Viešosios teisės institutas / Institute of Public Law
Mykolo Römerio veikla ir Lietuvos valstybingumo raidaItem type:Publikacija, [Mykolas Römer’s activities and the development of Lithuanian statehood.]research article[2026][S4][S001][22]Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 20262025 m. išėjo knyga „Lietuvos teisininkas Mykolas Römeris“. Autorės neretai klausiama, kodėl ji pasirinko rašyti apie šią asmenybę ir skyrė jo karjerai išanalizuoti nemažos apimties studiją. Atsakymas labai paprastas. Autorė dirba M. Römerio vardu pavadintame universitete. Logiška, kad vien tai jau buvo priežastis rašyti. Tačiau domėjimasis Lietuvos istoriku, žurnalistu, publicistu, teisininku, mokslininku, rektoriumi, visuomenininku gerokai peržengia universiteto ribas. Juo domisi ne tik teisininkai, o ir daugiau įvairių sričių žmonių, ir netgi užsienio valstybių mokslo atstovai. Knygai rašyti tai buvo pagrindinis motyvas, ypač noras geriau susipažinti su M. Römerio nueitu keliu ir pateikti detaliai jo profesinę biografiją.Tačiau parašius knygą, susiformavo dar keletas priežasčių, aspektų, dėl kurių verta žinoti M. Römerio asmenybę. Pirma, analizuojant jo gyvenimo veiklą, neišvengiamai tenka prisi-liesti prie Lietuvos valstybingumo raidos. Antra, jis buvo unikalus mūsų šalies teisininkas. Šios dvi priežastys M. Römerį įkūnija kaip universalią asmenybę, kuria domėjimasis reiškia domėjimąsi ir Lietuva, jos istorija, valstybės atsikūrimo raida. Taigi straipsnyje bus siekiama atsakyti, kokiais savo darbais M. Römeris prisidėjo prie Lietuvos valstybingumo raidos. Šis straipsnis bus koncentruotas į pirmąjį aspektą. Siekiant atskleisti, kuo teisininkas išsiskiria iš kitų Lietuvos, o gal ir ne tik jos, teisininkų, antrajam aspektui reikalingas atskiras straipsnio apimties tyrimas.
18 26 The Changing Residence Permits on the Basis of Family Reunification in the Context of Legal Principles: The Case of LithuaniaItem type:Publikacija, research article[2026][S5][S001][13]; Sajenko, DovydasMagyar Rendészet., 2026, p. 101-113Purpose: The study aims to examine the legality of decisions adopted by the Lithuanian Migration Department concerning the change or non-extension of residence permits issued on the basis of family reunification. The analysis focuses on whether these administrative decisions comply with fundamental legal principles – namely proportionality, comprehensiveness, legality and the protection of legitimate expectations – as developed in Lithuanian constitutional doctrine, European Union law and national administrative case law. Methodology: The research applies a qualitative legal methodology combining document analysis of national and EU legal acts regulating residence permits, systematic analysis of the jurisprudence of the Supreme Administrative Court of Lithuania, and comparative assessment of administrative decisions. Supplementary methods include linguistic interpretation of legal concepts, statistical review of case outcomes and generalisation to formulate overarching conclusions regarding administrative practice and judicial review. Findings: The analysis reveals that Migration Department decisions frequently lack sufficient individualisation and rely excessively on generalised conclusions of the State Security Department, without conducting a comprehensive assessment of applicants’ personal, family, social and economic circumstances. Case law demonstrates that where courts genuinely apply the principles of proportionality, comprehensiveness and legality, decisions tend to be more favourable to applicants. Conversely, formalistic or declarative references to legal principles correlate with the dismissal of complaints. The principle of legitimate expectations remains largely absent from judicial reasoning and, in some cases, is explicitly rejected as irrelevant in permit modification procedures. Value: The study contributes to administrative and migration law scholarship by systematically linking abstract legal principles with concrete judicial outcomes in family reunification cases. It highlights structural deficiencies in administrative decision-making and underscores the need for a more substantive application of legal principles to ensure effective protection of fundamental rights, legal certainty and public trust in migration governance.
9 16 The right to refuse to bake: religious freedom and LGBTQ+ equality in the masterpiece cakeshop and Gareth Lee casesItem type:Publikacija, research article[2026][S1b][S001][12]; Mihăila, RamonaInternational comparative jurisprudence., 2026, p. 32-43This paper analyses the legal and moral tensions between religious rights and the rights of sexual minorities, focusing on two cases: Masterpiece Cakeshop v. Colorado Civil Rights Commission before the United States Supreme Court and Gareth Lee v. The United Kingdom (Application no. 18860/19) before the European Court of Human Rights (ECtHR). Both cases involve Christian-owned bakeries refusing to create cakes supporting same-sex marriage or the rights of sexual minorities, citing religious beliefs. By analysing these caseswithin a broader legal and societal context, this research aims to contribute to the ongoing discussion on how courts navigate tensions between religious freedom and LGBTQ+ rights.The methods of analysis of legal acts, comparative, logical, and summarising methods were used in this article. Results of research show that courts and international bodies of human rights in thesecases must navigate complex intersections of freedom of expression, freedom of religion, and equality norms, while being mindful ofthe social and political contexts in which these disputes arise. Ultimately, the developing jurisprudence in this area suggests that no uniform solution is likely to emerge soon; instead, courts will continue to approach such conflicts on a case-by-case basis, weighing the competing rights at stake and the proportionality of any limitations imposed.
3 14 M. Römerio „Reprezentacija ir Mandatas“: šimtas metų Lietuvos konstitucinės ir administracinės teisės doktrinaiItem type:Publikacija, [M. Römeris‘ Representation and Mandate: a hundred years of Lithuanian constitutional and administrative law doctrine.]research article[2026][S5][S001][24]Constitutiones et libertates: žmogaus teisės XXI amžiuje = Constitutiones et libertates: human rights in the twenty-first century : Liber Amicorum in Honorem professorae Toma Birmontienė : recenzuotų mokslinių straipsnių rinkinys, 2026, p. 316-3391926 m. pirmą kartą publikuota knyga konstitucinės ir administracinės teisės tematika lietuvių kalba. Tai – M. Römerio monografija „Reprezentacija ir mandatas“ 1. Ši knyga buvo ir pirmas stambesnis teisininko veikalas iš teisės srities. Prieš jai pasirodant M. Römeris buvo išleidęs dar vieną stambų veikalą – knygą apie Lietuvos tautinio kelio atgimimą (1908 m.)2, tačiau tai buvo ne teisės, o Lietuvos istorijos srities darbas. Straipsnyje siekiama atskleisti monografijos „Reprezentacija ir mandatas“ rašymo aplinkybes, jos turinį, įtaką M. Römerio karjerai, studijoms Teisių fakultete, tolesniems tyrimams. Straipsnio tikslas – apibūdinti pirmąjį stambų tyrimą konstitucinės ir administracinės teisės tematika, parašytą lietuvių kalba.
8 23 Viešasis interesas kaip konstitucinės pareigos matas administracinėje teisėjeItem type:Publikacija, [The Public Interest as a Measure of Constitutional Duty in Administrative Law.]research article[2026][S5][S001][15]Constitutiones et libertates: žmogaus teisės XXI amžiuje = Constitutiones et libertates: human rights in the twenty-first century : Liber Amicorum in Honorem professorae Toma Birmontienė : recenzuotų mokslinių straipsnių rinkinys, 2026, p. 520-534Sąvoka „viešasis interesas“ Lietuvos teisėje vartojama dažnai, tačiau jos turinys nėra vienareikšmis: ją skirtingai aiškina įstatymų leidėjas, teismai ir konstitucinė doktrina. Straipsnyje viešasis interesas suprantamas kaip konstitucinės pareigos – tarnystės žmogui – išraiška. Analizuojamos administracinės diskrecijos ribos, proporcingumo principo taikymas, įrodymų standartai ir sprendimų motyvavimo pareiga, siejant juos su Konstitucinio Teismo doktrina ir Europos standartais. Viešasis interesas pristatomas kaip vertybinė pusiausvyra tarp valdžios galios ir žmogaus teisių, todėl teisėtumas negali būti suvokiamas vien kaip procedūrinė forma. Sprendimo kokybę lemia aiškiai apibrėžtas tikslas, norminis pagrindas, alternatyvų įvertinimas, pagrįstumas ir skaidrumas. Taikomi metodai sudaro prielaidas derinti teisines ir socialines dimensijas, o viešasis interesas tampa praktiniu konstitucinės kultūros raiškos kriterijumi.
8 19 Konstitucinio solidarumo principo reikšmė užtikrinant žmogaus teisių apsaugąItem type:Publikacija, [The Importance of the Principle of Constitutional Solidarity in Ensuring the Protection of Human Rights.]research article[2026][S5][S001][20]Constitutiones et libertates: žmogaus teisės XXI amžiuje = Constitutiones et libertates: human rights in the twenty-first century : Liber Amicorum in Honorem professorae Toma Birmontienė : recenzuotų mokslinių straipsnių rinkinys, 2026, p. 296-315Straipsnyje atskleidžiama daugiasluoksnio ir daugiaprasmio konstitucinio solidarumo principo raida, jo taikymo subtilybės. Remiantis moksline doktrina, konstitucinėmis nuostatomis, konstitucinės justicijos institucijų ir EŽTT jurisprudencija, solidarumo principo taikymas analizuojamas skirtingose valstybės ir visuomenės gyvenimo srityse: pirmiausia, siejant su socialinės gerovės, t. y. socialinių teisių plačiąja prasme, nuostatomis ir jų įgyvendinimu; antra, siejant su visuomenės solidarumo reikalaujančiais pokyčiais dėl nepaprastosios padėties, ekstremalios situacijos, stichinės nelaimės, galimais žmogaus teisių ribojimais, siekiant apsaugoti konstitucines vertybes kaip nacionalinis saugumas, visuomenės sveikata; trečia, solidarumas siejamas su atsakomybe, įsipareigojimu savai valstybei, visuomenei, interpretuojamas kaip savo valstybei lojalaus piliečio konstitucinių pareigų atlikti karinę tarnybą, mokėti mokesčius, prisidėti prie valstybės gyvenimo kokybės vykdymas. Straipsnyje akcentuojamas konstitucinės justicijos institucijų vaidmuo vertinant valstybės valdžios institucijų veiksmų ir sprendimų būtinumą, teisėtumą, proporcingumą, nustatant konstitucinių vertybių pusiausvyrą, ypač tarp viešojo intereso ir žmogaus teisių užtikrinimo.
6 16 The impact of legal norms on stimulating innovative activity in the field of sustainable developmentItem type:Publikacija, research article[2026][S1b][S001][12] ;Petrunenko, Iaroslav ;Dniprov, Oleksii ;Sydorov, Yaroslav; Syrotko, MykhailoEuropean journal of sustainable development research., 2026, p. 1-12This study examines the role of legal norms in fostering innovation for sustainable development (SD). The focus of this study is on a comparative emphasis on the European Union (EU) and Ukraine. It analyzes how regulatory designs enable or constrain eco-innovation and evaluates the potential of Ukraine to harmonize its framework with EU standards in the context of post-2022 reconstruction and EU accession. The main sources of the research are the EU green deal and regulation (EU) 2021/2085, and the laws of the country regarding innovation and sustainable energy in Ukraine. The secondary data is borrowed through organizations such as OECD, UNDP, and the World Bank, and also the European Patent Office. The outcome reveals that there is a great variation between the two regions under investigation. More than 70 percent of the difference in innovation performance (measured by patent applications, research and development expenditure, global innovation index rankings, and so on) can be associated with the cohesive and enforceable legal system of the EU, which is supported by programs such as Horizon Europe, whereas Ukraine is only 43%. In the study, bureaucratic inefficiencies and corruption have been noted to be the biggest impediments to the implementation of eco-innovation in Ukraine. The results of this research confirm that the Porter hypothesis applies to the EU, where strong environmental regulation can help to increase innovation; however, they also indicate the weakness of this theory in a transitional economy, where the enforcement capacity is low. Nevertheless, the latest events in Ukraine can promise new perspectives on green reconstruction and eco innovation. The policy suggestions include the fact that Ukraine should modernize the law, incorporate the sustainable development goals, and employ EU-style investment facilitation schemes. These actions might assist in the empowerment of the innovation ecosystem in Ukraine and fast-track its integration with the EU, finally leading to the SD agenda.
4 10 - research article[2026][S4][S001][16]
; Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka = Public security of public order., 2026, p. 180-195The development of modern society and the continuous expansion of legal relations have contributed to a gradual increase in the number and complexity of legal disputes. At the same time, the growing workload of courts and the prolonged duration of judicial proceedings have reinforced the significance of alternative dispute resolution mechanisms. Among the various forms of alternative dispute resolution, legal scholarship has recently devoted particular attention to the application of mediation in disputes between public administration authorities and private individuals. The concept of peaceful dispute resolution, based on dialogue and cooperation rather than adversarial confrontation, is primarily implemented through mediation procedures. Compared to judicial proceedings, mediation offers several advantages, including a more expeditious resolution of disputes, reduced financial costs, and greater procedural autonomy for the parties involved. In Lithuania, the system of administrative justice incorporates both judicial and quasi-judicial models of administrative dispute resolution, including proceedings before the Regional Administrative Court and the Supreme Administrative Court of Lithuania, as well as pre-trial dispute resolution institutions. The establishment of a mandatory pre-trial dispute-resolution mechanism in Lithuanian administrative law largely aligns with European standards for accessible and efficient administrative justice. Under the current legal framework, certain administrative disputes are subject to mandatory examination by the Lithuanian Administrative Disputes Commission, which operates as a quasi-judicial body. It should be noted that the use of mediation within the Commission's activities has been gradually increasing. Although both Lithuanian and foreign scholars have analyzed mediation as a method of pre-trial administrative dispute resolution, insufficient attention has been paid to the practical functioning of the Lithuanian Administrative Disputes Commission, the challenges arising in its operations, and the methods used in its dispute-resolution practice. Accordingly, this article examines the general processes of mediation in administrative law, with particular emphasis on the legal regulation and operational aspects of the Lithuanian Administrative Disputes Commission.
4 22 Vis sugrįžtantis Konstitucijos aiškinimo specifiškumo klausimasItem type:Publikacija, [The recurring question of the specificity of constitutional interpretation.]research article[2026][S5][S001][36]Constitutiones et libertates: žmogaus teisės XXI amžiuje = Constitutiones et libertates: human rights in the twenty-first century : Liber Amicorum in Honorem professorae Toma Birmontienė : recenzuotų mokslinių straipsnių rinkinys, 2026, p. 30-65Straipsnyje nagrinėjamas konstitucinės teisės moksle nuolat iškylantis konstitucinės interpretacijos specifiškumo klausimas. Vienų autorių teigimu, konstitucijos ir įstatymų bei kitų ordinarinės teisės aktų aiškinimai skiriasi, t. y. jie įžvelgia konstitucijos aiškinimo specifiką ar ypatumus. Kiti autoriai linkę manyti, kad tarp tų aiškinimų didesnio skirtumo nėra arba skirtumai yra tik kiekybinio pobūdžio. Tarp pastarąjį požiūrį mūsų dienomis palaikančių konstitucionalistų šiai grupei tipiškus argumentus yra išdėstę R. Guastini, M. Luciani ir D. A. Celis Vela. Eisime tokiu tyrimo keliu: pirmiausia aptarsime konstitucijos aiškinimo specifikos neigėjų teiginius, paskui aiškinsimės, ar konstitucijos, šalies aukščiausiosios pirminės steigiamosios teisės, ypatingumas lemia vienokią ar kitokią jos aiškinimo specifiką. Šiuo aspektu mums svarbi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, kuriam patikėta mūsų valstybės Konstitucijos oficialaus aiškinimo misija, jurisprudencija. Konstitucijos aiškinimą (konstitucinę interpretaciją) traktuosime ne kaip mechaninį teisinio aiškinimo metodų taikymą, bet kaip vientisą procesą, kuriame regime aiškinimo strategijos pasirinkimą, su tos strategijos įgyvendinimu susietų teisinio aiškinimo metodų, technikų ar taisyklių derinių panaudojimą ir gautus tokio aiškinimo rezultatus. Straipsnyje pabrėžiamas konstitucijos aiškinimo strategijos ypatingumas – Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ją traktuoja kaip teisiškumo etaloną, įstatymų ir kitų ordinarinės teisės aktų tikrinimo matą ir jos nuostatas aiškina kaip tobulą, darnią teisę. Konstitucinio teksto ypatumai, jos normatyvinės dimensijos (normos ir principai, o tarp pastarųjų – ir nepakeičiami pamatiniai principai) sudėtingumas, konstitucinių vertybių sistemos, konstitucijos kaip teisės be spragų koncepcijos atskleidimas reikalauja taikyti pačius įvairiausius teisinio aiškinimo metodus, principus, technikas ar taisykles, galinčias atskleisti minėtus aspektus. Aiškinant konstituciją reikia ne tik taikyti įvairius teisės aiškinimo metodus (sisteminį, bendrųjų teisės principų, loginį, teleologinį, teisės kūrėjo ketinimų, precedentų, istorinį, lyginamąjį ir kt.), bet prireikus juos papildyti naujais aiškinimo kriterijais, elementais ar taisyklėmis, adaptuoti įprastinius (tradicinius) teisinio aiškinimo metodus ar išryškinti tam tikrus jų aspektus, kad geriau atsiskleistų konstitucinė norminė tikrovė, naudoti tradicinių ir naujai išryškėjusių kriterijų kombinacijas. Konstitucijos kaip vertybių sistemos samprata siejama su pagrindinių teisių apsauga, konstitucinių vertybių pusiausvyros užtikrinimo klausimais, konstitucinės kontrolės instituto funkcionavimu. Konstitucijos aiškinimas grindžiamas konstitucinio akto nuostatų ir šiuolaikine vertybių samprata. Visi teisę kuriantys ir ją taikantys subjektai savo aktus ir sprendimus turi suderinti su konstitucija ir ją atskleidžiančia oficialia konstitucine doktrina, darančią poveikį visai teisinei sistemai. Atitiktis konstitucijai yra bet kokio teisės akto teisinio veikimo sąlyga. Konstitucijos aiškinimas – teisinis aiškinimas, tačiau jo ypatumai leidžia tokį aiškinimą traktuoti kaip specifinį, turintį savitų bruožų teisinio aiškinimo atvejį.
10 22 Konstitucinės saviraiškos ir informacijos laisvės derinimas su teise į asmens duomenų apsaugą žurnalistų ir kitų viešosios informacijos rengėjų atstovų teisės gauti informaciją konteksteItem type:Publikacija, [Reconciliation of the Constitutional Freedom of Expression and Information with the Right to Protection of Personal Data in the Context of the Right to Receive Information of Journalists and Other Representatives of Public Information Producers.]research article[2026][S5][S001][14]; ; Constitutiones et libertates: žmogaus teisės XXI amžiuje = Constitutiones et libertates: human rights in the twenty-first century : Liber Amicorum in Honorem professorae Toma Birmontienė : recenzuotų mokslinių straipsnių rinkinys, 2026, p. 535-548Straipsnyje analizuojama, kaip suderinti konstitucinę saviraiškos ir informacijos laisvę su teise į asmens duomenų apsaugą, kai žurnalistai ir kiti viešosios informacijos rengėjai prašo duomenų iš valdžios institucijų. Praktikoje neretai kyla situacijų, kai valdžios institucijos, remdamosi Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu, atsisako teikti informaciją, kurioje yra asmens duomenų, taip sudarydamos prielaidas galimai neproporcingai riboti teisę gauti informaciją ir silpninti žiniasklaidos, kaip demokratijos sergėtojos, funkcijos įgyvendinimą. Straipsnyje tiriama saviraiškos ir informacijos laisvės norminė aplinka Europos Sąjungos ir Lietuvos teisėje, apžvelgiama teismų praktika ir nagrinėjami galimi teisių gynimo būdai (kreipimasis į Seimo kontrolierių, Lietuvos administracinių ginčų komisiją, Regionų administracinį teismą), įvertinant jų trukmę ir praktinį veiksmingumą. Pagrindinė išvada – esamos gynybos priemonės ne visuomet užtikrina savalaikę ir veiksmingą žiniasklaidos atstovų teisės gauti informaciją apsaugą, todėl siūloma svarstyti šios teisės stiprinimą įgaliojimus nagrinėti skundus dėl informacijos neteikimo suteikiant žurnalistų etikos inspektoriui ir taip prisidėti prie labiau subalansuoto duomenų apsaugos ir saviraiškos laisvės derinimo modelio.
7 24