Mykolo Romerio universitetas / Mykolas Romeris University
Šeimos patirtys susiduriant su vaiko hospitalizacijaItem type:ETD, [Family experiences dealing with a child‘s hospitalization]magister thesis[2025][S005]Makejeva, AnastasijaMokslinė problema: kokia yra šeimos patirtis susiduriant su vaiko hospitalizacija? Tyrimo objektas: šeimos patirtis susiduriant su vaiko hospitalizacija. Tyrimo tikslas: ištirti šeimos patirčių įvairovę, susidūrus su vaiko hospitalizacija. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros sisteminė ir lyginamoji analizė, pusiau struktūrizuotas hospitalizuotų vaikų šeimų interviu (kokybinis tyrimas), interviu turinio analizė. Darbą sudaro sąvokų žodynas, įvadas, trys pagrindinės darbo dalys – teorinės ir empirinė, išvados, rekomendacijos, literatūros sąrašas, santraukos lietuvių ir anglų kalbomis, priedai. Pirmoje dalyje atliekama vaiko hospitalizacijos ir šeimos patirčių teorinė analizė, analizuojant hospitalizacijos procesą iš vaiko ir jo šeimos perspektyvos, vertinant įvairialypes šeimų patirtis hospitalizuojant vaiką. Antroje dalyje akcentuojamas svarbus socialinio darbuotojo vaidmuo vaikų ligoninėje, teikiant psichosocialinę pagalbą šeimai. Čia taip pat analizuojama į šeimą orientuotos sveikatos priežiūros koncepcija vaikų ligoninėje. Trečioje dalyje pateikiama tyrimo metodologija, atliekama tyrimo rezultatų analizė ir apibendrinimas, vykdoma diskusija. Atlikus tyrimą, nustatyta, kad mamos, kurių vaikai atsidūrė ligoninėje, patyrė įvairių patirčių – teigiamų (pvz., aiškumas, kaip padėti vaikui, požiūrio kaita), neigiamų (pvz., nerimas, laukimas, nežinomybė, mažesnis dėmesys kitam vaikui), arba ir teigiamų, ir neigiamų. Esant vaikų hospitalizacijai, šeimos labiausiai jautė psichologinės (emocinės), socialinių darbuotojų pagalbos poreikį. Gauta psichosocialinė pagalba buvo įvertinta arba teigiamai, arba neigiamai (tada, kada ji buvo pavėluota arba jos buvo stokojama). Būta atvejų, kai šeimos išvis nesulaukė jokios psichosocialinės pagalbos. Socialinių darbuotojų vaidmuo vaikų ligoninėje buvo apibūdintas įvairiai – kaip daugialypis (įvairių vaidmenų visuma) arba konkretus (informacijos teikimas, konsultavimas, emocinė pagalba, tarpininkavimas). Kai kada socialiniai darbuotojai pagalbą suteikė tik formaliai arba nesuteikė jokios. Dalis socialinių darbuotojų stokojo sisteminio vaidmens atlikimo, nes nesilaikė į šeimą orientuotos sveikatos priežiūros požiūrio (savo veiklą atliko formaliai). Šeimų nuomone, dažniausiai socialiniai darbuotojai vaikų ligoninėse atliko instrumentinį, emocinį ir informacinį vaidmenis. Nors socialiniai darbuotojai atliko labai daug vaidmenų, suteikdami psichosocialinę pagalbą šeimai, tačiau iš bendro tyrimo konteksto paaiškėjo, kad svarbiausi vaidmenys yra du – tai emocinės pagalbos teikimas ir tarpininkavimas.
9 19 Socialinių darbuotojų ir vaiko teisių apsaugos specialistų bendradarbiavimas teikiant paslaugas šeimoms ir vaikamsItem type:ETD, [Cooperation of social workers and child rights protection specialists in providing services to families and children]master thesis[2023][S005]Jasiukonienė, InaDarbo tikslas - atskleisti socialinių darbuotojų ir vaiko teisių apsaugos specialistų bendradarbiavimą teikiant paslaugas šeimoms ir vaikams. Pagrindiniai uždaviniai: 1. Išnagrinėti socialinio darbuotojo ir vaiko teisių apsaugos specialisto bendradarbiavimo teisinius aspektus. 2. Teoriškai pagrįsti socialinio darbuotojo ir vaiko teisių apsaugos specialisto bendradarbiavimo svarbą ir galimybes. 3. Atskleisti socialinių darbuotojų ir vaiko teisių apsaugos specialistų bendradarbiavimo iššūkių teikiant paslaugas šeimoms ir vaikams teorines prielaidas. 4. Atlikti socialinių darbuotojų ir vaiko teisių apsaugos specialistų bendradarbiavimo praktikos teikiant paslaugas šeimoms ir vaikams subjektyvaus vertinimo tyrimą. Tiriamieji: Socialiniai darbuotojai dirbantys su šeimomis socialinių paslaugų teikimo įstaigose ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai, dirbantys teritoriniuose skyriuose. Tyrimo metodai: Teoriniams aspektams apie socialinių darbuotojų ir vaiko teisių apsaugos specialistų bendradarbiavimą teikiant paslaugas šeimoms ir vaikams išnagrinėti taikyti mokslinės literatūros ir dokumentų analizės, lyginamosios analizės metodai. Tyrimo duomenų surinkimui taikytas anketinės apklausos metodas. Tyrimo duomenų analizei taikomi aprašomosios statistikos, grafinio vaizdavimo, koreliacinės analizės metodai. Duomenų analizei atlikti buvo naudojama SPSS (Statistical Package for Social Sciences) programinė įranga (SPSS 20 versijos paketu) ir MS Excel 2016 programa. Tyrimo rezultatai. Empirinio tyrimo rezultatai atskleidė, kad socialiniam darbuotojui ir vaiko teisių apsaugos specialistui teikiant paslaugas šeimoms ir vaikams bendradarbiavimas yra itin svarbus ir ypatingai akcentuojamas informacijos gavimo operatyvumas, dalinimasis informacija. Taip pat specialistai nori, kad jų tarpusavio santykiai būtų paremti abipuse pagarba ir visi kartu siektų bendro tikslo. Socialiniams darbuotojams, lyginant su vaiko teisių apsaugos specialistais, bendradarbiavime svarbesnis lygiagretus atsakomybės pasiskirstymas, visų specialistų dalyvavimas pagalbos teikimo procese bei tarpusavio bendravimas. Taip pat bendradarbiavimas yra svarbus tuo, kad, jo dėka, paslaugos suteikiamos kokybiškiau, efektyviau suvaldomos krizinės situacijos ir tai labai naudinga vaiko gerovei. Socialinių darbuotojų ir vaiko teisių apsaugos specialistų bendradarbiavimą labiausiai palengvina tarpusavio noras ir iniciatyva bendradarbiauti bei tarpusavio pasitikėjimas ir palaikymas. Bendradarbiavimui didžiausias galimybes suteikia keitimasis informacija tarp institucijų, bendrų tikslų turėjimas, bendras problemų sprendimas bei bendras sprendimų priėmimas. Socialiniai darbuotojai labiau nei vaiko teisių apsaugos specialistai bendradarbiaudami nori tarpusavio pagarbos ir vertinimo, abipusio pasitikėjimo, vienodo atsakomybės pasidalijimo, bendro problemų sprendimo ir sprendimų priėmimo. Socialiniai darbuotojai savo darbe dažniau susiduria su bendradarbiavimo sunkumais tarp vaiko teisių apsaugos specialistų, nei vaiko teisių apsaugos specialistai su socialiniais darbuotojais. Dažniausiai susiduriama su laiko stokos, atsakomybės perkėlimo kitiems darbuotojams, skirtingų žinių ir darbo metodų, grįžtamojo ryšio, skirtingo požiūrio problemomis. Socialiniai darbuotojai dažniau susiduria su darbuotojų ignoravimu ir nesikeitimu informacija. Vaiko teisių apsaugos specialistai dažniau susiduria su skirtingų žinių ir darbo metodų, netikslingų lėšų naudojimo, laiko stokos, kitų darbuotojų nepakankamu atsidavimo darbui problemomis. Socialiniai darbuotojai ir vaiko teisių apsaugos specialistai yra linkę bendradarbiauti, jų darbo aplinka geranoriška ir nusiteikusi bendradarbiauti, jie turi motyvacijos spręsti bendradarbiavimo problemas, tačiau socialinių darbuotojų ir vaiko teisių apsaugos specialistų bendradarbiavimo problemos sprendžiamos nepakankamai, todėl jų tarpusavio bendradarbiavimas vis dar nėra sklandus.
91 6 Pagalba vaikui atskyrus jį nuo biologinės šeimosItem type:ETD, [Assistance to a Child After Separation From the Biological Family]master thesis[2023][S005]Tarutienė, GretaTyrimo tikslas – teoriškai ir empiriškai atskleisti pagalbos teikimą vaikui, atskyrus jį nuo biologinės šeimos. Tyrimo uždaviniai: 1. Atskleisti biologinės šeimos reikšmę vaiko gyvenimui. 2. Apibūdinti vaiko atskyrimo nuo biologinės šeimos aplinkybes ir pagalbos vaikui poreikį. 3. Pateikti pagalbos vaikui teikimo teorinius ir teisinius aspektus. 4. Atskleisti pagalbos vaikui, atskyrus jį nuo biologinės šeimos, praktinius aspektus, remiantis socialinių darbuotojų patirtimis. Tiriamieji: socialinio paslaugų centro socialiniai darbuotojai (globos koordinatoriai), turintys bent trijų metų darbo patirtį teikiant pagalbą vaikams. Tyrimo metodai: teoriniai: mokslinės literatūros ir dokumentų, susijusių su nagrinėjama tema analizė, siekiant atskleisti biologinės šeimos reikšmę vaiko gyvenimui, vaiko atskyrimo nuo biologinės šeimos aplinkybes, pagalbos teikimą vaikui, atskyrus jį nuo biologinių tėvų; empiriniai: kokybinis tyrimas, taikant pusiau struktūruotą interviu metodą, siekiant atskleisti pagalbos vaikui, atskyrus jį nuo biologinės šeimos, praktinius aspektus, remiantis socialinių darbuotojų (globos koordinatorių) globai patirtimis. Tyrimo rezultatams analizuoti pasirinkta kokybinė turinio analizė. Tyrimo rezultatai. Atskyrus vaiką nuo jo biologinės šeimos, praktika tokia, kad vaikas patenka į krizinę situaciją, kurioje, veikiant aplinkybėms, keičiasi vaiko savijauta ir kyla poreikis saugios aplinkos, specialistų pagalbos, artimo žmogaus, laiko adaptuotis naujoje aplinkoje, pagalbos susivokti situacijoje, ryšio su tėvais ir kitais vaikais šeimoje. Siekiant padėti vaikui, jam teikiama pagalba, kurioje dalyvauja įvairios institucijos, teikiama įvairaus pobūdžio pagalba vaikui, šeimai ir globėjams. Tiesiogiai vaikui teikiamos specialistų konsultacijos, užimtumo ir ugdymo paslaugos, globėjų pagalba. Pagalbos veiksmingumui įtakos turi pagalbos atitikimas poreikiams, paslaugų prieinamumas, specialistų profesionalumas ir motyvacija, šeimos motyvacija, artimųjų įsitraukimas į pagalbą bei sunkumai, su kuriais susiduriama. Tai specialistų ir jų profesionalumo trūkumas, tarpinstitucinio bendradarbiavimo stoka, paslaugų neprieinamumas, vaiko ir/ar šeimos nenoras priimti pagalbą, pagalbos prioritetas suaugusiųjų problemoms. Pagalbos teikimą vaikui, atskyrus jį nuo biologinės šeimos, siūloma tobulinti, didinant teikiamos pagalbos profesionalumą bei gerinant pagalbą teikiančių institucijų įvaizdį.
23 9 Informacinių technologijų taikymas socialiniame darbe su socialinę riziką patiriančiomis šeimomisItem type:ETD, [Use of Information Technologies in Social Work with Families at Social Risk]master thesis[2023][S005]Petkūnaitė, DovilėBaigiamojo magistro darbo tyrimo objektas: informacinių technologijų taikymas socialiniame darbe. Tyrimo tikslas: identifikuoti informacinių technologijų taikymo socialinio darbo praktikoje su šeimomis, patiriančiomis socialinę riziką, naujas galimybes ir iššūkius. Tyrimo uždaviniai: išanalizuoti socialinio darbo specifiką šiuolaikinėje visuomenėje; ištirti informacinių technologijų panaudojimą socialiniame darbe dirbant su šeimomis, patiriančiomis socialinę riziką; nustatyti informacinių technologijų panaudojimo galimybes ir iššūkius socialiniame darbe su socialinę riziką patiriančiomis šeimomis socialinių darbuotojų požiūriu. Tyrime naudoti metodai: mokslinės literatūros analizė, struktūruotas interviu, turinio (content) analizė. Tyrime dalyvavo 11 Vilniaus miesto socialinio darbo įstaigų socialinių darbuotojų, kurie dirba su šeimomis, patiriančiomis socialinę riziką. Atlikus empirinį tyrimą gautos esminės išvados: esminiai socialinio darbo specifikos elementai šiuolaikinėje visuomenėje: pagalbos reikalingumas įvairesnėse situacijose, problemų lauko platėjimas, kintantys socialinės rizikos grupės veiksniai ir grupės bei didėjantis socialinio darbo prestižas; akcentuojant socialinio darbo pokyčius, pastebimas naujų darbo metodų ir priemonių įgyvendinimo poreikis bei socialinės pagalbos įvairovė; socialinio darbo praktikoje svarbesnis ir kokybiškesnis yra artimas ir gyvas kontaktas, o informacinės technologijos labiau padeda susidoroti su informacijos rinkimu, greitesniu ryšio užmezgimu ar duomenų rinkimu, saugojimu ar dalijimusi; informacinių technologijų teikiama nauda socialinio darbo praktikoje yra: supaprastinamos įprastos funkcijos, atsiranda didesnės galimybės ilgiau pabendrauti su klientu, mažinamos laiko sąnaudos dokumentų tvarkymui, sudaromos galimybes greičiau gauti ir pateikti reikalingą informaciją, taupomas darbo laikas; nuotolinis bendravimas inicijuojamas esant svarbiam poreikiui, kuomet nėra galimybės susitikti su klientu asmeniškai; viena iš socialinių darbuotojų funkcijų išlieka savo klientų mokymas naudotis informacinėmis technologijos esant poreikiui gauti paslaugas, pateikti prašymus ir pan.; dirbant su šeimomis, patiriančiomis socialinę riziką, informacinių technologijų naudojimo tikslai yra šie: dokumentacijos tvarkymas, dalyvavimas nuotoliniuose renginiuose, posėdžiai, informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas, susisiekimas su klientu. Naudojamos šios informacinės technologijos: išmanusis telefonas, kompiuteris/internetas, pokalbių programėlės, Zoom ir Teams platformos, internetinės duomenų bazės, elektroniniai dienynai; informacinių technologijų naudojimo socialiniame darbe privalumai: kontakto palaikymo galimybė, informacijos pasidalijimas tarp institucijų ir institucijos viduje; informacinių technologijų naudojimo iššūkiai, dirbant su šeimomis, patiriančiomis socialinę riziką: skirtingi šeimų gebėjimai naudotis informacinėmis technologijomis, maža šeimų narių motyvacija mokytis naudotis informacinėmis technologijomis, šeimos situacija.
155 21 Socialinių darbuotojų socialinių kompetencijų raiška darbe su šeimomis, patiriančiomis socialinę rizikąItem type:ETD, [Expression of social competencies of social workers working with families at social risk]master thesis[2023][S005]Baležentis, RimgaudasApžvelgus mokslinę literatūrą, socialiniams darbuotojams galima priskirti šias socialines kompetencijas – gebėjimą socialinio darbo veikloje panaudoti žinias, įgūdžius bei vertybes užmezgant ir išlaikant kontaktus; bendraujant; bendradarbiaujant; priimant sprendimus ir sprendžiant problemas; priimant atsakomybę ir veikiant autonomiškai; iniciatyviai, lanksčiai ir kūrybingai reaguojant į įvairias socialines situacijas bei jų pokyčius; adaptuojantis socialinėje aplinkoje; darant įtaką; įveikiant stresą; pažįstant save (poreikius, norus) ir kitą; reaguojant empatiškai; suteikiant pagalbą, palaikant ir konsultuojant; reflektuojant savo jausmus; reaguojant asertyviai; laikantis profesinių, kultūrinių bei visuomeninių normų. Atlikus kokybinį tyrimą su socialines paslaugas šeimoms teikiančiais darbuotojais buvo išskirtos 4 socialinių kompetencijų raiškos temos: 1) santykiai su paslaugų gavėjais, 2) šeimos pokytį lemiantis elgesys, 3) bendradarbiavimas ir santykiai su kolegomis bei specialistais iš kitų institucijų, 4) asmeninės gerovės ir augimo valdymas. Pirmoji tema apima bendravimą ir kokybiškų santykių su šeimomis sukūrimą (ir palaikymą). Tai yra tarsi pagrindas (sąlyga) tolesniam žingsniui siekiant socialinio darbo tikslų. Galima sakyti, kad kokybiškas bendravimas su klientais veda į jų norą bendradarbiauti. Kuriant kokybišką santykį pasitarnauja gebėjimas priimti, išklausyti, stebėti ir rinkti informaciją, atspindėti, išlaikyti lygiavertiškumą, nuraminti, komunikuoti, kurti abipusiu pasitikėjimu paremtą santykį, būti lanksčiam, empatiškam bei kantriam. Tačiau vien užmegzti ir išlaikyti santykį su paslaugų gavėjais nepakanka. Socialiniai darbuotojai turi gebėti skatinti pokytį šeimoje. Tuo tikslu reikalingos kitokio pobūdžio socialinės kompetencijos, susijusios su pagalbos / palaikymo teikimu bei įtakos darymu. Tai apima gebėjimą konsultuoti, palaikyti (būti atrama), įgalinti, motyvuoti, konfrontuoti, būti kūrybingam. Apklausos dalyviai įvardijo, kad socialinėse sąveikose su kolegomis ir specialistais iš kitų institucijų padeda bendradarbiavimo bei santykių kūrimo (ir palaikymo) gebėjimai. Čia galima pastebėti tam tikrus socialinių kompetencijų raiškos panašumus santykiuose su paslaugų gavėjais ir kolegomis. Bet yra ir skirtumų, tokių kaip gebėjimas dirbti komandoje, paprašyti kolegų pagalbos, bendrauti neformaliai, spręsti konfliktus, išlaikyti konfidencialumą. Dirbant socialinį darbą su šeimomis, patiriančiomis socialinę riziką, labai praverčia gebėjimai, padedantys pasirūpinti asmenine gerove. Interviu dalyviai atskleidė, kad tai pasiekiama socialinėse situacijose: 1) naudojant įvairias streso įveikos ir nusiraminimo technikas; 2) brėžiant asmenines ir išlaikant profesines ribas; 3) reguliuojant lūkesčius, susijusius su rezultato siekimu; 4) atsiremiant į vertybinius dalykus; 5) įvairiais saviugdos būdais stiprinant savo socialines kompetencijas; 6) reflektuojant gautą patirtį.
23 150 Socialinio darbuotojo psichosocialinė pagalba šeimai susirgus vaikui onkologine ligaItem type:ETD, [Psychosocial Assistance of a Social Worker to a Family in the Event of a Child with Oncological Disease]master thesis[2022][S005]Kondratavičienė, VirginijaMagistro baigiamojo darbo temos pavadinimas – Socialinio darbuotojo psichosocialinė pagalba šeimai susirgus vaikui onkologine liga. Tyrimo tikslas - atskleisti socialinio darbuotojo teikiamą psichosocialinę pagalbą šeimai, kurioje vaikas serga vaikui onkologine liga. Tyrimo uždaviniai: 1) Pateikti vaikų onkologinių susirgimų charakteristiką; 2) Apibrėžti socialinio darbo aspektus vaikų onkologijos srityje; 3) Identifikuoti socialinio darbuotojo teikiamą psichosocialinę pagalbą šeimai, kurioje vaikas serga onkologine liga, remiantis socialinių darbuotojų profesine patirtimi. Tiriamieji: 1) socialiniai darbuotojai dirbantys socialinių paslaugų centruose ne mažiau kaip trejus metus; 2) socialiniai darbuotojai dirbantys su šeimomis, kuriose vaikas serga onkologine liga. Tyrimo metodai: teoriniai - mokslinės literatūros šaltinių ir teisinių dokumentų analizė, naudojant lyginimo, sisteminimo ir apibendrinimo metodus; empiriniai – duomenų rinkimui naudotas struktūruotas interviu metodas; tyrimo duomenų analizei taikytas turinio (content) analizės metodas. Tyrimo rezultatai. Vaikui susirgus onkologine liga, šeima susiduria su sunkumais, tokiais kaip socialinių ryšių silpnumas, šeimos ir vaiko psichoemocinė būsena ir šeimos santykių krizė, keičiasi visos šeimos nusistovėjęs gyvenimo ritmas, persiskirsto pareigos ir atsakomybės, susiduriama su dažnai nepakeliamais finansiniais sunkumais. Šeima patiria psichologinį stresą, išgyvena krizę, kurie daro didelę įtaką tiek vaiko, tiek jo šeimos narių psichoemocinei savijautai. Visa šeima susiduria su negatyviomis emocijomis: pykčiu, baime, šoku, išgąsčiu, nerimu, baime dėl mirties, sugriauna ateities ir dabarties planus, įtakoja šeimos narių darbus ir kasdienybę. Šeimai iškyla psichosocialinių paslaugų reikalingumas, kurias teikia socialiniai darbuotojai: padeda šeimai namuose atpažinti ir plėtoti savo stipriąsias puses, gauti reikalingas socialines paslaugas krizinėse situacijose, užtikrina savalaikį tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir komandinį darbą. Socialiniai darbuotojai teikia šeimai informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo paslaugas šeimos namuose, teikia dienos socialinės globos, laikino atokvėpio paslaugas; bendradarbiauja su kitais komandos nariais ir įtraukia į savo veiklas artimuosius, draugus, bendruomenės narius, nevyriausybines organizacijas. Tačiau pastebi, kad veikla su sergančio onkologine liga vaiko šeima reikalauja daug emocinių resursų, dažnai patiriamas stresas, kas gali sukelti perdegimo sindromą.
7 9 Measures of Social Protection for Coping with Families’ Poverty: The Case of LithuaniaItem type:ETD, [Socialinės apsaugos priemonės šeimų skurdui įveikti: Lietuvos šalies atvejis]master thesis[2022][S005]Garnytė, MingailėPoverty can affect our emotional and physical health, education, ability to work, relationship with the society, economic situation, intellectual needs. This Master Thesis discusses problematic question of poverty reduction and social workers’ impact and contribution to reduce the poverty. It has been known for many years what consequences the poverty can bring. This research is focussed to find out how families cooperate with social workers providing help for poverty reduction. The research also examines how social workers define the problems, and what similarities can be highlighted when comparing families’ and social workers’ perspectives. Research object – social workers’ impact to reduce poverty in families. Research goal is to analyse theoretically and empirically contribution of social workers to families’ poverty reduction.
23 8 Socialinės pagalbos teikimas lėtinėmis ar sunkiomis ligomis susirgusiems vaikams ir jų šeimomsItem type:ETD, [Provision of Social Assistance to Children with Chronic or Serious Disease and Their Families]master thesis[2022][S005]Dilytė, DeimantėTyrimo tikslas: teoriškai ir empiriškai atskleisti socialinės pagalbos teikimo būdus ir galimybes lėtinėmis ir sunkiomis ligomis susirgusiems vaikams ir jų šeimoms. Uždaviniai: 1. Atskleisti lėtinių ir sunkių ligų sampratą. 2. Aptarti šeimų, auginančių lėtinėmis ar sunkiomis ligomis sergančius vaikus, problemas. 3. Išanalizuoti socialinės pagalbos galimybes lėtinėmis ar sunkiomis ligomis susirgusiems vaikams ir jų šeimoms. 4. Aptarti socialinio darbuotojo patirtis, teikiant socialinę pagalbą šeimoms, auginančioms lėtinėmis ar sunkiomis ligomis susirgusius vaikus. Darbo metodai: teorinėje dalyje mokslinės literatūros, įstatymų ir dokumentų, susijusių su analizuojama tema, analizė, siekiant nustatyti socialinės pagalbos teikimo būdus ir galimybes lėtinėmis ar sunkiomis ligomis susirgusiems vaikams ir jų šeimoms. Empirinei magistro daliai atlikti buvo pasirinktas kokybinis tyrimas ir jo strategija, kuria buvo siekiama atskleisti lėtinėmis ar sunkiomis ligomis susirgusių vaikų ir jų šeimų socialines pagalbos galimybes. Tyrimui atlikti buvo pasirinktas kokybinis, pusiau struktūruotas tyrimo metodas. Pusiau struktūruotu interviu buvo norima atskleisti socialinio darbuotojo socialinės pagalbos teikimo būdus ir galimybes lėtinėmis ar sunkiomis ligomis susirgusiems vaikams ir jų šeimoms. Tyrimo rezultatai. Interviu metu paaiškėjo, kad socialinis darbuotojas, teikdamas socialinę pagalbą, kiekvieną klientą informuoja, konsultuoja, atstovauja. Suteikdamas socialinę pagalbą, jis užtikrina geriausius vaiko bei šeimos interesus, bendradarbiauja su įvairiomis savivaldybės (miesto) įstaigomis. Tyrimo metu paaiškėjo, kad socialiniams darbuotojams svarbi profesinių ir asmeninių vertybių dermė: siekiama tobulinti jau turimas žinias, gebėjimas dirbti komandoje, išsikeltų tikslų įgyvendinimas, empatiškumas, komunikavimas, nuoširdumas, drąsumas, planavimas.
16 7 Šeimos su proto negalią turinčiais suaugusiais nariais gyvenimo sąlygas gerinančios socialinio darbo priemonėsItem type:ETD, [Social Work Measures to Improve Living Conditions for Mentally Disabled Adults]master thesis[2022][S005]Balčiūnaitė, Justina AntaninaDarbe nagrinėjamas šeimos su proto negalią turinčiais suaugusiais nariais gyvenimo sąlygas geriančios socialinio darbo priemonės. Tyrimas atskleidžiantis gyvenimo sąlygas gerinančias socialinio darbo priemonės, padeda ištirti, kokių paslaugų labiausiai trūksta šeimoms, kurios gyvena su suaugusiais nariais, kurie turi proto negalią. Tyrimo probleminiai klausimai yra: Kaip šeimos su suaugusiais nariais, kurie turi proto negalią, užsitikrina socialiai priimtiną gyvenimo sąlygų standartą? Kaip socialinio darbo priemonės prisideda prie šeimų su suaugusiais nariais, turinčiais proto negalią, gyvenimo sąlygų kūrimo?
67 12 Provision of Support for the Family in the Conditions of the COVID-19 Pandemic: The Case of NigeriaItem type:ETD, [Paramos šeimai teikimas COVID-19 pandemijos sąlygomis: Nigerijos atvejis]master thesis[2022][S005]Oladimeji, Abiola UsmanThe aim of the Master’s Thesis research: The study explores the provision of support for families living with COVID pandemic in Nigeria. Research methods: The study employed qualitative research method, utilizing a semi-structured interview. A purposive sampling to select 25 families for the phone-interview. A thematic approach was employed, this was considered ideal for this kind of study because it provides information about gaps about the study and provides appropriate recommendations. Sample of the research: The result reported three (3) emanating from the study (COVID-19 experience of affect families, Burden experience of COVID-19, Type of social support received) families affected by COVID-19 had negative experience during COVID-19, it affected their socio-economic and psychological wellbeing. There was also report cases of reduced social interaction among families affected by COVID-19 during their stay at the isolation centre and after leaving the Isolation centre. There was reported cases of affected families been ostracised by their friends and family members. Family members enjoyed social supports from the government, although it was reported to be uniform and not individualised. Families affected by COVID-19 experienced positive support from their nuclear family system while their friend feel reluctant to sustain their interaction with them. Findings of the research: The study recommended there is need for more protective equipment for healthcare workers in the isolation centre so as for them to be more compassionate without showing that they are fearful during their interaction with their patients. They should create non-stigmatising environment for families affected by COVID-19. They should also provide psychosocial support services that is relevant to the needs of each family. There is also need for strong supervision to address all forms of ethical dilemma that might accompany social services during a pandemic like COVID-19 in Nigeria.
7 16