Laikinas nuosavybės teisių apribojimas baudžiamajame procese: žalos atlyginimo problematika
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
Lietuvos socialinių mokslų centras | ||
Volungevičienė, Rasa | Vytauto Didžiojo universitetas |
| Date | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2026 | Nr. 2 (32) | 101 | 139 |
Straipsnyje analizuojama laikinojo nuosavybės teisių apribojimo baudžiamajame procese taikymo ir dėl šios procesinės prievartos priemonės galinčios kilti žalos atlyginimo problematika. Nors laikinas nuosavybės teisių apribojimas yra reikšminga baudžiamojo proceso priemonė, skirta užtikrinti galimą nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, turto konfiskavimą bei kitų baudžiamojo proceso tikslų įgyvendinimą, jo taikymas kartu reikšmingai riboja konstituciškai saugomą asmens nuosavybės teisę ir gali sukelti reikšmingų ekonominių bei socialinių padarinių tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Ypač aktuali problema tampa tais atvejais, kai ši priemonė taikoma ilgą laiką, o baudžiamasis procesas vėliau nutraukiamas arba priimamas išteisinamasis nuosprendis. Straipsnyje, taikant dokumentų analizės, sisteminį, loginį analitinį, lingvistinį ir lyginamosios analizės metodus, vertinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas bei jo santykis su valstybės civilinės atsakomybės instituto taikymu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnį. Lyginamosios analizės pagrindu nagrinėjamas Vokietijos teisinis modelis, ypatingą dėmesį skiriant baudžiamojo persekiojimo priemonėmis padarytos žalos atlyginimo įstatyme įtvirtintam kompensavimo mechanizmui, jo doktrininiam aiškinimui bei teismų praktikoje suformuotiems proporcingumo, nuosavybės apsaugos ir vadinamosios ypatingos aukos doktrinos taikymo kriterijams. Tyrimo rezultatai leidžia daryti išvadą, kad Lietuvos žalos atlyginimo modelis laikinojo nuosavybės teisių apribojimo atvejais išlieka fragmentiškas ir priklausomas nuo bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų įrodinėjimo, o tai apsunkina veiksmingos pažeistų asmens teisių gynybos užtikrinimą. Vokietijos teisinė patirtis atskleidžia specialaus kompensavimo mechanizmo reikšmę siekiant užtikrinti pusiausvyrą tarp baudžiamojo proceso tikslų ir nuosavybės teisės apsaugos bei sudaro prielaidas svarstyti aiškesnio ir nuoseklesnio žalos atlyginimo modelio tobulinimą Lietuvos teisėje.
This article examines the application of temporary restrictions on property rights in criminal proceedings, and the issue of compensation for damage caused by this kind of coercive procedural measure. Although temporary restrictions on property rights serve important objectives, including securing compensation for criminal damage and enforcing property confiscation, they significantly interfere with the constitutional right to property and can have serious economic consequences for individuals and organisations. This is particularly relevant when the measure is applied over a prolonged period, and criminal proceedings subsequently end in discontinuation or acquittal. The study uses documentary, systematic, logical-analytical, linguistic, and comparative legal methods to analyse the legal framework set out in Article 151 of the Criminal Procedure Code of the Republic of Lithuania and its relationship with the state's civil liability under Article 6.272 of the Civil Code. The study also examines the German compensation model under the Act on Compensation for Criminal Prosecution Measures (StrEG), focusing on its doctrinal interpretation and the judicial criteria concerning proportionality and the protection of property rights. The findings suggest that the Lithuanian model is fragmented and relies on proving the general conditions for state civil liability, thereby limiting the effective protection of infringed property rights. In contrast, the German model demonstrates the advantages of a specialised compensation mechanism and provides useful guidance for improving the Lithuanian legal framework.