Lietuvos teisė 2022
2022 m. ESTT prejudiciniai sprendimai pagal Lietuvos teismų perduotus klausimusItem type:Publication, [2022 CJEU Preliminary Rulings in Cases Referred by Lithuanian Courts]research article[2022][S4][S001][14]Lietuvos teisė 2022: esminiai pokyčiai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2022., p. 249-262Šiame straipsnyje yra analizuojamos 2022 m. ESTT išnagrinėtos lietuviškos bylos, kurias prejudiciniam sprendimui pagal SESV 267 str. perdavė Lietuvos teismai. Septynis iš šių prašymų perdavė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, po vieną – Lietuvos Aukščiausiasis teismas, Vilniaus apygardos administracinis teismas ir Mokestinių ginčų komisija. Dvi reikšmingiausios 2022 m. bylos buvo susijusios su asmens pagrindinių teisių apsauga. Tai, pirma, ESTT Didžiosios kolegijos išnagrinėta byla prieš Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją dėl viešųjų ir privačių interesų deklaracijų duomenų viešinimo ir, antra, prieglobsčio prašytojo byla dėl jo sulaikymo teisėtumo. Abiem atvejais ESTT konstatavo, kad Lietuvos teisinis reglamentavimas buvo nesuderinamas su ES teise. Ne mažiau svarbi yra ir Baltic Master byla, kurią LVAT perdavė ESTT prejudiciniam sprendimui atnaujinęs procesą byloje po to, kai EŽTT konstatavo, kad Lietuvos Respublika pažeidė įmonės teisę į teisingą teismą, LVAT tinkamai nemotyvavus savo atsisakymo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo. Nepaisant įmonei palankaus ES teisės išaiškinimo, LVAT nusprendė nekeisti bylos galutinio rezultato, savo sprendimą pagrindęs kita teisės norma. Straipsnio tikslas – taikant aprašomąjį ir bylų analizės metodus įvertinti, kokias Lietuvos teisės tobulinimo kryptis 2022 m. identifikavo ESTT.
103 66 Bendrovių reglamentavimo pokyčiai: ar atėjo startuolių aukso amžius?Item type:Publication, [Changes in Company Regulation: Has the Golden Age of Start-Ups Come?]research article[2022][S4][S001][19]Lietuvos teisė 2022: esminiai pokyčiai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2022., p. 191-209Straipsnyje analizuojami 2022 m. lapkričio 17 d. priimti esminiai Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai, susiję su akcijų klasių liberalizavimu, bendrovės akcijų išpirkimo instituto įvedimu nebiržinėms bendrovėms, uždarųjų akcinių bendrovių minimalaus įstatinio kapitalo reikalavimo sumažinimu, dalyvavimo ir balsavimo visuotiniame akcininkų susirinkime elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos detalizavimu, susijusių šalių sandorių tvirtinimo ir atskleidimo taisyklių tikslinimu. Daroma išvada, kad dauguma teisinio reglamentavimo pakeitimų rodo vis didėjančią startuolių teisės ir amerikietiškojo bendrovių teisės modelio įtaką. Po įstatymo pakeitimų padaugėjo teisinio tikrumo kai kuriais klausimais, tačiau galbūt ne visiškai dėl bendrovių steigėjų (dalyvių) savireguliacijos laisvės ribų nustatant akcijų suteikiamas teises. Į kai kuriuos klausimus atsakymus turės pateikti teismų praktika arba ateityje toliau bus tobulinamas teisinis reguliavimas. Įstatymų leidėjui pritrūko ir sisteminio požiūrio dėl mažųjų akcininkų pasitraukimo iš bendrovės galimybių reglamentavimo.
181 137 Kas kontroliuos viską kontroliuojančias slaptąsias tarnybas? Žvalgybos kontrolieriaus instituto įsteigimas žmogaus teisių ir laisvių apsaugai stiprintiItem type:Publication, [Who Controls the All-Controlling Secret Services? The Establishment of the Institution of the Intelligence Ombudsperson in Seeking to Strengthen the Protection of Human Rights and Freedoms]research article[2022][S4][S001][13]Lietuvos teisė 2022: esminiai pokyčiai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2022., p. 23-35Itin plati ir lanksčiai interpretuojama nacionalinio saugumo samprata suponuoja žvalgybos institucijų veiksmų įvairovę, kurie yra būtini šiuolaikinėms valstybėms, norinčioms apsisaugoti nuo vis sudėtingėjančių išorės ir vidaus grėsmių, keliančių pavojų konstitucinei santvarkai, demokratinėms institucijoms ar valstybės išlikimui apskritai. Žvalgybos institucijų paskirtis yra surinkti kaip galima daugiau duomenų apie valstybei kylančias grėsmes įvairiose srityse; siekdamos įgyvendinti joms priskirtas funkcijas, žvalgybos institucijos neišvengiamai įsiterpia į asmens teises ir laisves. Šių institucijų specifika, o ypač tai, kad jų paskirtis yra užtikrinti nacionalinių interesų apsaugą, inter alia garantuoti nacionalinį saugumą, t. y. konstitucinį gėrį, skirtą pačios valstybės egzistavimui užtikrinti, suponuoja, kad žvalgybos institucijų ir (arba) jų pareigūnų veiksmų teisėtumas, atsižvelgiant į šių institucijų specifiką, neviešą jų veiklos pobūdį, turi būti kontroliuojamas, siekiant išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp valstybės saugumo interesų ir atskiro asmens teisių ir laisvių apsaugos, kuri taip pat yra viena iš fundamentalių konstitucinių vertybių. Nepriklausomos, nešališkos, objektyvios kontrolės institucijos – ombudsmenai, kurie tiria netinkamo administravimo ir įtariamų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pažeidimų atvejus, – vienas iš būdų užtikrinti, kad žvalgybos institucijos ir pareigūnai savo veiklą vykdytų neperžengdami teisės aktuose numatytų kompetencijos ribų ir nepiktnaudžiautų suteiktais įgaliojimais. Nors pagal Konstitucijos 73 straipsnio 1 dalį valstybės pareigūnų veiksmų kontrolė, siekiant apsisaugoti nuo biurokratizmo ir piktnaudžiavimo atvejų, priskirta Seimo kontrolieriams, Konstitucija nedraudžia steigti specializuotų nepriklausomų kontrolės institucijų, kurioms pavedama kontroliuoti tam tikroje srityje veikiančias valstybės institucijas. Pasinaudodamas šia diskrecija, įstatymų leidėjas nusprendė įsteigti naują pareigybę – žvalgybos kontrolierių, kuris turėtų įgaliojimus ne tik tirti žvalgybos institucijų (Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento) ir jų pareigūnų veiklą biurokratizmo ir piktnaudžiavimo aspektu, ir ne tik gavęs pareiškėjų skundus, kaip tai galėjo daryti Seimo kontrolieriai, bet ir pats savo iniciatyva galėtų pradėti tyrimą, manydamas, kad žvalgybos institucijos, vykdydamos savo veiklą, galėjo nukrypti nuo joms teisės aktais suteiktų įgaliojimų ar juos viršyti. Tokios proaktyvios žvalgybos kontrolieriaus pareigybės įsteigimas turėtų prisidėti prie veiksmingesnės žmogaus teisių ir laisvių apsaugos. Pagrindo kalbėti apie Seimo kontrolierių konstitucinių įgaliojimų pažeidimą nėra, nes teisė steigti kitas nepriklausomas kontrolės institucijas kyla iš pačios Konstitucijos, kaip ir pareiga įstatymų leidėjui tinkamai subalansuoti nepriklausomų kontrolės institucijų sistemą sudarančių institucijų kompetenciją. Taigi būtų netikslinga ir neveiksminga tą pačią funkciją – žvalgybos institucijų ir jų pareigūnų veiklos kontrolę biurokratizmo ir piktnaudžiavimo aspektu – pavesti skirtingiems kontrolieriams, juolab kad vieni iš jų yra specializuoti ir žvalgybos institucijų ir jų pareigūnų veiklos kontrolę vykdo platesniu mastu nei vien tik nurodytasis aspektas.
59 34 2022 m. Europos Sąjungos ribojamųjų priemonių (sankcijų) įgyvendinimo Lietuvoje tendencijosItem type:Publication, [Trends in Lithuania Regarding the Implementation of European Union Restrictive Measures (Sanctions) in 2022]research article[2022][S4][S001][19]Lietuvos teisė 2022: esminiai pokyčiai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2022., p. 275-293Šiame straipsnyje analizuojamas 2022 m. teisėkūros procedūros būdu priimtų Europos Sąjungos (ES) Tarybos teisės aktų dėl ribojančių priemonių (sankcijų) taikymo Rusijos Federacijai, Baltarusijos Respublikai ir Irano Islamo Respublikai dėl Rusijos vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą ir Baltarusijos ir Irano prisidėjimo prie šios agresijos reglamentavimas. Atlikus analizę nustatyta, kad iki 2022 m. Taryba neturėjo patirties per trumpą laiką (per beveik 9 mėnesius) savarankiškai taikyti tokio masto ES sanacijas, kurios Tarybos buvo pritaikytos Rusijai. Šios ES sankcijos ir jų mastas buvo diskutuojamas tarp ES valstybių narių siekiant surasti priimtiną balansą tarp šių sankcijų siekiamų tikslų ir ES valstybių narių siekio užtikrinti būtiniausių viešųjų paslaugų tiekimo nepertraukiamumą nacionaliniams ūkio subjektams ir vartotojams, inter alia, jos buvo derinamos ir tuo pačiu metu taikomos kartu su ES partneriais (Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir Jungtine Karalyste). Taip buvo siekiama padaryti didesnį poveikį Rusijos valdžios atstovams, kad jie nutrauktų karinę agresiją prieš Ukrainą. Analizuojamas ES sankcijų taikymo reglamentavimas ypatingas ir tuo, kad jis nustatė naujų rūšių ES sankcijas, kurios dar nebuvo Tarybos taikomos jokiai kitai valstybei ir buvo išplėstos gretutinėms valstybėms už jų prisidėjimą prie Tarybos sankcionuotos valstybės karinės agresijos Europos žemyne, nematytos nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Atliktus analizę taip pat nustatyta, kad Lietuvos nacionaliniai teisėkūros subjektai ėmėsi 2022 m. priimtų ES sankcijų įgyvendinimo reglamentavimo pakeitimų, kurių reglamentavimas buvo papildytas naujomis teisės nuostatomis. Tačiau šių teisės nuostatų neišsamumas tapo virtinės skirtingų instancijų Lietuvos teismų procesinių sprendimų priėmimo priežastimi. Dėl to šiame straipsnyje atlikta analizė buvo sukoncentruota ir į esminių Lietuvos nacionalinio reguliavimo pokyčių nustatymą. Juos paveikė 2022 m. Tarybos nustatytas neregėtas masto ES sankcijų reglamentavimas Rusijai ir gretutinėms valstybėms.
164 34 Valstybės tarnybos instituto teisinė reforma 2022–2023 metaisItem type:Publication, [Legal Reform of the Civil Service in 2022–2023]research article[2022][S4][S001][9]Lietuvos teisė 2022: esminiai pokyčiai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2022., p. 141-149Pastaraisiais metais daug kalbama apie valstybės tarnybos institutą. Dažnai akcentuojama, kad sparti technologijų plėtra, didėjantis piliečių ir verslo poreikis gauti modernias ir prieinamas viešąsias paslaugas, būtinybė profesionaliai spręsti vis sudėtingesnius iššūkius ir krizines situacijas, inertiškas viešojo sektoriaus veikimas verčia iš esmės apsvarstyti ir pertvarkyti viešojo sektoriaus ekosistemą – paslaugas, institucijas, procesus ir žmones1. Šios diskusijos lėmė būtinumą keisti teisinį reguliavimą ir palaipsniui inicijuoti valstybės tarnybos instituto teisinę reformą. Pažymėtina, kad bandymų atlikti valstybės tarnybos reformą buvo daug, pavyzdžiui, vien Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas2 keistas 135 kartus. Šaržuojant esamą situaciją pabrėžtina tai, kad visai neseniai Lietuvos Respublikos Seime, 2021 m. gruodžio 23 d., buvo priimtas Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymas3, bet jį siūloma reformuoti vėl. Toks itin dažnas tų pačių teisės aktų keitimas lemia teisinio reguliavimo chaotiškumą. Atliepiant pastarųjų metų iššūkius 2022 metais įvyko valstybės tarnybos instituto reformos pradžia: Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektas4. Projektu siūloma Valstybės tarnybos įstatymą išdėstyti nauja redakcija, pakeičiant daugelį valstybės tarnybos santykių teisinio reguliavimo aspektų. Šiuo dokumentu siekiama sukurti lankstesnę ir labiau į rezultatą orientuotą valstybės tarnybą, joje suburti atskirą vadovų korpusą ir stiprinti jo kompetencijas, pertvarkyti biudžetinių įstaigų valdymą pagal naują valdysenos modelį ir kt. Pritartina tam, kad valstybės tarybos institutas turi būti tobulintinas, tačiau reformos sėkmė visada priklauso nuo priimtų teisės aktų kokybiškumo ir tinkamo jų įgyvendinimo. Todėl šiame straipsnyje iš esmės analizuojamas aktualiausias Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo projektas ir jo galima įtaka valstybės tarnybos instituto teisinei reformai.
217 65 Teisinio reguliavimo pokyčiai dėl atliekų tvarkymo sistemos dalyvių civilinės atsakomybės draudimo ir prievolių įvykdymo užtikrinimo priemoniųItem type:Publication, [Changes in Legal Regulation Regarding Civil Liability Insurance and Measures to Ensure the Fulfillment of the Obligations of the Participants of the Waste Management System]research article[2022][S4][S001][10]Lietuvos teisė 2022: esminiai pokyčiai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2022., p. 151-160Siekiant išvengti galimų neigiamų pasekmių (įskaitant žalą) aplinkai ir žmonių sveikatai, tretiesiems asmenims, valstybės finansams ir pan., buvo priimti ir 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimai dėl atliekų tvarkytojų civilinės atsakomybės draudimo ir atliekų tvarkytojų prievolių, susijusių su atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimu, įvykdymo užtikrinimo priemonių. Be kita ko, buvo įtvirtinti standartiniai, lygiateisiškumą tarp skirtingų atliekų tvarkytojų užtikrinantys priemonių sumų apskaičiavimo dydžiai. Taip pat 2022 m., įgyvendinant pakuočių atliekų tvarkymo sistemos reformą, aplinkos ministro įsakymu buvo priimtas naujas tvarkos aprašas, numatantis tvarką dėl pakuočių gamintojų ir importuotojų organizacijų turimų pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių (banko garantijų ir (ar) laidavimo draudimo sutarčių), jų panaudojimo tvarkos ir tarpinės institucijos – Aplinkos apsaugos agentūros – vaidmens. Aplinkos apsaugos agentūra pagal naują teisinį reglamentavimą preliminariai vertins, ar savivaldybės (arba savivaldybių pavedimu – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus) arba pakuočių atliekų tvarkytojo (perdirbėjo) kreipimasis dėl gamintojų ir importuotojų organizacijos prievolių nevykdymo ir, atitinkamai, banko garantijos ar laidavimo draudimo išmokos gavimo yra pagrįstas. Minėtais teisinio reglamentavimo pakeitimais atliekų tvarkymo sistemos dalyviams yra keliami aukštesni finansinio pobūdžio reikalavimai, tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimais, jie laikytini pagrįstais, nes prisidės prie tinkamo atliekų tvarkymo sistemos veikimo ir viešojo intereso užtikrinimo.
74 25 Lietuvos autorių teisės reforma bendrojoje skaitmeninėje rinkojeItem type:Publication, [The Reform of Lithuanian Copyright Law in the Digital Single Market]research article[2022][S4][S001][14]Lietuvos teisė 2022: esminiai pokyčiai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2022., p. 211-224Atsižvelgiant į technologijų plėtrą ir pokyčius, Europos Sąjungos (ES) lygmeniu atnaujintos autorių teisių ir gretutinių teisių taisyklės, siekiant sukurti išsamią aiškesnių ir skaitmeniniam amžiui pritaikytų taisyklių sistemą, kuri padėtų ginti autorių teisių saugomą medžiagą ir būtų naudinga teisių turėtojams, leidėjams, paslaugų teikėjams ir naudotojams. ES autorių teisės reforma bendrojoje skaitmeninėje rinkoje įvyko priimant direktyvos lygmens teisinio reguliavimo pakeitimus, kurie 2022 m. buvo perkelti į Lietuvos nacionalinę teisę. Įgyvendinant Direktyvą 2019/790 buvo priimti Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimai, kuriais įvykdyta Lietuvos autorių teisės reforma bendrojoje skaitmeninėje rinkoje. Lietuvos įstatymų leidėjas iš esmės pažodžiui perkėlė direktyvos nuostatas, todėl bet kurie aštriausi ar daug diskusijų susilaukę probleminiai klausimai gali būti ir toliau adresuoti ES teisėkūros subjektams. Lietuvos įstatymų leidėjas kūrybingai ir plečiamai į nacionalinę teisę perkėlė tik tinkamo ir proporcingo atlygio principą. Taigi Lietuvos įstatymų leidėjas nesiryžo imtis drąsių sprendimų, kuriais būtų pasirinkta ryški pozicija iki galo neapibrėžtais ar probleminiais klausimais. Direktyvos 2019/790 perkėlimo procese buvo priimti ir tokie pakeitimai, kurie nesusiję su ES antrinių teisės aktų perkėlimu: grąžintas autorių teisių ribojimas, numatantis kūrinio panaudojimą karikatūrai, parodijai ar pastišui, naujai sureguliuotas fonogramų, įtrauktų į kitas laikmenas ar kūrinius, teisinės apsaugos klausimas, reglamentuotos retransliavimą papildančios internetinės paslaugos.
87 220 Sankcijų prieš Rusiją paketų dėl agresijos Ukrainoje teisiniai aspektai ir LietuvaItem type:Publication, [Legal Aspects of the Round of Sanctions Applied to Russia over Aggression against Ukraine]research article[2022][S4][S001][12]Lietuvos teisė 2022: esminiai pokyčiai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2022., p. 263-274Dar niekada Lietuvos valstybė netaikė tarptautinių sankcijų taip gausiai kaip 2022 metais. Į Rusijos pradėtą agresiją prieš Ukrainą tarptautinė bendrija sureagavo labai greitai. Nuo pat karo prieš Ukrainą pradžios buvo pradėtos taikyti tarptautinės sankcijos Rusijai, kurios palaipsniui darė vis didesnį poveikį. Šioje srityje gana aktyvų vaidmenį vaidina Europos Sąjunga, dėl kurios pastangų Rusijai buvo pritaikyti net devyni sankcijų paketai. Sankcijų taikymo procesas pareikalavo iš Lietuvos valstybės kardinaliai atnaujinti norminę bazę, kurios pagrindu būtų sėkmingai užtikrintas tinkamas ir veiksmingas sankcijų taikymo procesas. 2022 metais Lietuvos valstybė padarė esmines korekcijas 2004 metais priimtame Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatyme. Buvo pakeistas ne tik įstatymo pavadinimas, bet ir padaryti svarbūs įstatymo pakeitimai: įstatyme pateikiamos pagrindinės sąvokos, išskiriamos ekonominės, finansinės, socialinės, politinės, susisiekimo sankcijų rūšys. Gana detaliai įstatymas reglamentavo tarptautinių sankcijų koordinavimo ir užtikrinimo klausimus. Šioje srityje yra reikšminga Tarptautinių sankcijų koordinavimo komisija. Svarbus sankcijų taikymo dokumentas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 metų gegužės 25 dienos nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo įgyvendinimo“. Straipsnyje keliamas tikslas apžvelgti Lietuvos valstybės norminę bazę tarptautinių sankcijų įstatymo klausimais, apibūdinti devynis Europos Sąjungos sankcijų paketus, taikomus Rusijai dėl agresijos prieš Ukrainą, taip pat siekiama atsakyti į klausimą, ar būtinas Tarptautinis tribunolas dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą.
225 39 Lietuvos bausmių vykdymo sistemos įgalinimasItem type:Publication, [The Empowerment of the Lithuanian Penal System]research article[2022][S4][S001][13]Lietuvos teisė 2022: esminiai pokyčiai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2022., p. 57-69Straipsnyje analizuojama 2022 metų Lietuvos bausmių sistemos pertvarka, kuria įtvirtintas Europoje vyraujantis dualistinis bausmių vykdymo sistemos modelis, kai veikia dvi lygiavertės ir viena kitai nepavaldžios penitencinės tarnybos: Lietuvos probacijos tarnyba ir Lietuvos kalėjimų tarnyba. Straipsnyje nuosekliai pateikiami bausmių vykdymo sistemos pertvarkos strateginiai etapai, išskiriamos trys pagrindinės pokyčių kryptis, atskleidžiamas jų turinys. Sistemiškai analizuojami strateginius įkalinimo įstaigų pokyčius lemiantys veiksniai, taip pat atskleidžiami žmogiškųjų ir finansinių išteklių valdymo klausimai. Straipsnyje analizuojami ir pateikiami Lietuvos probacijos tarnybos, taip pat Lietuvos kalėjimų tarnybos kaupiami statistiniai duomenys, daromos trumpalaikės prognozės ir formuluojami nauji iššūkiai. Straipsnyje daromos išvados, kad su 2022 m. pertvarka bus užtikrintas Lietuvos bausmių vykdymo sistemos centralizavimas, funkcijų išgryninimas ir padalinių struktūravimas, ir tai užtikrins vieno juridinio asmens funkcionavimą ir teritorinių padalinių (kalėjimų) sąveiką. Įgyvendinami pokyčiai leidžia optimizuoti žmogiškuosius, finansinius resursus, taip pat išsigryninti disponuojamo turto poreikius. Be to, straipsnyje akcentuojama, kad įgalinant bausmių vykdymo sistemą siekiama sustiprinti tiek Lietuvos probacijos tarnybos, tiek Lietuvos kalėjimų tarnybos vidaus ir finansų kontrolę, užtikrinti efektyvesnį vidaus administravimą, vieningą Bausmių vykdymo kodekso taikymo praktiką. Straipsnyje aptariama bausmių vykdymo sistemos strategija iki 2030 metų.
309 54 ES Skaitmeninių paslaugų akto ir Skaitmeninės rinkos akto svarba LietuvaiItem type:Publication, [The Significance of the EU Digital Services Act and the EU Digital Markets Act for Lithuania]research article[2022][S4][S001][14]; Lietuvos teisė 2022: esminiai pokyčiai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2022., p. 177-190Straipsnyje analizuojami du 2022 metų pabaigoje paskelbti ir įsigalioję Europos Sąjungos (ES) reglamentai – Skaitmeninių paslaugų aktas ir Skaitmeninės rinkos aktas, kuriais įvedamos reikšmingai naujos skaitmeninės paslaugų teikimo ir skaitmeninės rinkos dalyvių veikimo rinkoje taisyklės, kuriomis siekiama apginti skaitmeninių paslaugų naudotojų teises bei interesus ir paskatinti ES skaitmeninės rinkos plėtrą ir pažangą. Minėti reglamentai reikšmingai keičia skaitmeninių paslaugų rinką, nes lyderiaujantiems skaitmeninių paslaugų teikėjams numatomos naujos papildomos imperatyvaus pobūdžio pareigos, o ES sukuria naujus šių lyderiaujančių skaitmeninių paslaugų tiekėjų priežiūros instrumentus. Skaitmeninių paslaugų aktu ir Skaitmeninių rinkų aktu iš esmės siekiama perkelti dalį dominuojančių skaitmeninių paslaugų teikėjų turimos galios mažesniems jų konkurentams, verslo klientams ir galutiniams naudotojams (vartotojams).
161 91