Verslo ir ekonomikos institutas / Institute of Busines and Economics

Šiuolaikiniame dinamiškame viešajame sektoriuje rizikos valdymas įgyja vis didesnę reikšmę ir tampa esminiu gerojo valdymo užtikrinimo elementu. Nors tarptautiniai standartai akcentuoja būtinybę rizikos valdymą susieti su strategine organizacijos orientacija, viešojo valdymo praktikoje vis dar pasireiškia formalumo ir realaus vadybinio pritaikomumo neatitiktis. Šio tyrimo mokslinė problema – kaip rizikos valdymo sprendimų konceptualizavimas, ekspertinis vertinimas ir praktinis taikymas pasireiškia strateginio valdymo procese. Tyrimo objektas – rizikos valdymo sprendimai viešojo sektoriaus X įstaigoje. Tyrimo tikslas – ištirti rizikos valdymo sprendimų raišką strateginio valdymo procese viešojo sektoriaus X įstaigoje, analizuojant jų konceptualizavimą, ekspertinį vertinimą ir praktinį taikymą. Tyrimo metodai: pritaikytas mišrus tyrimo dizainas ir duomenų trianguliacijos metodas, apimantis tris etapus: kokybinę X įstaigos dokumentų turinio analizę, struktūruotą ekspertų (N=5) interviu bei reprezentatyvią valstybės tarnautojų anketinę apklausą (N=263). Duomenų apdorojimui taikyta interpretacinė turinio, aprašomoji bei koreliacinė statistinė analizė. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad X įstaigoje rizikos valdymo sistema pasižymi aukštu formaliu institucionalizavimu, turinčiu aiškų atsakomybių pasiskirstymą, tačiau praktikoje veikia kaip statiškas atitikties mechanizmas. Tyrimas atskleidė statistiškai reikšmingą koreliaciją (rho = 0,402) tarp biurokratinės naštos ir bendro RV sistemos vertinimo. Nustatytas poreikis mažinti administracinę naštą ir tobulinti IT įrankius, siekiant geresnės RV integracijos į kasdienę veiklą. Nors organizacijoje susiformavusi brandi, vieninga rizikos kultūra, grįsta asmenine darbuotojų atsakomybe ir geru strateginių tikslų suvokimu, identifikuotas reikšmingas atotrūkis tarp deklaratyvaus reglamentavimo ir realaus taikymo operaciniame lygmenyje. Praktinį sprendimų įgyvendinimą kasdienėje veikloje apsunkina neefektyvūs IT įrankiai ir procedūrų sukeliamas biurokratinis nuovargis, kuris skatina atskaitomybės vengimą ir sąmoningą rizikų skaičiaus mažinimą. Be to, sistemos objektyvumą riboja nepriklausomos „trečiosios gynybos linijos“ (vidaus audito) funkcijos trūkumas. Remiantis tyrimo išvadomis, X įstaigai pateiktos metodinės rekomendacijos: integruoti rizikos vertinimo rezultatus į struktūrinių padalinių metinius veiklos planus, skaitmenizuoti procesus diegiant modernias rizikos valdymo stebėsenos sistemas, supaprastinti biurokratines procedūras bei užtikrinti nepriklausomą vidaus audito funkciją (savarankišką padalinį arba išorės ekspertų paslaugą).

Temos aktualumas. Sparčiai vykstant verslo skaitmenizacijai ir mobiliosioms platformoms tampant pagrindine paslaugų teikimo ašimi, iškilo nauji, specifiniai kibernetinio saugumo iššūkiai. Mobiliosios programėlės šiandien yra kritinė verslo infrastruktūra, tačiau jų diegimo greitis dažnai pralenkia saugumo užtikrinimo procesus. Tyrimas yra itin aktualus dėl augančio mobiliųjų įrenginių pažeidžiamumo, griežtėjančio ES teisinio reguliavimo (TIS2 direktyva) bei būtinybės rasti pusiausvyrą tarp technologinių inovacijų ir organizacijos kibernetinio atsparumo. Tyrimo problema. Pagrindinė mokslinė problema – sisteminio ir holistinio požiūrio trūkumas integruojant saugumo sprendimus į mobiliųjų aplikacijų kūrimo ir diegimo ciklus. Verslo sektoriuje identifikuotas „vadybinis aklumas“, kai saugumas traktuojamas tik kaip techninė IT funkcija, o ne kaip strateginė verslo rizikos valdymo dalis. Dėl šios priežasties organizacijoms trūksta vientiso modelio, kuris apjungtų technologijas, procesus ir vadybinę lyderystę. Tyrimo objektas – kibernetinio saugumo valdymo sprendimai ir jų integravimo procesai verslo mobiliųjų programėlių diegimo kontekste. Tyrimo tikslas – išanalizavus teorinius aspektus, teisinę bazę bei atlikus empirinį tyrimą, sukonstruoti holistinį kibernetinio saugumo valdymo modelį, užtikrinantį saugių mobiliųjų inovacijų diegimą verslo sektoriuje. Metodologija. Darbe taikyta sisteminė mokslinės literatūros ir dokumentų analizė, lyginamoji analizė bei grafinis modeliavimas. Empiriniam tyrimui pasirinktas kokybinis metodas – pusiau struktūrizuoti interviu su 17 aukščiausios kvalifikacijos kibernetinio saugumo ekspertų iš skirtingų sektorių (įskaitant „Microsoft“, „ESET“, FinTech ir akademinį sluoksnį). Duomenų interpretavimui naudota turinio (content) analizė. Pagrindiniai rezultatai ir išvados: Teorinė analizė atskleidė, kad mobiliosios aplikacijos dėl savo architektūros (API sąsajų, trečiųjų šalių bibliotekų) reikalauja specifinių, proaktyvių užkardinimo priemonių, tokių kaip RASP, DevSecOps metodologija ir DI įgalintas monitoringas. Empirinis tyrimas parodė, kad TIS2 direktyva tampa esminiu katalizatoriumi vadovybės įsitraukimui, tačiau sėkmingam saugumui būtina transformuoti požiūrį iš „IT sąnaudų“ į „investiciją į verslo tęstinumą“. Sukonstruotas Holistinis kibernetinio saugumo valdymo modelis įrodo, kad maksimalus atsparumas pasiekiamas tik per technologinio automatizavimo, procesinio nuoseklumo ir žmonių (vadybos) kompetencijų sinergiją. Tyrimo metu iškelta hipotezė patvirtinta: integruotas ir kompleksinis saugumo sprendimų diegimas reikšmingai sumažina incidentų riziką ir užtikrina ilgalaikį verslo operacinį atsparumą.

Magistro baigiamajame darbe yra nagrinėjami pavėžėjimo paslaugų pasirinkimo veiksniai, turintys didžiausią įtaką vartotojų pasirinkimui. Pirmame skyrius yra skirtas dalijimosi ekonomikos ir pavėžėjimo paslaugų apžvalgai bei Lietuvos rinkos situacijos pristatymui. Antrame skyriuje yra pristatoma empirinio tyrimo metodologija, iškelti tyrimo tikslai, uždaviniai, hipotezės, duomenų rinkimo ir analizės metodai. Trečias skyrius skirtas gautų tyrimo rezultatų analizei, hipotezių tikrinimui, išvadų bei rekomendacijų teikimui. Tyrimas atskleidė, kad nėra vieno aspekto, kuris stipriausiai lemtų vartotojų sprendimą naudotis pavėžėjimo paslaugomis, kas leidžia daryti prielaidą, kad pavėžėjimo paslaugų pasirinkimas yra daugialypis procesas, kurio metu vartotojai renkasi atsižvelgiant į skirtingus aspektus, tačiau aukščiau negu vidutiniškai jie vertina ekonominių ir operacinių bei technologinių veiksnių svarbą jų pasirinkimui.

Magistro baigiamajame darbe analizuojama darbuotojų saugos kultūros raiška įmonėje, vertinant ISO 45001:2018 standarto poveikį šiai raiškai. Temos aktualumą lemia tai, kad darbuotojų saugos kultūra organizacijoje turi reikšmingą įtaką profesinės rizikos valdymui, nelaimingų atsitikimų prevencijai ir darbuotojų įsitraukimui į saugos procesus, tačiau praktikoje vis dar kyla klausimų, kiek ISO 45001:2018 standarto diegimas realiai prisideda prie saugos kultūros stiprinimo. Darbo tikslas – įvertinti ISO 45001:2018 standarto poveikį darbuotojų saugos kultūros raiškai įmonėje, remiantis saugos kultūros brandos indikatorių vertinimu ir duomenų trianguliacija. Tyrime taikyta mišri metodologinė prieiga: atlikta mokslinės literatūros analizė, įmonės DSS dokumentų analizė, antrinių statistinių duomenų analizė, anketinė apklausa ir pusiau struktūruoti interviu. Tyrimo rezultatai parodė, kad po ISO 45001:2018 standarto diegimo tiriamojoje įmonėje nustatyta teigiama darbuotojų saugos kultūros pokyčio kryptis. Darbuotojai, dalyvavę standarto diegime, statistiškai reikšmingai palankiau vertino DSS komunikacijos pokyčius, nelaimingų atsitikimų pokyčio suvokimą ir bendrą standarto poveikį. Tyrimo hipotezė patvirtinta. Remiantis gautais rezultatais, pateiktos metodinės rekomendacijos, skirtos efektyvesniam ISO 45001:2018 standarto taikymui ir darbuotojų saugos kultūros stiprinimui įmonėje.

Magistro baigiamajame darbe išanalizuotas ir įvertintas lyčių darbo užmokesčio skirtumų poveikis moterų skurdo rizikai bei užimtumo lygiui. Pirmoje dalyje analizuojami lyčių darbo užmokesčio teoriniai aspektai – lyčių darbo užmokesčio skirtumų samprata, skirtumus lemiantys veiksniai bei tų veiksnių padariniai moterų skurdui bei užimtumui. Taip pat aptariamos lyčių darbo užmokesčio skirtumų, moterų skurdo rizikos bei užimtumo lygio sąsajos. Antrajame darbo skyriuje atliktas tyrimo metodologijos, kuria buvo naudojamasi empirinėje darbo dalyje, pagrindimas. Trečiojoje darbo dalyje naudojantis viešai skelbiamais antriniais statistiniais Eurostat duomenimis bei ekonometriniais modeliais sudaryti moterų skurdo rizikos bei užimtumo lygio modeliai, siekiant išsiaiškinti, kaip lyčių darbo užmokesčių skirtumai veikia moterų skurdo riziką bei užimtumo lygį, taip pat ištirti, ar veiksnių poveikis moterų skurdo rizikai priklauso nuo šalies ekonominio lygio. Tyrimo metu gauti rezultatai gali būti naudingi atliekant tolimesnius tyrimus šia tema, taip planuojant socialines programas, formuojant politikos priemones, šviečiant darbdavius.

Magistro baigiamajame darbe nagrinėjami kibernetinio saugumo sprendimai finansinių technologijų (FinTech) įmonių sistemų tobulinimo kontekste. Tyrimo tikslas – išanalizuoti kibernetinio saugumo sprendimų poveikį FinTech paslaugų vartotojų patirčiai ir pateikti rekomendacijas šių sprendimų optimizavimui. Darbą sudaro trys pagrindinės dalys. Pirmojoje dalyje apžvelgiama kibernetinio saugumo samprata, FinTech sektoriaus specifinės rizikos, teisinė reguliavimo bazė (NIS2, DORA, BDAR, Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymas) bei vartotojo patirties (UX) ir kibernetinio saugumo sąveika. Antrojoje dalyje pristatoma tyrimo metodologija – pasirinktas kiekybinis anketinės apklausos metodas, suformuluoti penki tyrimo konstruktai (suvokiamas saugumas, autentifikacijos patirtis, naudojimo patogumas, pasitikėjimas platforma, elgsenos ketinimai). Trečiojoje dalyje pateikiami tyrimo, kuriame dalyvavo 236 aktyvūs FinTech paslaugų vartotojai Lietuvoje, rezultatai. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad pasitikėjimas platforma yra stipriausias vartotojų lojalumo prediktorius (r²=0,098), o naudojimo patogumas ir suvokiamas saugumas yra lygiaverčiai pasitikėjimą lemiantys veiksniai (r²=0,060 ir r²=0,056 atitinkamai). Šie rezultatai patvirtina, kad FinTech sektoriuje saugumas ir vartotojo patirtis yra neatsiejami procesai – efektyvus jų balansavimas yra esminis konkurencinis pranašumas.

Magistro baigiamajame darbe nagrinėjamas kibernetinio saugumo rizikų vertinimo procesas ir jo mechanizmai, siekiant nustatyti šiame procese esančius iššūkius ir tobulintinas sritis viešojo sektoriaus organizacijose. Darbe remiamasi nuostata, kad kibernetinio saugumo rizikų vertinimas negali būti laikomas vien technine formalia procedūra, nes nuo šio vertinimo tiesiogiai priklauso organizacijos gebėjimas užtikrinti kibernetinį saugumą. Pirmajame skyriuje analizuojami teoriniai kibernetinio saugumo ir rizikų vertinimo aspektai, atskleidžiant rizikų kultūra ir analizuojant tiek techninius rizikų vertinimo aspektus, tiek ir žmogiškuosius faktorius, taip pat aptariami skirtingose organizacijose taikomi rizikų vertinimo metodai ir technikos bei vertinamas jų pritaikomumas. Antrojoje darbo dalyje aptariama kibernetinio saugumo rizikų vertinimo viešajame sektoriuje tyrimo metodologija. Trečiojoje dalyje konstruojamos kibernetinio saugumo rizikų vertinimo proceso tobulinimo gairės. Darbe parengtos rizikų vertinimo proceso tobulinimo gairės gali padėti tobulinti rizikų vertinimo procesą Lietuvos viešojo sektoriaus organizacijose ir stiprinti jų kibernetinį atsparumą.

Magistro baigiamajame darbe nagrinėjamos Žaliojo kurso priemonių taikymo galimybės Lietuvos transporto įmonių logistikos procesuose. Darbo problema siejama su tuo, kad transporto įmonės susiduria su būtinybe prisitaikyti prie aplinkosauginių reikalavimų, tačiau praktikoje ne visada turi aiškias strategijas, kaip tvariai tobulinti logistikos procesus išlaikant veiklos efektyvumą ir konkurencingumą. Tyrimo objektas - Lietuvos transporto įmonių logistikos procesai, o darbo tikslas - pateikti koncepcinį modelį Lietuvos transporto įmonių logistikos procesų tobulinimui, integruojant Žaliojo kurso priemones. Teorinėje darbo dalyje analizuojama Europos Žaliojo kurso samprata, jo reikšmė logistikos sektoriui, tvarios ir žaliosios logistikos koncepcijos bei pagrindinės priemonės, taikomos transporto įmonių logistikos procesuose. Empirinėje dalyje taikyta mišri tyrimo strategija: mokslinės literatūros sisteminimas, antrinių statistinių duomenų ir dokumentų analizė, lyginamasis metodas, anketinė apklausa ir ekspertinio vertinimo metodas - interviu. Kiekybinėje tyrimo dalyje generalinę populiaciją sudarė 3 622 įmonės, apklausoje dalyvavo 364 respondentai, o kokybinėje dalyje apklausti 4 ekspertai. Tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvos transporto įmonėse Žaliojo kurso principai jau taikomi, tačiau jų integravimas vyksta netolygiai. Didesnė pažanga matoma procesų optimizavimo, skaitmenizacijos, telematikos, maršrutų planavimo ir tuščių reisų mažinimo srityse, o alternatyvių degalų ir kitų kapitalui imlių sprendimų diegimas išlieka lėtesnis. Nustatyta, kad svarbiausios kliūtys yra didelės investicijų sąnaudos, finansavimo trūkumas, duomenų ir rodiklių stebėsenos sunkumai, reguliacinis neapibrėžtumas bei žinių ir kompetencijų stoka. Apklausos ir ekspertinių interviu sugretinimas parodė, kad realiausios trumpuoju laikotarpiu yra procesinės, organizacinės ir skaitmeninės priemonės, o didesnės investicijos turėtų būti diegiamos etapais. Remiantis teorine analize, apklausos rezultatais ir ekspertų įžvalgomis, darbe suformuotas koncepcinis modelis, kuriame logistikos procesų tobulinimas grindžiamas nuoseklia seka: esamos situacijos ir pasirengimo įvertinimu, bazinių procesų ir duomenų valdymo sutvarkymu, procesinių ir skaitmeninių priemonių diegimu, investicijoms imlesnių sprendimų įgyvendinimu bei rezultatų stebėsena ir koregavimu. Darbo rezultatai gali būti praktiškai naudingi Lietuvos transporto ir logistikos įmonėms, siekiančioms derinti tvarumą su veiklos efektyvumu.

Darbe analizuojamas socialinės komercijos inovacijų poveikis vartotojų pirkimo ketinimams Lietuvoje, remiantis S-O-R modeliu. Teorinėje dalyje nustatyta, kad socialinėje komercijoje prekyba yra neatsiejama nuo vartotojo sąveikos, bendruomenių ryšių bei vartotojų kuriamo turinio, o inovacijos suskirstytos į tris grupes: technologines, turinio ir sąveikos. Jų ryšys su pirkimo ketinimais nagrinėjamas per vartotojo vidinę kognityvinę ir afektinę būseną. Empirinėje dalyje pateikiami 409 Lietuvos socialinių tinklų naudotojų apklausos rezultatai. Tyrimas parodė, kad Lietuvos vartotojai labiausiai pasitiki kitų pirkėjų atsiliepimais (e-WOM), o nuomonės formuotojai vertinami žemiausiai iš visų inovacijų grupių. Visos trys S-O-R modelio jungtys yra stiprios ir statistiškai reikšmingos, kas patvirtina modelio tinkamumą Lietuvoje.

Magistro baigiamajame darbe analizuojami sutelktinio finansavimo platformų plėtros veiksniai ir tendencijos Lietuvoje. Pirmajame skyriuje nagrinėjami teoriniai sutelktinio finansavimo aspektai: platformų samprata, pagrindiniai finansavimo modeliai (nuosavybės, skolos, atlygio, aukojimo), plėtrą lemiantys veiksniai bei rinkos dinamika globaliame kontekste. Antrajame skyriuje pristatoma tyrimo metodologija ir taikyti metodai. Trečiame skyriuje pateikiami Lietuvos sutelktinio finansavimo rinkos antrinių statistinių duomenų analizės rezultatai, palyginami su ES tendencijomis, bei kiekybinės anketinės apklausos (N = 441) duomenys, vertinami plėtros veiksnių ryšiai su investuotojų elgsena. Remiantis antrinių statistinių duomenų analize, koreliacinės analizės rezultatais ir lyginamąja analize, identifikuotos dvi priešingos sektoriaus plėtros skatinamųjų ir stabdančiųjų veiksnių grupės, lemiančios investuotojų sprendimus. Darbas baigiamas išvadomis ir pasiūlymais didinti technologinį patogumą ir rizikos skaidrumą, stiprinti smulkiųjų investuotojų apsaugą, bei įvesti vienodą rizikos atskleidimo formatą visose Lietuvoje veikiančiose platformose.