlikta daugiakriterinė analizė. Darbo skyriaus gale pateiktas apibendrintas Lietuvos pensijų kaupimo fondų veiklos vertinimas.

Magistro baigiamajame darbe išanalizuotos ir įvertintos priežastys lemiančios GPM surinkimą, atliktas šių veiksnių poveikio vertinimas. Pirmame skyriuje nagrinėjama apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse ypatumai ir GPM pajamas lemiančių veiksnių teorinė analizė. Antrame darbo skyriuje nagrinėjami metodai, kuriais remiantis galime atlikti veiksnių poveikio analizę. Trečiame skyriuje analizuojami statistiniai duomenys lemiantys GPM surinkimą tarp ES-15 šalių, nustatoma kurie veiksniai labiausiai įtakoja GPM surinkimą ir pateikiama daugialypės tiesinės regresijos lygtis. Ketvirtajame skyriuje pateikiamos išvados ir siūlymai.