Tomas Akvinietis apie universalijas ir esse
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
Klaipėdos universitetas |
Logos |
| Date |
|---|
2013 |
Straipsnyje analizuojama tomistinė universalijų ir buvimo (esse) samprata. Universalijų klausimas viduramžiais buvo viena aktualiausių scholastikos problemų. Teologai ir filosofai ginčijosi dėl amžinųjų formų pažinimo ir jų egzistavimo intelekte, buvo klausiama, ar universalijos tėra mąstymo objektai, ar jos egzistuoja tikrovėje. Tomas Akvinietis universalijas traktavo trejopai: kaip intelekto nuo materijos abstrahuotas formas, kaip formas Dievo intelekte, kaip formas, kurios yra intelektinių substancijų esmė. Jis atskleidė, kad žmogiškasis pažinimas paremtas juslėmis ir vaizduote, be kurių pažinimas yra neįmanomas: nėra kūno – nėra pažinimo. Toks Angeliškojo Daktaro požiūris buvo svarbus plėtojant filosofinę antropologiją. Jis teigė, kad esinį ir esmę intelektas suvokia pirmiausia, nes esinys yra suprantamas per substancines formas, dėl kurių visi esiniai turi buvimą (esse). Buvimas, kaip metafizikos objektas, yra viena iš svarbiausių Akviniečio filosofinės sistemos dalių, atskleidžianti visuotinį daiktų tapsmą, universalijų prigimtį ir jų buvimo būdus.
The article analyzes the thomistic concepts of universals and existence (esse). In the Middle Ages, the question of universals was one of the most relevant problems of scholasticism. Theologians and philosophers debated over cognition of eternal forms and their existence in human understanding. They used asking: did universals exist in reality or in the intellect alone. Aquinas treated universals in three ways: as forms abstracted from matter, as forms in the divine intellect, and as forms which are the essences of intellectual substances. He was convinced that human cognition is grounded on sense perceptions and imagination without which the cognition is not possible: no body – no cognition. This attitude of the Angelic Doctor was very important for the development of philosophical anthropology. He claimed that being and essence are the first things to be conceived by our understanding, that being (ens) is understood through substantial forms thanks to which all beings have existence (esse). Existence was one of the most important parts of Aquinas’s metaphysics used in explanation of general development of the material world, nature of universals and modes of their existence.
| Journal | Cite Score | SNIP | SJR | Year | Quartile |
|---|---|---|---|---|---|
Logos (Lithuania) | 0.1 | 0.124 | 0.192 | 2013 | Q3 |