Verslo ir ekonomikos institutas / Institute of Busines and Economics
Atsargų valdymo tobulinimas gamybinių įmonių pavyzdžiuItem type:ETD, [Improving Inventory Management Using the Example of Manufacturing Companies]magister thesis[2025][S003]Žibelytė, IevaMagistro baigiamajame darbe išanalizuotos atsargų valdymo tobulinimo galimybės, remiantis pasirinktų gamybinių įmonių veiklos finansiniais rodikliais 2020-2023 m. laikotarpiu. Pirmoje darbo dalyje išanalizuota atsargų reikšmė, kokią įtaką ji turi įmonėje, pagrindiniai atsargų tipai, atsargų valdymo funkcijos bei principai, ir apžvelgti dažniausiai pasitaikantys modeliai bei aptartos pagrindinės atsargų valdymo problemos. Antroje darbo dalyje pateiktas tyrimo metodikos pagrindimas, išsamiai aprašyti taikyti tyrimo metodai ir duomenų šaltiniai, kuriais remiantis buvo atliktas tyrimas. Trečioje darbo dalyje atlikta AB ,,Vilniaus baldai”, AB ,,Pieno žvaigždės” bei AB ,,Grigeo group” finansinių ataskaitų horizontalioji ir vertikalioji analizė, apskaičiuoti atsargų apyvartumo kartais ir dienomis bei atsargų grąžos rodikliai. Gauti rezultatai buvo išanalizuoti ir tarpusavyje palyginti, pasiūlytas atsargų valdymo tobulinimo planas. Darbo pabaigoje pateiktos išvados ir rekomendacijos.
50 Programinis biudžetas ir jo taikymas LietuvojeItem type:ETD, [Programme Budget and Its Application in Lithuania]magister thesis[2025][S003]Šukienė, BrigitaMagistro baigiamajame darbe išanalizuotas ir įvertintas programinio biudžeto taikymas Lietuvoje. Magistro baigiamąjį darbą sudaro trys dalys. Pirmoje šio darbo dalyje atlikta teisės aktų analizė, mokslinės literatūros ir kitų šaltinių analizė, aptarti svarbiausi biudžeto sudarymo ir strateginio planavimo principai ir metodai. Išanalizuoti strateginio valdymo įstatymo reformos pokyčiai ilgalaikei valstybės pažangai. Taip pat aprašyti pagrindiniai programų vertinimo kriterijai, principai, tipai, metodika ir programų kompleksinio vertinimo pagrindiniai aspektai. Antroje šio darbo dalyje, aprašyta tyrimo metodologija. Atliktas ekspertų nuomonės tyrimas, kurio pagrindinis instrumentas – apklausos anketa. Trečioje darbo dalyje atliktas empirinis tyrimas – anketinė ekspertų apklausa, išanalizuoti ir įvertinti gauti apklausos rezultatai. Rezultatai buvo apdoroti grafiškai, patikrintos hipotezės, pateiktos išvados ir rekomendacijos.
46 Dirbtinio intelekto sistemų diegimas organizacijose kibernetinio saugumo užtikrinimo konteksteItem type:ETD, [Implementation of Artificial Intelligence Systems in Organizations in the Context of Cybersecurity]magister thesis[2025][S003]Pavalkis, MantasBaigiamojo darbo tema yra aktuali šiuolaikinėje informacinėje visuomenėje, kurioje organizacijos susiduria su didėjančiu kibernetinių grėsmių skaičiumi ir sudėtingumu. Augantis kibernetinių atakų pavojus reikalauja inovatyvių sprendimų, o dirbtinio intelekto (DI) technologijos tampa viena iš perspektyviausių krypčių užtikrinant organizacijų atsparumą. Šiame darbe nagrinėjamas DI sistemų diegimo organizacijose veiksmingumas bei su tuo susiję iššūkiai kibernetinio saugumo užtikrinimo srityje. Tyrimo objektas – dirbtinio intelekto sistemų diegimo procesas organizacijose. Tyrimo tikslas – įvertinti dirbtinio intelekto sprendimų veiksmingumą ir iššūkius organizacijų kibernetinio saugumo kontekste. Darbo uždaviniai: 1) išanalizuoti DI technologijų taikymo galimybes ir iššūkius kibernetinio saugumo srityje remiantis moksline literatūra; 2) atlikti empirinius tyrimus organizacijose; 3) pateikti įžvalgas bei rekomendacijas dėl DI sistemų diegimo. Empiriniame tyrime taikyti kokybiniai metodai: atlikta mokslinės literatūros analizė, pusiau struktūruoti interviu su ekspertais, naudotas turinio analizės metodas duomenų interpretacijai. Tyrimo metu nustatyta, kad DI sprendimai reikšmingai prisideda prie grėsmių aptikimo ir incidentų valdymo efektyvumo, tačiau jų diegimą riboja duomenų kokybė, sprendimų skaidrumo stoka ir darbuotojų kompetencijų trūkumas. Rekomenduojama organizacijoms plėtoti vidinius gebėjimus, užtikrinti aiškią duomenų valdymo politiką ir skirti dėmesio etiniams aspektams, susijusiems su DI sprendimų priėmimu. Darbo struktūrą sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, išvados ir rekomendacijos. Pirmame skyriuje analizuojama mokslinė literatūra apie DI taikymą kibernetiniam saugumui, antrame – pateikiama tyrimo metodologija, trečiame – pristatomi ir analizuojami tyrimo rezultatai.
88 NATO kritinės energetinės infrastruktūros kibernetinio saugumo užtikrinimas hibridinių grėsmių valdymo kontekste: pasaulinės patirties analizėItem type:ETD, [Ensuring the Cybersecurity of NATO's Critical Energy Infrastructure in the Context of Hybrid Threat Management: Analysis of Global Experience]magister thesis[2025][S003]Čiurienė, JurgitaBaigiamojo darbo tikslas – sukurti NATO kritinės energetinės infrastruktūros kibernetinio saugumo užtikrinimo modelį hibridinių grėsmių valdymo kontekste. Pirmoje dalyje nagrinėjamos NATO šalių kritinės energetinės infrastruktūros kibernetinio saugumo užtikrinimo hibridinių grėsmių kontekste spektras. Antroje dalyje analizuojama NATO šalių reakcijos į hibridines grėsmes, trečiojoje – pateikiamas ir analizuojamas NATO kritinės energetinės infrastruktūros kibernetinio saugumo užtikrinimo hibridinių grėsmių valdymo kontekste tyrimo modelis.
30 Mobiliųjų įrenginių naudojimo įtaka verslo kibernetiniam saugumuiItem type:ETD, [The Influence of Mobile Device Usage on the Cybersecurity of Business Organizations]magister thesis[2025][S003]Karpavičė, Renata-.
38 Įmonės finansavimo šaltinių panaudojimo efektyvumo didinimasItem type:ETD, [Increasing the Efficiency of Corporate Financing Sources Utilization]magister thesis[2025][S003]Bačelienė, IndrėMagistro baigiamajame darbe nagrinėjamas įmonių finansavimo šaltinių panaudojimo efektyvumo didinimas ekonominio sulėtėjimo sąlygomis. Teorinėje dalyje aptariama optimali kapitalo struktūros formavimo metodologija, verslo valdymo strategijos skirtingose ekonominio ciklo fazėse, finansavimo šaltinių rūšys, finansinių rodiklių metodologija. Empirinėje tyrimo dalyje, taikant regresinės analizės metodus, įvertinta įmonių finansavimo struktūros ir veiklos veiksnių įtaka nuosavo kapitalo grąžai (ROE), turto grąžai (ROA) ir EBITDA rodikliui ekonominio sulėtėjimo metu. Tyrimo rezultatai parodė, kad skolos ir nuosavo kapitalo santykis turi reikšmingą neigiamą poveikį analizuojamiems rodikliams, tačiau krizės laikotarpiu šis poveikis silpnėja. Įmonių dydžio, amžiaus ir augimo tempų įtaka šiems rodikliams buvo nereikšminga, tačiau paslaugų sektoriaus įmonės pasirodė atsparesnės nepalankioms ekonominėms sąlygoms. Remiantis tyrimo rezultatais, pateiktos rekomendacijos dėl tolesnių tyrimų plėtros krypties: siūloma įtraukti makroekonominius veiksnius, papildomus įmonės veiklos rodiklius, gilinti sektorių analizę bei taikyti kokybinius tyrimo metodus siekiant išsamiau įvertinti finansavimo šaltinių efektyvumą.
14 15 Pirkėjų elgsenos pokyčių valdymas elektroninėje komercijojeItem type:ETD, [Managing of Changes in Buyer Behavior in E-commerce]magister thesis[2025][S003]Pupšytė, OlivijaAktualumas/problema – Elektroninė komercija tampa neišvengiama šiandieninio verslo dalimi, dėl to auga konkurencija tarp el. pardavimo platformų. Įmonės, norėdamos išlaikyti konkurencinį pranašumą, privalo teigti pirmenybę strategijoms, kurios skatintų palankų vartotojo elgesį. Pasigendama tyrimų, kurie konkrečiai nagrinėtų el. ne tik pirkėjų elgsenos pokyčius, bet ir pastangas juos valdyti. Įvardinta situacija padėjo suformuoti mokslinę problemą, kuri yra išreikšta klausimu: kaip el. komercijos įmonės gali efektyviai valdyti pirkėjų elgsenos pokyčius ir į juos reaguoti, siekiant padidinti klientų pasitenkinimą ir jų išlaikymą? Baigiamojo darbo tikslas - Įvertinti pirkėjų elgsenos pokyčių valdymą elektroninėje komercijoje, identifikuojant tinkamiausią valdymo praktiką. Darbo tikslui pasiekti buvo taikomi šie metodai: 1. Atlikta mokslinės literatūros analizė, siekiant konceptualizuoti pirkėjų elgsenos modelius ir pagrįsti ryšį tarp tvarumo, psichologinių, socialinių veiksnių ir pirkėjų elgsenos pokyčių el. prekybos kontekste. 2. Taikyta kokybinio tyrimo duomenų analizė, siekiant išanalizuoti elektroninės komercijos įmonių strategijas ir taktikas, skirtas prisitaikyti prie besikeičiančios pirkėjų elgsenos. Tyrime dalyvavo 7 el. komercijos ekspertai. Tyrimo duomenų analizė atskleidė kad įmonės, siekdamos valdyti pirkėjų elgsenos pokyčius, naudoja personalizacijos, komunikacijos, lojalumo užtikrinimo strategijas. Pažymėta, kad Lietuvoje tokių inovacijų, kaip Dirbtinio Intelekto (DI) ar Papildytosios realybės (PR) diegimas dar nėra plačiai paplitęs – aktyviau inovacijas diegia tarptautinės įmonės. Analizėje paaiškėjo ryškus vyresnių pirkėjų segmento augimas, todėl įmonės siekia tiek funkcinius sprendimus, tiek komunikaciją pritaikyti ir jiems. Nagrinėjant pirkėjų elgesio valdymo strategijas išryškėjo strategijų skirtumai priklausomai nuo vartotojų segmentų ir prekių pirkimo ir vartojimo dažnumo. Įmonės, kurių prekės yra dažno perkamumo ir vartojamumo, didelį dėmesį skiria socialiniams tinklams, jų komunikacija su pirkėjais yra pasiremta emocijomis ir jausmais, lojalumo užtikrinimui šios įmonės naudoja taškų sistemas, visa tai naudojama siekiant pirkėjo hedoninės motyvacijos. Tuo tarpu įmonės, kurios prekiauja brangesnėmis, retesnio perkamumo prekėmis didesnį dėmesį skiria atsiliepimų platformoms, jų komunikacija siejama su pirkėjo edukacija, produktų kokybe, aptarnavimo paprastumu. Tokie įmonių strateginiai skirtumai rodo, kad įmonės, įvertindamos savo veiklos sritį, skirtingai prisitaiko prie pirkėjų lūkesčių ir įpročių ir patvirtina, kad el. komercijos įmonės, vykdančios veiklą Lietuvoje, supranta el. pirkėjų elgsenos pokyčių sudėtingumą ir į jį stengiasi reaguoti lanksčiai.
28 29 Kibernetinio raštingumo vaidmuo visuomenės atsparumo stiprinimeItem type:ETD, [The Role of Cyber Literacy in Strengthening Societal Resilience]magister thesis[2025][S003]Gružinskienė, JurgitaMagistro darbe buvo analizuojami kibernetinio raštingumo ir atsparumo teoriniai aspektai, kibernetinio atsparumo metodai ir priemonės. Buvo atliktas kiekybinis tyrimas ir pateiktas kibernetinio raštingumo vaidmuo visuomenės atsparumo stiprinimui tyrimo rezultatai. Pirmame skyriuje analizuojami kibernetinio raštingumo, kibernetinio atsparumo teoriniai aspektai: kibernetinio atsparumo metodų ir priemonių analizė, kibernetinį atsparumą lemiantys veiksniai, švietimo iniciatyvos kibernetiniam atsparumui didinti ir švietimo institucijų gerosios praktikos. Antrame skyriuje aprašomas kiekybinis tyrimas, išsamus tyrimo dizainas ir naudoti metodai, tyrimo etika, tyrimo eiga, instrumento sandara ir pan. Trečiame skyriuje analizuojamas kiekybinis tyrimas, kurio tikslas - pasitelkiant apklaustųjų nuomonę, išsiaiškinti kibernetinio raštingumo vaidmenį visuomenės atsparumo didinime. Pateikiamos rekomendacijos pagal respondentų atviro klausimo atsakymus.
65 6 Sankcijų politikos poveikis logistikos tinklų vystymuiItem type:ETD, [The Impact of Sanctions Policy on the Development of Logistics Networks]magister thesis[2025][S003]Chomentauskas, GytisMagistro baigiamajame darbe analizuojamas sankcijų politikos poveikis logistikos tinklų vystymuisi Lietuvoje. Teorinėje dalyje aptariami tarptautinių sankcijų teoriniai principai, jų taikymas geopolitinių konfliktų kontekste ir poveikis logistikos sektoriui. Nagrinėjami logistikos tinklų adaptacijos iššūkiai, alternatyvių maršrutų bei partnerystės strategijų reikšmė Lietuvoje siekiant sumažinti sankcijų sukeliamą poveikį. Remiamasi moksline literatūra, statistiniais duomenimis ir kitais šaltiniais. Empirinėje dalyje pateikiama kiekybinio tyrimo metodologija, atskleidžiami logistikos tinklų prisitaikymo prie sankcijų poveikio aspektai, analizuojamos įmonių taikomos strategijos ir pateikiami išsamūs tyrimo rezultatai. Nustatomi politinių ir ekonominių sankcijų ilgalaikiai pokyčiai logistikos sektoriaus plėtrai, aptariami pagrindiniai iššūkiai ir pateikiamos rekomendacijos tolesniam logistikos tinklų vystymui Lietuvoje. Rezultatai palyginti su užsienio šalių patirtimi, pateikiamos išvados ir praktiniai pasiūlymai, padedantys sukurti efektyvesnes logistikos tinklų strategijas.
33 19 - magister thesis[2025][S003]Gasparavičienė, Iveta
Darbo tema – „Dirbtinio intelekto rizikų valdymas“. Pagrindinis tikslas – išanalizuoti, kaip Lietuvos organizacijos identifikuoja ir valdo su dirbtiniu intelektu (DI) susijusias rizikas, įvertinant, kiek taikomi sprendimai atitinka šiuolaikinius tarptautinius standartus ir galiojančius teisės aktus. Dirbtinio intelekto technologijos sparčiai keičia organizacijų veiklos logiką – jos ne tik atveria naujas galimybes, bet ir iškelia sudėtingus klausimus, susijusius su sprendimų skaidrumu, atsakomybės ribomis, duomenų šališkumu bei etinėmis dilemomis. Šiame tyrime analizuojami pagrindiniai DI rizikų valdymo standartai ir modeliai – ISO/IEC 42001, ISO 27001, NIST AI RMF ir GRC struktūra – siekiant įvertinti jų sąveiką su Europos Sąjungos reguliavimo sistema (AI Act, GDPR, DSA) bei jų poveikį organizacijų vidaus kontrolės mechanizmams. Teorinė analizė buvo derinama su kokybiniu tyrimu, grįstu pusiau struktūruotais interviu. Tyrimo dalyviai – ekspertai iš Lietuvos viešojo ir privataus sektoriaus – atskleidė, kad daugelyje organizacijų DI rizikų valdymas vis dar vyksta fragmentiškai. Standartai dažnai taikomi formaliai, neintegruojant jų į kasdienes praktikas. Tarp pagrindinių iššūkių išskirti sprendimų skaidrumo stoka, žmogiškojo faktoriaus sumažėjimas technologiniuose sprendimuose, ribota duomenų valdymo kokybė ir neaiškios etinės ribos. Remiantis tyrimo rezultatais, siūlomas struktūruotas, tarpdisciplininis požiūris, apjungiantis technologinius, teisinius ir etinius komponentus į vieningą, praktikoje pritaikomą sistemą. Taip pat pateikiamos rekomendacijos, padedančios organizacijoms geriau prisitaikyti prie nuolat besikeičiančios technologijų ir reguliavimo aplinkos, didinant pasitikėjimą bei skatinant atsakingą DI diegimą.
79 50