Viešosios teisės institutas / Institute of Public Law
- book[2026][K5][S001][689]
; ; Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2026201 197 Didžiųjų šešėlyje : naujausios Lietuvos istorijos fragmentai liudininko akimisItem type:Publication, Knygos pavadinimas „Didžiųjų šešėlyje“ patiko ne visiems. Iš kai kurių kolegų, kurie skaitė jos rankraštį, sulaukiau netikėtų klausimų: kas tie „didieji“, iš kur tu juos ištraukei? Kas buvo jų šešėlyje, ar tu? Taip, esu vienas iš tų, kurie buvo jų šešėlyje, bet knyga ne apie mane. Tai tikrais faktais paremtas pasakojimas apie svarbiausius naujausios Lietuvos istorijos įvykius ir juos kūrusius žmones. Buvau ne tik knygoje aprašytų įvykių stebėtojas, daugelyje jų dalyvavau tiesiogiai. Iš arti mačiau, kaip 1990 metų kovo 11-ąją buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė, kaip 1991 metų sausį beginkliai žmonės atsilaikė prieš Sovietų Sąjungos karinę agresiją, kaip 1993 metais iš Lietuvos buvo išvesta okupacinė Rusijos kariuomenė. Gerai prisimenu, kokios aistros kunkuliavo rengiant Konstituciją, kaip buvo sunku dvi skirtingas Konstitucijos vizijas sulieti į vieną nacionalinę viziją. Tuo metu dirbau Aukščiausiosios Tarybos Juridiniame skyriuje, buvau vedėjo pavaduotojas, vedėjas, Teisės departamento direktorius, vėliau tapau Konstitucinio Teismo teisėju. Tada kai ką užsirašinėjau, susidarė keli stori sąsiuviniai. Turiu ir ankstesnio laikotarpio užrašų. Kiekvienas aprašomas istorijos fragmentas atspindi atitinkamo laikotarpio visuomenės būseną, joje vyravusią atmosferą. Pridėjau asmeninio gyvenimo epizodų, kurie susiję su knygoje aprašomais įvykiais. Dabar visa tai prieš tavo, mielas skaitytojau, akis. Prisipažinsiu, kad per prabėgusį laiką daug kas išsitrynė iš atminties, todėl, nenorėdamas suklysti, naudojausi to laikotarpio Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos posėdžių stenogramomis, įvairia archyvine medžiaga, publikacijomis spaudoje, kolegų atsiminimais. Kaip tada mąstė knygoje minimi asmenys, galiu tik numanyti. Man atrodė, kad jie galėjo galvoti ir taip, kaip parašiau. Jeigu mano vaizduotė per daug laki ir dėl to suklydau, – iš anksto prašau man atleisti. Tikrai nieko nenorėjau nei užgauti, nei įžeisti. Dėkoju likimui, kad tuo laiku turėjau galimybę būti greta iškiliausių Lietuvos žmonių. Man jie ir yra Lietuvos didieji. O tai, kad buvau jų šešėlyje, – man didelė garbė. Ištrauka iš knygos autoriaus tuo laikotarpiu rašyto dienoraščio: „Projekte buvo numatyta, kad deputatai galės ministrams pateikti paklausimus, tačiau Prezidentas tokios teisės neturės. Vytautas Landsbergis paklausė: „Tai kaipgi čia bus, Prezidentas ir nieko negalės padaryti ministrui?“ Juozas Žilys pamėgino aiškinti, kad Prezidentas visada ras vieną ar kitą galimybę paveikti ministrą. Vytautas Landsbergis replikavo: „Ar aš turėsiu turėti savo deputatų, na, bent vieną deputatą? Ar tai turėjote galvoje?“ Žinoma, tai visus gerokai pralinksmino.“
55 28 Lietuvos teisininkas Mykolas Römeris : monografijaItem type:Publication, [Lithuanian lawyer Mykolas Römeris]176 61 Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektų (paraiškų) rengimo, atrankos ir (į)vertinimo vadybos pagrindai bei teisinio reguliavimo genezė 2004–2025 m. Lietuvoje : kolektyvinė mokslo studijaItem type:Publication, book[2025][K1b][S003,S001][106]; ;Orlauskas, Karolis; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ;Čepas, VytautasRuželė, ŽivilėVilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2025Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektų paraiškų finansavimo, atrankos ir vertinimo teisinio reguliavimo raida Lietuvoje 2004–2025 m. rodo nuoseklias, tačiau ne visada pakankamai efektyvias pastangas kurti konkurencingą, skaidrią ir tarptautinius standartus atitinkančią mokslo finansavimo sis- temą. Lietuvos mokslo taryba, pagrindinė mokslo finansavimo institucija, per šį laikotarpį įgyvendino daugybę reformų, siekdama optimizuoti paraiškų atrankos ir vertinimo procesus, tačiau sistemoje vis dar lieka administracinių iššūkių, nepakankamas teisinis aiškumas ir vertinimo subjektyvumo rizika. Šioje studijoje, pasitelkus lyginamąją teisinę analizę ir dokumentų peržiūrą, išnagrinėta, kaip keitėsi paraiškų teikimo, atrankos ir vertinimo kriterijai, kokie pokyčiai padėjo gerinti finansavimo sistemos efektyvumą ir su kokiomis problemomis susiduria tiek mokslininkai, tiek vertintojai. Nustatyta, kad konkursinis finansavimas, nors ir leidžia efektyviau paskirstyti išteklius, dažnai tampa pernelyg biurokratizuotas, o paraiškų rengėjai susiduria su nevienodais reikalavimais skirtingose finansavimo programose. Be to, vertinimo kriterijų nevienalytiškumas gali lemti skirtingus sprendimus dėl to paties projekto finansavimo priklausomai nuo programos, o tai mažina sistemos patikimumą. Pastebėta, kad priimant administracinius pokyčius dažnai nepakankamai atsižvelgiama į realius mokslininkų poreikius, todėl reikalaujama paraiškų forma ir turinys gali būti neproporcingai sudėtingi, palyginti su realiai prieinamais finansavimo ištekliais. Siekiant gerinti mokslinių tyrimų finansavimo mechanizmus, studijoje siūloma stiprinti mišrią (kiekybinę ir kokybinę) vertinimo sistemą, didinti vertintojų kompetencijos standartizavimą, aiškiau apibrėžti paraiškų vertinimo kriterijus ir užtikrinti mokslininkų įtraukimą į sprendimų priėmimo procesus. Taip pat akcentuojama, kad būtina mažinti perteklinę administracinę naštą ir optimizuoti vertinimo procedūras, siekiant išvengti nereikalingo biurokratinio barjero aukštos kokybės moksliniams tyrimams. Studijos rezultatai parodė, kad nors Lietuvos projektų finansavimo sistema nuosekliai tobulinama, išlieka esminių iššūkių, susijusių su teisinio reguliavimo lankstumo stoka, nevienodais vertinimo standartais ir nepakankamu grįžtamuoju ryšiu tarp paraiškų rengėjų ir finansuojančiųjų institucijų. Studijoje pateikiamos rekomendacijos gali padėti formuoti efektyvesnę, skaidresnę ir labiau į rezultatus orientuotą mokslinių tyrimų finansavimo politiką, kuri užtikrintų konkurencingumą ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygmeniu.
177 57 - journal[2025][K5][S001][228]
; ; Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2025320 102 - journal[2024][K5][S001][345]
; ; Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2024337 140 The Lithuanian model of mandatory mediation in family disputes: An updated scheme for overcoming the mediation paradoxItem type:Publication, blog post[2023][S10][S001][1]; Kluwer Mediation Blog, 2023, p. 134 Klaipėdos krašto statuto aiškinimo byla M. Römerio dienoraščiuose. IV dalis. Nuolatiniame Tarptautinio Teisingumo Teisme: sprendimasItem type:Publication, [The Case of Interpretation of the Statute of the Memel Territory in the Diaries of M. Römeris. Part IV. in the permanent Court of International Justice: Decision]M. Römeris tapo Nuolatinio Tarptautinio Teisingumo Teismo teisėju ad hoc Klaipėdos krašto Statuto aiškinimo byloje. Šios bylos nagrinėjimui jis skyrė nemažai dėmesio savo dienoraščiuose. Juose teisininkas atskleidžia bylos nagrinėjimo detales. Dėl medžiagos gausos šį tyrimą sudaro šešių straipsnių ciklas: „Bylos kilmė ir rengimasis Teismui“; „Nuolatiniame Tarptautinio Teisingumo Teisme“; „Nuolatiniame Tarptautinio Teisingumo Teisme: ar galima atšaukti iš pareigų Direktorijos pirmininką?“; „Nuolatiniame Tarptautinio Teisingumo Teisme: sprendimas“, „Grįžus į Lietuvą“, „Teismas ir teisėjai“. Visas straipsnių ciklas pavadintas „Klaipėdos krašto Statuto aiškinimo byla M. Römerio dienoraščiuose“. Šiame straipsnyje pasakojame apie preliminarių nuomonių pasikeitimus dėl skundo penkto ir šešto klausimų bei Nuolatinio Tarptautinio Teisingumo Teismo galutinį sprendimą Klaipėdos krašto statuto aiškinimo byloje.
18 23 Translyčių asmenų karo tarnybos įgyvendinimo ypatumai: JAV praktika ir situacija LietuvojeItem type:Publication, [Peculiarities of the implementation of military service for transgender persons: U.S. practice and the situation in Lithuania]research article[2023][S4][S001][12]Jurisprudencija = Jurisprudence, 2023, vol. 30, no. 1, p. 45-56Straipsnyje nagrinėjama translyčių asmenų karo tarnybos įgyvendinimo problemos. Analizuojama Jungtinių Amerikos Valstijų translyčių karo tarnybos galimybių patirtis prezidento D. Trumpo vadovavimo laikotarpiu, kai buvo susiduriama su drastiškais prezidento sprendimais uždraudžiant šių asmenų karo tarnybą, nagrinėjama teismų pozicija sprendžiant dėl to kylančius ginčus. Lietuvoje translyčiai asmenys, remiantis teisės aktais, draudžiančiais diskriminaciją, neturėtų įgyti išimčių dėl privalomosios karo tarnybos, tačiau šios teisės ir pareigos įgyvendinimas gali kelti tam tikrų problemų, kai socialinė lytis teisiškai nėra patvirtinta asmens dokumentuose, o asmuo gyvena pagal jam priimtinos socialinės lyties statusą. Pagal karinės medicinos ekspertizės išvadą jie gali būti pripažįstami kaip netinkami tarnybai dėl asmenybės ir elgesio sutrikimų.
17 7