Baudžiamosios teisės ir proceso institutas / Institute of Criminal Law and Procedure
Konfiskuotino turto (nusikalstamos veikos padarymo priemonės) vertės išieškojimasItem type:Publication, [Recovery of the value of property used as instrumentalities of a criminal offence.]research article[2026][S4][S001][16]Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2026Straipsnyje analizuojama Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso norma, reglamentuojanti konfiskuotino turto vertės išieškojimą. Konfiskuotino turto vertės išieškojimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri padeda įgyvendinti bausmės tikslus ir užtikrinti, kad nusikalstamos veikos taptų ekonomiškai nenaudingos. Kaltininkui skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, kaip ir bausmė, turi būti individualizuojama: reikia, kad ji ne tik atliktų represinę funkciją, bet ir būtų proporcinga bei teisinga. Įstatymų leidėjas nenumatė galimybės išieškoti tik dalį konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad, siekiant įgyvendinti teisinės valstybės principą, teismai, atsižvelgdami į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nusikalstamą veiką padariusį asmenį charakterizuojančius duomenis ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes, gali spręsti dėl konfiskuotino turto dalies išieškojimo. Įvertinus kriterijus, kuriais teismai vadovaujasi nustatydami konfiskuotino turto vertės išieškojimo dydį, pažymėtina, jog visais atvejais reikėtų įvertinti ir kaltininko turtinę padėtį, kad skiriama baudžiamojo poveikio priemonė atitiktų teisingumo, proporcingumo ir teisinės valstybės principus. Straipsnyje taip pat analizuojama, ar turto vertę atitinkanti pinigų suma su PVM atitinka turto vertės sampratą.
18 28 Strategic Approaches to Ensuring Information Security in the Context of Digitalisation of Economic ProcessesItem type:Publication, research article[2026][S1b][S001][35] ;Kullolli, Brunela ;Adanbaev, Aibek ;Ketners, Karlis; Kusznieruk, PeterP.A. Persona e Amministrazione: Ricerche Giuridiche sull’Amministrazione e l’Economia = Public Governance, and Economic Security in Transition., 2026, p. 419-453The purpose of this study was to identify the relationship between digital security and economic sustainability in the context of digital governance transformation on the example of Albania, Lithuania, Estonia, Croatia, and the Czech Republic. The methodological framework included structural-functional analysis, processing of statistical indicators, and econometric modelling of the dependencies between the level of digital security and indicators of economic activity. Special attention was paid to the analysis of modern cybersecurity regulations adopted in 2024-2025, with a focus on sectoral regulation and the powers of national authorities. The study found that countries with greater values of the digital maturity index (up to 74.3 in Estonia) and human capital (up to 0.79), as well as with a prominent level of employee coverage by corporate cyber awareness programmes (up to 81% in the same country), demonstrated lower productivity losses due to cyber incidents, greater resilience to solvency risks (up to 0.33 in the Czech Republic), and a greater share of e-commerce in the gross domestic product (GDP) (up to 9.8% in the Czech Republic). The active implementation of digital security tools was found to be accompanied by a decrease in the negative impact of incidents on the activities of enterprises, although in some cases (e.g., in Estonia) high losses were maintained with a small number of violations. The study determined that the introduction of cloud services and multi-level authentication is critical to increasing the adaptability of economic systems to digital challenges and reducing the overall level of vulnerability of enterprises. The summary results of the study highlighted the need to integrate technical solutions, digital education, institutional protocols, and corporate cyber hygiene culture into a single, coherent digital security strategy that factors in the specifics of national digitalisation models. The findings of this study can be used by public authorities, small and medium-sized businesses, analytical institutions, and developers of digital strategies to optimise information security management mechanisms.
2 12 Ginamieji su negalia: konvencinės, Europos Sąjungos teisės nuostatos ir mokslinės diskusijosItem type:Publication, [Defendants with Disabilities: Conventional and European Union Legal Provisions and Scientific Discussions.]research article[2026][S5][S001][16]Constitutiones et libertates: žmogaus teisės XXI amžiuje = Constitutiones et libertates: human rights in the twenty-first century : Liber Amicorum in Honorem professorae Toma Birmontienė : recenzuotų mokslinių straipsnių rinkinys, 2026, p. 488-503Nepaisant tarptautinių ir Europos Sąjungos teisinių standartų, asmenų su negalia, taip pat ir ginamųjų (įtariamųjų, kaltinamųjų), padėtis, kaip nurodo atlikti tyrimai, skirtingose valstybėse kelia susirūpinimą. Jie neretai susiduria su dideliais sunkumais, siekdami lygiai su kitais asmenimis dalyvauti teisiniuose procesuose ir gauti tinkamą paramą. Sprendžiant nurodytą problematiką, visų pirma, reikėtų išnagrinėti ir įvertinti pačius asmenų su negalia teisių apsaugos standartus. Todėl šiame straipsnyje pristatomos ir analizuojamos Jungtinių Tautų asmenų su negalia konvencijos 12 ir 13 str. nuostatos ir jų reikšmė ginamųjų su negalia teisinei padėčiai. Taip pat pristatomos ir nagrinėjamos Europos Sąjungos direktyvose ir Europos Komisijos rekomendacijoje numatytos specialiõs apsaugos garantijos pažeidžiamiems įtariamiesiems ar kaltinamiesiems ir jų atitiktis Jungtinių Tautų Konvencijoje įtvirtintiems įsipareigojimams. Paskutinėje straipsnio dalyje supažindinama su skirtingomis mokslinėmis nuomonėmis dėl „nepakaltinamumo“ ir „procesinio neveiksnumo“ institutų (ne)išlaikymo. Straipsnis užbaigiamas siūlymu tęsti šia tema mokslines diskusijas, siekiant surasti geriausius aptartų problemų sprendimus.
8 26 Manifestations of Victimisation among Lithuanian Teachers and their Experiences in Educational InstitutionsItem type:Publication, research article[2026][S1b][S007][19]; ; ; ; ; ; ; ; ; ;Bitinaitė-Motiejūnienė RugilėJournal of education culture and society., 2026, p. 93-111Abstract Aim. The aim of this study is to reveal the victimisation of Lithuanian teachers in educational institutions. In order to achieve the aim of the study, the following hypotheses were put forward: traumatic experiences as a student are related to experiences of bullying and violence as a teacher; different forms of violence are interrelated; and teachers who have experienced one form of violence are more likely to experience others. Methods. A quantitative study was conducted, and a questionnaire was developed for data collection using validated scales: Multidimensional Teacher Victimisation Scale (MT-VS-2); Teacher Bullying Experience Scale; Posttraumatic Cognitions Inventory – PTCI-9; Brief COPE. A probabilistic multistage sampling method was used, involving systematic and cluster sampling, with 1,044 teachers participating. Results. Teachers most often experience psychological and verbal abuse (e.g., the incitement of students to disobey, swearing, gossip, etc.), and less often experience physical abuse, damage to property, sexual harassment, and cyber-attacks. Significant correlations were found between early trauma and current bullying by students, parents, colleagues, and administrative staff. Strong links were also found between physical violence and sexual and cyber harassment, as well as between property damage and psychological violence. Conclusions. Teacher victimisation is a complex phenomenon determined by traumatic experiences, interpersonal relationships, and the overall school climate. Teachers most often experience psychological and verbal violence. The different forms of violence experienced by teachers are interrelated. Originality. The study found that trauma experienced by teachers in childhood is positively associated with current experiences of violence and greater visibility of violence.
5 24 Veiksmingas baudžiamasis procesas ir jo kriterijai: kaip suprasti baudžiamojo proceso kokybę?Item type:Publication, [Effective criminal process and its criteria: how to understand the quality of the criminal process?]research article[2026][S4][S001][26]Jurisprudencija = Jurisprudence., 2026, p. 29-54Straipsnyje analizuojami kriterijai „nepriklausomumas“, „našumas“ ir „kokybė“, kuriais remiantis vertinama, ar baudžiamasis procesas yra veiksmingas. Visų pirma bendrai pristatoma nepriklausomumo ir našumo samprata. Pabrėžiama, kad „nepriklausomumas“ pirmiausia turėtų būti suprantamas kaip teismo ir teisėjo, taip pat prokuroro ir gynėjo (advokato) institucinė ir funkcinė nepriklausomybė, padedanti užtikrinti visuomenės pasitikėjimą teisingumo vykdymu. „Našumas“ nusako, kiek laiko ir kitų sąnaudų (žmogiškųjų išteklių, lėšų, priemonių ir kt.) reikia baudžiamojo proceso tikslams pasiekti, tačiau svarbiausiu našumo dėmeniu laikytina baudžiamojo proceso trukmė. Kriterijus „kokybė“ straipsnyje nagrinėjamas išsamiau. Pateikiama išvada, kad šis kriterijus yra plačiausias savo turiniu ir apibrėžiamas sudėtingiausiai. Remiantis teisinio reguliavimo, teismų praktikos analize ir jau atliktų mokslinių tyrimų rezultatais, išskiriami šie proceso kokybės elementai: kokybiškas teisinis reguliavimas; teisingumo prieinamumas; procesinis lygiateisiškumas; teisės į gynybą užtikrinimas; kitų proceso dalyvių teisių užtikrinimas; suprantama (aiški) proceso eiga ir nuspėjami sprendimai; teismo proceso ir sprendimų viešumas; teisingas (pagrįstas) baigiamasis teismo sprendimas.
18 28 The relationship between teachers’ critical thinking, experiences of victimization in educational institutions, and psychological well-beingItem type:Publication, research article[2026][S1][S007,S006][16]; ; ; ; ; ; ; ; ; ; Frontiers in psychology., 2026, p. 1-16Teacher victimization is a growing concern with well-documented implications for educators’ psychological well-being. However, less is known about how such experiences relate not only to emotional outcomes but also to critical thinking. This study aimed to examine the associations between different forms of teacher victimization (e.g., physical, social, verbal, and cyber), psychological well-being (flourishing, positive and negative emotions), and critical thinking.
6 22 Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo reguliavimo ir taikymo problemosItem type:Publication, [Issues related to the regulation and application of release from criminal liability due to the insignificance of the criminal act.]research article[2025][S4][S001][20]Jurisprudencija = Jurisprudence., 2025, p. 400-419Šiame straipsnyje tiriamos tam tikros atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo problemos. Pasikeitus Baudžiamajame kodekse įtvirtintam reguliavimui, mažareikšmiškumo norma nebegali būti taikoma sunkiems ir labai sunkiems nusikaltimams, o tai, manytina, nepagrįstai riboja teismų laisvę vertinti konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumą. Straipsnyje taip pat analizuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika taikant mažareikšmiškumo normą bylose dėl smurtinių nusikalstamų veikų, susijusių su smurtu tarp skirtingų lyčių atstovų ir smurtu, pavartotu siekiant auklėti vaikus. Iš jurisprudencijos išryškėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas labiau linkęs toleruoti moterų smurtą prieš vyrus, o ne atvirkščiai, ir tokiais atvejais taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pripažįstant, jog moterų pavartotas smurtas nesiekia baudžiamajai atsakomybei kilti būtino pavojingumo. Galima teigti, kad toks teismo vertinimas akivaizdžiai prieštarauja lyčių lygiateisiškumo principui. Kartu tirta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika vertinant auklėjimo tikslais tėvų pavartotą smurtą prieš vaikus. Šio teismo jurisprudencijoje sutinkami trys būdai formaliai netaikyti baudžiamosios atsakomybės siekiant, kad būtų užtikrinami ir vaiko interesai. Visgi manytina, kad tik vienas iš šių būdų atitinka ir baudžiamosios teisės paskirtį, ir vaikų, prieš kuriuos smurtauta, interesus.
11 16 Korupcinių nusikalstamų veikų dalykas – kyšis. Tam tikri diskusiniai ir probleminiai klausimaiItem type:Publication, [The subject of corruption crimes – bribe: certain debatable/ problematic issues.]research article[2025][S4][S001][22]Jurisprudencija = Jurisprudence., 2025, p. 224-245Straipsnyje analizuojamas korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų (kyšininkavimo, prekybos poveikiu, papirkimo) dalykas – kyšis. Kyšis gali būti įvairių formų, o tinkamas kyšio vertės nustatymas lemia baudžiamosios atsakomybės taikymą ir jos sunkumą, todėl darbe analizuojami probleminiai klausimai, susiję su kyšio vertės nustatymu ir kyšio atribojimu nuo dovanos, o dovanos – nuo kyšio. Išnagrinėjus, kaip yra nustatoma kyšio vertė, pažymėtina, jog nei teisės aktuose, nei teismų praktikoje nėra nustatytos specialios kyšio vertės įrodinėjimo taisyklės ir jo piniginė vertė gali būti įrodinėjama visomis teisėtomis priemo- nėmis, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje yra suformulavęs tam tikras teisės aiškinimo taisykles dėl kyšio vertės įrodinėjimo, kurios leidžia veiksmingai spręsti teisės taikymo problemas, susijusias su korupcinėmis nusikalstamomis veikomis. Straipsnyje taip pat išanalizuoti socialiniai ir teisiniai kyšio ir dovanos skirtumai: dovana – neatlygintina ir nesiejama su tarnybiniu santykiu; kyšis – atlygis už atliktus, atliekamus ar dar tik būsimus veiksmus ar neveikimą. Pateikiama išvada, jog tiek įstatymuose, tiek teismų praktikoje suformuota bendra taisyklė, kad dovanos viešojo sektoriaus darbuotojams yra draudžiamos ir nusikalstamos – laikomos kyšiu, nepaisant jų įvardijimo, vertės, teikimo ir gavimo momentų.
87 40 2025 m. Baudžiamojo kodekso pokyčiai ir jų vertinimasItem type:Publication, [Amendments to the Criminal Code in 2025 and their Assessment.]research article[2025][S5][S001][25]Lietuvos teisė 2025 : esminiai pokyčiai, p. 45-69Straipsnyje analizuojami Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK, Kodeksas, baudžiamasis įstatymas) pakeitimai, padaryti per 2025-uosius metus. Palyginti su 2024 m., nagrinėjamu laikotarpiu Lietuvos įstatymų leidyba materialios baudžiamosios teisės srityje nebuvo gausi. Baudžiamasis įstatymas keistas tik tris kartus. Pirmasis pakeitimas susijęs su BK 1231 straipsnio (Tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimas) ir Kodekso priedo pakeitimu. Šį pakeitimą lėmė siekis į Lietuvos nacionalinę teisę tinkamai perkelti 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2024/1226 dėl nusikalstamų veikų apibrėžties ir sankcijų už Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimą, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2018/1673, (toliau – Direktyva (ES) 2024/1226) nuostatas. Antruoju pakeitimu sušvelninta baudžiamoji atsakomybė už BK 228 straipsnio (Piktnaudžiavimas) normose kriminalizuotas pavojingas veikas. Nors tokio pakeitimo būtinumas buvo grindžiamas siekiu užtikrinti aiškesnį, efektyvesnį ir proporcingesnį atsakomybės už piktnaudžiavimą taikymą, visgi pagrindinė to priežastis, tikėtina, buvo noras sumažinti atsakomybę asmenims, susijusiems su vadinamosiomis čekiukų bylomis. Trečiuoju pakeitimu sugriežtinta atsakomybė už įvairaus pobūdžio kontrabandą (BK 199, 2532 , 2562 , 2601 , 2661 , 2672 , 2673 , 2764 straipsniai), akcizais apmokestinamų prekių neteisėtą disponavimą (BK 1992 straipsnis) ir transporto saugumo sutrikdymą (BK 282 straipsnis). Nors aktualizuotus baudžiamojo įstatymo pakeitimus įprasminantys įstatymai nėra didelės apimties, visgi kyla poreikis juos išnagrinėti detaliai. Ypač aktualu vertinti tuos įstatymo projekto pakeitimus, kuriais buvo siekiama kur kas platesne apimtimi spręsti su „čekiukų“ bylomis susijusių asmenų likimą. Be to, BK 228 straipsnio normose numatytoms sankcijoms švelninti skirtas įstatymas įsigaliojo tik po jo pakartotinio svarstymo ir priėmimo, nes Lietuvos Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 71 straipsnio 1 dalimi, priimtą įstatymą grąžino svarstyti iš naujo. Tai itin retas teisėkūros kontekstas. Baudžiamosios atsakomybės už piktnaudžiavimą švelninimas sulaukė ne tik Respublikos Prezidento veto, bet ir ganėtinai plataus aptarimo visuomenėje, iniciatyvos kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą (toliau – KT), todėl šie aspektai dar labiau sustiprina detalios atitinkamų BK pakeitimų analizės poreikį. Straipsnyje išreiškiama pozityvi nuomonė dėl piktnaudžiavimo baudžiamumo švelninimo, ypač tais atvejais, kai kaltininkų veiksmai vertinami inkriminuojant kvalifikuotą sudėtį. Aktualizuotus pakeitimus įtvirtinantis įstatymas atitinka BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl galioja atgal ir taip atveria galimybę su „čekiukų“ bylomis susijusių asmenų atsakomybę spręsti kur kas racionaliau ir ekonomiškiau. Moksliniu požiūriu svarbu įsigilinti ir į tas BK naujoves, kurios susijusios su baudžiamosios atsakomybės už kontrabandą, akcizais apmokestinamų prekių neteisėtą disponavimą ir transporto saugumo sutrikdymą griežtinimu. Tai taip pat aktualizuoja poreikį detaliau panagrinėti atitinkamas BK naujoves. Šie baudžiamojo įstatymo pakeitimai nusipelno išskirtinio dėmesio, nes jais siekiama spręsti cigarečių gabenimo meteorologiniais oro balionais problemą ir griežtai reaguoti į Lietuvai priešiškų režimų hibridines atakas, kurios trikdo Vilniaus oro uosto veiklą ir tūkstančiams žmonių sukelia didelių nepatogumų. Vis dėlto galima teigti, kad atsakomybės griežtinimas niekada nedarė pozityvaus poveikio nusikalstamumui, todėl ir šių pakeitimų rezultatas, tikėtina, bus toks pat. Be to, straipsnyje išsakoma kritika dėl konkrečių normų naujų formuluočių, kurių ankstesnėje baudžiamojo įstatymo redakcijoje nebuvo ir kurios taikymo stadijoje sukels negatyvių teisinių padarinių, galimai lemsiančių net ir atitinkamų normų virsmą tokiomis, kurias bus sudėtinga ar neįmanoma pritaikyti praktikoje. Nors Kodekso pakeitimai, susiję su baudžiamosios atsakomybės už tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimą tobulinimu, yra griežtinančio pobūdžio, jų būtinybė akivaizdi. Kita vertus, straipsnyje kritikuojama tai, kad baudžiamosios atsakomybės už BK 1231 straipsnio 1 dalyje aprašytas pavojingas veikas griežtinimas atliekamas tik įgyvendinant Direktyvos (ES) 2024/1226 nuostatas, o ne savarankiškai identifikavus atitinkamą gan seniai susiformavusį poreikį. Kritiškai vertinamas ir neatsargios kaltės nustatymas už veiką, kuri BK 1231 straipsnio 1 dalyje apibrėžta formalia sudėtimi, nes Kodekso bendrojoje dalyje tokia neatsargumo formuluotė nenumatyta.
33 108 Teacher Victimisation in Educational Institutions: Analysis of the Legal EnvironmentItem type:Publication, [Mokytojų viktimizacija ugdymo įstaigose: teisinės aplinkos analizė.]research article[2025][S1b][S007,S001][22]; ; ; ; Pedagogika., 2025, p. 136-157The article assesses the legal possibilities of protecting teachers from violence in Lithuanian educational institutions. It analyses how the legal framework ensures the right of teachers to protection from violence at work and to assistance. It is concluded that the concept of violence against teachers is not clearly defined in legislation, the legal framework does not sufficiently protect teachers from violence and is more oriented towards the protection of pupils.
20 26Scopus© Citations 1