Viešojo saugumo akademija / Public Security Academy
Mendez principų įgyvendinimas ikiteisminiame tyrimeItem type:ETD, [Implementation of the Mendez Principles in pre-trial investigations]magister thesis[2025][S001]Švenčionė, OlgaŠiame baigiamajame darbe analizuojamas Mendez principų įgyvendinimas ikiteisminio tyrimo apklausose. Temos aktualumą lemia būtinybė užtikrinti žmogaus teisių apsaugą ikiteisminių tyrimų apklausų metu, ypač atsižvelgiant į tarptautinę praktiką ir Jungtinių Tautų iškeltus standartus. Tyrimo objektas – Mendez principų taikymas ikiteisminio tyrimo apklausose. Tyrimo tikslas – nustatyti apklausų atlikimo ypatumus įgyvendinant Mendez principus. Tyrimo uždaviniai apima ikiteisminio tyrimo apklausos sąvokos, tikslų, dalyvių bei metodikų analizę, Mendez principų atsiradimo ir esmės išnagrinėjimą, jų įgyvendinimo galimybių įvertinimą bei taikymo Lietuvoje analizę remiantis empiriniu tyrimu. Empirinio tyrimo metu paaiškėjo, kad nors Lietuvoje egzistuoja teisinė bazė, sudaranti sąlygas Mendez principų taikymui, praktinis jų įgyvendinimas yra fragmentiškas ir priklauso nuo pareigūnų individualios patirties. Trūksta reglamentuoto reikalavimo dėl apklausų savanoriškumo, sistemingo visų apklausų vaizdo/garso įrašymo ir standartizuotų apklausos metodų. Pasiūlyta keisti Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 183–186, 188–189 straipsnius, įtvirtinant reikalavimą užtikrinti apklausų savanoriškumą bei apklausų vaizdo/garso įrašymą: parengti specializuotą mokymų programą policijos pareigūnams: sukurti apklausų priežiūros mechanizmą; stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą. Darbo struktūrą sudaro keturi skyriai: pirmajame analizuojami ikiteisminio tyrimo apklausos teoriniai aspektai; antrajame – Mendez principų kilmė, samprata, turinys; trečiajame – jų įgyvendinimo problematika; ketvirtajame – atlikto kiekybinio tyrimo metodologija ir rezultatai. Tyrime taikyti dokumentų ir literatūros analizės, lyginamosios analizės bei kiekybinio tyrimo (anketinės apklausos) metodai. Darbas baigiamas išvadomis ir rekomendacijomis.
53 Nuteistųjų sąlygų švelninimas bausmės atlikimo metu, probleminiai aspektaiItem type:ETD, [Mitigation of prison conditions during sentence execution: problematic aspects]magister thesis[2025][S001]Kocak, KamiliaMagistriniame baigiamajame darbe analizuojami Lietuvos BVS nuteistųjų sąlygų švelninimo procesų probleminiai aspektai, kurie apsunkina sistemos darbuotojų darbą bei nuteistųjų resocializacijos ir integracijos į visuomenę procesus. Pirmajame skyriuje ištirtas resocializacijos procesas laisvės atėmimo vietose, šio proceso stadijos, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas taikant OASys metodiką bei interesų grupių žemėlapis nuteistųjų integracijai įgyvendinti (taip pat aptariamos dvi pažeidžiamos interesų grupės). Antrajame skyriuje įvertinamas bausmių vykdymo sistemos modernizavimas Lietuvoje – 2023 m. įvykdyta sistemos reorganizacija. Remiamasi Norvegijos praktika; šiuo metu Lietuvoje taikomi du modeliai: dinaminio saugumo ir TOG modeliai. Trečiajame skyriuje analizuoti nuteistųjų sąlygų švelninimo taikymo galimybės bausmės atlikimo metu – perkėlimas iš paprastosios grupės į lengvąją (nagrinėjami šio proceso probleminiai veiksniai), trumpalaikių išvykų į namus suteikimas, nuteistųjų galimybė dirbti ir mokytis už įstaigos ribų, perkėlimas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą bei į pusiaukelės namus. Taip pat analizuojamas visuomenės priešinimasis nuteistųjų integracijai ir teismų praktika dėl lygtinio paleidimo netaikymo. Ketvirtajame skyriuje atskleidžiama nuteistųjų bei darbuotojų nuomonė apie sąlygų švelninimo procesų ypatumus. Išvadose pateikiami atlikto tyrimo rezultatai.
18 Propaganda kaip hibridinės grėsmės fenomenas ir teisinė kategorijaItem type:ETD, [Propaganda as a phenomenon of hybrid threat and a legal category]magister thesis[2025][S001]Krasnickas, ŽygimantasVienas iš fundamentaliausių ir aktyviausiai naudojamų hibridinių grėsmių plotmėje ginklų – propaganda. Kryptingas, nuolatinis ir intensyvus propagandos pasitelkimas tapo nepakeičiamu Rusijos Federacijos „modus operandi“. Priešiškų valstybių propagandos keliamų pavojų ir grėsmių dilema skatina pažvelgti, kaip tarptautiniu ir nacionaliniu lygiu egzistuojanti teisinė bazė atliepia kovos su informacinio karo įrankiais strategijas bei padeda valstybėms susidoroti su keliamais iššūkiais. Magistro baigiamuoju darbu siekiama išanalizuoti propagandą kaip hibridinių grėsmių elementą bei įvertinti šio reiškinio teisinio reglamentavimo ypatumus. Šiam tikslui pasiekti buvo išsikelti uždaviniai: 1) Pristatyti hibridinių grėsmių ir propagandos reiškinius bei sampratas; 2) Atskleisti propagandos kaip hibridinės grėsmės sampratą ir pasireiškimo būdus bei nustatyti aktualiausius propagandos suformuotus naratyvus Lietuvos Respublikos viešojoje erdvėje; 3) Įvertinti su propaganda siejamą tarptautinį bei nacionalinį teisinį reglamentavimą; 4) Atskleisti labiausiai pažeidžiamus Lietuvos Respublikos sektorius informacinėje erdvėje ir identifikuoti galimai ateityje prieš Lietuvą nukreiptų propagandos naratyvų ar propagandinių kampanijų pobūdį bei įvardinti jų poveikį mažinančius veiksnius. Šių uždavinių įgyvendinimui magistro darbe atliekama teisės aktų analizė bei Lietuvos Respublikos informacinio lauko analizė, kuri papildoma pusiau struktūruotu ekspertiniu interviu. Magistro baigiamąjį darbą sudaro keturios dalys. Pirmojoje – pateikiami propagandos ir hibridinių grėsmių reiškiniai, jų ypatumai. Antroje – propaganda įvertinama bei atskleidžiama kaip hibridinių grėsmių įrankis, pateikiami pagrindiniai propagandiniai naratyvai pastaraisiais metais Lietuvos informaciniame lauke. Trečioje – pateikiama teisinio reglamentavimo, sietino su propaganda ir jos užkardymu tarptautiniu ir nacionaliniu mastu, analizė, įžvelgiamos susidariusios teisinės bazės kliūtys. Ketvirtoje – identifikuojami labiausiai pažeidžiami Lietuvos Respublikos sektoriai informacinėje erdvėje bei įvardijami galimi propagandiniai naratyvai su jų poveikį mažinančiais veiksniais. Magistro baigiamojo darbo pabaigoje pateikiamas darbo išvados: 1) Propaganda suprantama kaip sąmoninga, tikslinga ir kryptinga asmenų įtikinėjimo veikla. Hibridinių grėsmių reiškinys suprantamas kaip holistinis, sistemingas ir kenksmingas iššūkių spektras, aprėpiantis skirtingus pažeidžiamumų sektorius; 2) Hibridinių grėsmių plotmėje propaganda tapo vienu iš efektyviausių ir fundamentaliausių elementų. Prieš Lietuvą nukreipti naratyvai pastaraisiais metais akcentuoja paramą Ukrainai ir rusakalbių teisių pažeidimus; 3)Teisinis reglamentavimas, numatantis teisinės atsakomybės ribas propagandos skleidimo ir ribojimo kontekste, nėra pakankamas; 4)Labiausiai pažeidžiami priešiškos propagandos išlieka socialinis, karinis ir su kariniu savo tematika glaudžiai susiję infrastuktūros, politinis ir ekonominis sektoriai.
68 Dirbtinio intelekto naudojimo keliamos grėsmės asmens teisei į privatumąItem type:ETD, [Threats posed by the use of artificial intelligence to the right to privacy]magister thesis[2025][S001]Grybas, PauliusŠiame magistro baigiamajame darbe, autoriaus analizuojama, kaip dirbtinio intelekto technologijų taikymas veikia asmens teisės į privatumą apsaugą šiuolaikinėje visuomenėje. Atsižvelgiant į tai, kad DI sistemų galimybės sparčiai plečiasi ir tampa vis labiau integruotos į kasdienį gyvenimą, didėja rizika asmens duomenų saugumui bei privatumo pažeidimams. Pagrindinis darbo tikslas – išnagrinėti dirbtinio intelekto technologijų praktikoje keliamas grėsmes asmens teisės į privatumą apsaugai ir įvertinti esamą teisinį reguliavimą, siekiant nustatyti jo tinkamumą šių grėsmių kontekste. Teorinėje darbo dalyje išanalizuota dirbtinio intelekto samprata, raida, klasifikacija bei pagrindinės savybės, taip pat aptarta asmens teisės į privatumą raida nuo filosofinių ištakų iki šiuolaikinio reglamentavimo. Nagrinėti Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės aktai, įskaitant Europos žmogaus teisių konvenciją, Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą, didelis dėmesys buvo skiriamas Dirbtinio intelekto aktui. Empirinėje dalyje taikyta atvejo studijos metodika, nagrinėjant įmonių „ Clearview AI“ ir „Cambridge Analytica“ pavyzdžius. Šių atvejų tyrimas leido išryškinti DI keliamas grėsmes teisei į privatumą praktikoje ir įvertinti padarytus pažeidimus bei institucijų reakcijas. Atliktas tyrimas patvirtino, kad grėsmė privatumo apsaugai kyla ne iš pačios DI technologijos, bet iš būdo, kuriuo ji taikoma. Nustatyta, jog naujasis Europos Sąjungos Dirbtinio intelekto aktas yra reikšmingas žingsnis užtikrinant asmens duomenų apsaugą, taip pat teisę į privatumą sustiprina Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, tačiau siekiant efektyvios apsaugos būtina stiprinti ir vartotojų sąmoningumą, ir technologijų kūrėjų atsakomybę.
33 16 Kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdai ir jų taikymo ypatumai korupcinių veikų tyrimeItem type:ETD, [Methods of collecting criminal intelligence and their application in the investigation of corruption offences]magister thesis[2025][S001]Čelkytė, ViktorijaŠio magistro baigiamojo darbo tema – „Kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdai ir jų taikymo ypatumai korupcinių veikų tyrime“. Darbu siekiama įvertinti kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų taikymo galimybes korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų tyrime. Teisėsauga kiekvienoje šalyje susiduria su korupcinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis. Šis reiškinys – viena pavojingiausių socialinių problemų, kelianti grėsmę valstybės ir visuomenės saugumui, institucijų efektyvumui ir pasitikėjimui teisine sistema. Todėl būtina ieškoti sprendimų kaip užkardyti korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas bei pašalinti korupcijos atsiradimo priežastis. Kriminalinė žvalgyba yra viena svarbiausių teisėsaugos priemonių kovojant su korupcija, tačiau ji veiksminga tik tuomet, kai pasitelkiama tinkama kriminalinės žvalgybos veiksmų taktika bei užtikrinamas teisėtumo kriterijus. Šio tyrimo objektas – kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdai ir jų taikymo ypatumai korupcinių veikų tyrime. Darbą sudaro trys skyriai, suskirstyti į poskyrius. Pirmame skyriuje analizuojama kriminalinė žvalgybos raida, informacijos rinkimo būdai, bei jais gautos informacijos panaudojimas baudžiamajame procese. Antrame skyriuje analizuojama korupcijos samprata, jos rūšys, formos ir pagrindiniai bruožai ir nusikalstamos veikos. Trečiame skyriuje analizuojama nacionalinių ir tarptautinių teismų praktika bylose dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, kurias tiriant pasitelktos kriminalinės žvalgybos priemonės. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados ir pasiūlymai. Darbe iškelti keturi uždaviniai, atskleidžiantys tyrimo temą. Pirmuoju uždaviniu siekta atskleisti kriminalinės žvalgybos sampratą, informacijos rinkimo būdus ir jais gautų duomenų panaudojimo baudžiamajame procese problematiką. Nagrinėta mokslinė ir teisinė literatūra, apibrėžti informacijos rinkimo būdai, atskleista kriminalinės žvalgybos teisinio ir faktinio pagrindų svarba bei duomenų pripažinimo įrodymais galimybės. Antruoju uždaviniu siekta išanalizuoti korupcijos sampratą, bruožus ir atskiras korupcinio pobūdžio veikas. Analizuota literatūra atskleidė korupcijos kaip reiškinio įvairiapusiškumą ir korupcinių nusikalstamų veikų latentiškumą. Trečiuoju uždaviniu siekta identifikuoti efektyviausius kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus, tiriant korupcines veikas. Nagrinėta teismų praktika, kuria remiantis identifikuotos efektyviausios kriminalinės žvalgybos priemonės. Ketvirtasis uždavinys skirtas kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų panaudojimo problematikai, tiriant korupcines veikas. Analizuota teismų praktika, kuria remiantis atskleisti dažniausi galimi kriminalinės žvalgybos taikymo trūkumai. Naudoti tyrimo metodai: dokumentų ir teisės aktų analizė, mokslinės literatūros analizė, lyginamoji analizė, statistinių duomenų analizė, teismų praktikos analizė, sisteminė analizė.
92 74 - magister thesis[2025][S001]Prakuraitis, Paulius
Baigiamasis magistro darbas skirtas įtariamojo apklausos procesui išanalizuoti įvairiais aspektais – teisiniu, procesiniu, kriminalistiniu ir psichologiniu. Įtariamojo apklausa yra vienas svarbiausių ir dažniausiai taikomų baudžiamojo proceso veiksmų, todėl aktualumas grindžiamas poreikiu užtikrinti efektyvią, etišką ir žmogaus teises gerbiančia apklausos taktiką. Tyrime atskleista, kad Lietuvoje trūksta standartizuotos įtariamojo apklausos metodikos, todėl praktikoje taikomos prieštaringos taktikos, o ta gali turėti įtakos parodymų patikimumui ir įtariamojo teisių užtikrinimui. Darbo objektas – įtariamojo asmens apklausos taktika. Tyrimo dalykas – įtariamojo apklausos teisiniai, procesiniai, kriminalistiniai ir psichologiniai aspektai. Darbo tikslas – išanalizuoti įtariamojo apklausos reglamentavimą ir taikymo praktiką Lietuvoje, atsižvelgiant į tarptautinius standartus, ir pateikti rekomendacijas, kaip tobulinti apklausos taktiką. Siekiant šio tikslo, iškelti keturi tyrimo uždaviniai, apimantys apklausos sąvokos ir tikslų analizę, apklausos reglamentavimo tyrimą, metodų efektyvumo įvertinimą bei praktinių problemų ir jų sprendimo būdu analizę. Darbą sudaro tris pagrindinės dalys. Pirmoje dalyje nagrinėjama apklausos samprata, jos ypatumai ir teisinis reglamentavimas. Antroje – analizuojami apklausos metodai, įskaitant interviu, kaltinamąją ir provokacinę apklausas. Trečioje dalyje apteikiami empirinio tyrimo rezultatai, gauti išanalizavus 50 įtariamųjų apklausos protokolų bei apklausus 30 ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir 10 ekspertų. Tyrimas atskleidė, kad informaciniai metodai taikomi 40% atvejų, kaltinamieji – 35%, mišrūs – 25%, o didesnį parodymų nuoseklumą ir detalumą užtikrina bendradarbiavimu grįsti metodai. Tyrimo metodologijoje taikyti dokumentų, mokslinės literatūros, teisės aktų, teismų praktikos, įtariamojo asmens apklausos protokolų ir anketinės apklausos analizės metodai. Remiantis atlikta analize pateikiamos šios pagrindinės išvados: Lietuvoje trūksta vieningos įtariamųjų asmenų apklausos, taikomos taktikos dažnai prieštarauja žmogaus teisių standartams, apklausos sėkmė priklauso nuo tyrėjo gebėjimo įvertinti psichologinius veiksnius, praktikoje dažnai pasitaiko apklausų kokybės trūkumų. Darbe pateiktos keturios kryptingos rekomendacijos, įskaitant PEACE modelio taikymą, įtariamojo apklausų vaizdo fiksavimą, tyrėjų mokymų atnaujinimą ir nacionalinės metodikos kūrimą.
137 83