Mykolo Romerio universitetas / Mykolas Romeris University
Migracijos procesų reguliavimas ir visuomenės saugumas: sąveika ir migracijos valdymo sistemos atsparumasItem type:ETD, [Regulation of migration processes and public security: interaction and resilience of the migration governance system]doctoral thesis[2026][R1][S001]Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2026-11-16Disertacijoje nagrinėjamas migracijos procesų teisinis reguliavimas ir jo sąveika su visuomenės saugumo užtikrinimu, daugiausia dėmesio skiriant migracijos krizėms, hibridinėms grėsmėms ir migracijos instrumentalizavimui. Analizuojamas tarptautinis, Europos Sąjungos ir Lietuvos teisinis reguliavimas, EŽTT, ESTT ir Lietuvos teismų praktika bei Lietuvos migracijos valdymo institucijų veikla 2021-2024 m. krizės metu. Pagrindžiama, kad migracijos instrumentalizavimas yra savarankiška hibridinės grėsmės forma, išnaudojanti teisinę asimetriją tarp žmogaus teisių įsipareigojimų saistomų demokratinių valstybių ir tokių apribojimų nesaistomų priešiškų veikėjų. Nustatyta, kad Lietuvos migracijos valdymo sistema nepakankamai integruota normatyviniu, instituciniu ir rizikų vertinimo lygmenimis. Šiuo pagrindu sukurtas Integruotas migracijos rizikų ir atsparumo valdymo modelis (IMRAVM), jungiantis EIBM, CIRAM ir CORE koncepcijas. Esminis modelio elementas - dezautomatizacijos principas, pagal kurį sisteminio lygmens grėsmės vertinimas negali savaime nulemti individualaus asmens teisinės padėties. Pateikiami pasiūlymai dėl tarpinstitucinio koordinavimo ir migracijos valdymo sistemos atsparumo stiprinimo.
Kibernetinio saugumo valdymo modelio e. sveikatos sistemos tobulinimui vertinimasItem type:ETD, [Evaluation of cybersecurity management model for developing e-health system]Disertacijoje nagrinėjamas kibernetinio saugumo valdymas e. sveikatos sistemos kontekste, akcentuojant vadybinių, organizacinių, procesinių ir technologinių veiksnių sąveiką. Tyrimo tikslas – parengti kibernetinio saugumo valdymo modelį e. sveikatos sistemos tobulinimui ir ekspertiniu požiūriu įvertinti jo tinkamumą bei praktinio taikymo galimybes. Atlikta mokslinės literatūros, tarptautinių standartų, teisės aktų, kibernetinių incidentų ir atakų sisteminė analizė. Empiriniame tyrime taikyti pusiau struktūruoti ekspertiniai interviu, teminė analizė ir Kendall konkordacijos koeficientas W. Tyrimo rezultatai parodė, kad pagrindinės e. sveikatos kibernetinio saugumo valdymo problemos siejamos su valdymo fragmentacija, nepakankamai aiškiu atsakomybių paskirstymu, ribota skirtingų valdymo lygmenų sąveika ir nepakankamu rizikų bei incidentų valdymo integravimu. Remiantis teorinės ir empirinės analizės rezultatais, patikslintas modelis, integruojantis strateginį, taktinį, operacinį ir technologinį valdymo lygmenis. Taip pat parengta kibernetinio saugumo valdymo brandos vertinimo metodika ir praktinė vertinimo matrica, sudaranti pagrindą valdymo spragoms nustatyti ir prioritetinėms tobulinimo kryptims pagrįsti.
Smulkiųjų elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo teisinis reguliavimasItem type:ETD, [Legal regulation of small electrical and electronic equipment waste management]Disertacijoje nagrinėjamas smulkiųjų elektros ir elektroninės įrangos atliekų (SEEĮA) tvarkymo teisinis reguliavimas, jo veiksmingumas ir tobulinimo kryptys. Tyrimo aktualumą lemia spartus elektroninių atliekų kiekio augimas, jų keliama rizika aplinkai ir visuomenės sveikatai bei praktiniai sunkumai įgyvendinant Europos Sąjungos nustatytus atliekų surinkimo ir perdirbimo tikslus. Taikant teisės aktų, teismų praktikos, lyginamąją ir statistinių duomenų analizę, darbe atskleidžiama, kad galiojantis reguliavimas nepakankamai aiškiai apibrėžia SEEĮA sampratą, o esamos elektros ir elektroninės įrangos kategorijos dėl technologinės kaitos tampa nepakankamos praktiniam taikymui. Todėl siūloma SEEĮA apibrėžtį sieti su įrangos nebenaudojimu, atsikratymo faktu, fiziniais matmenimis, priklausomybe nuo elektros srovės ar elektromagnetinių laukų ir šio atliekų srauto keliama aplinkosaugine rizika. Tyrime konstatuojama, kad administracinės atsakomybės priemonės turi ribotą prevencinį poveikį, o Administracinių nusižengimų kodekso ir Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatos nėra pakankamai nuoseklios. Disertacijoje pagrindžiamas poreikis stiprinti teisinį aiškumą, proporcingumą ir reguliavimo koncentruotumą. Kaip praktinė reguliavimo tobulinimo priemonė siūlomas SEEĮA užstato sistemos modelis, skirtas skatinti vartotojų dalyvavimą, didinti atliekų surinkimą ir įgyvendinti žiedinės ekonomikos tikslus.
4 Priešmokyklinio amžiaus vaikų kultūrinio raštingumo ugdymas pasitelkiant bežodžius tekstusItem type:ETD, [Developing cultural literacy in preprimary children through use of wordless texts]Disertacijoje nagrinėjamas priešmokyklinio amžiaus vaikų kultūrinio raštingumo ugdymas, pasitelkiant bežodžius tekstus – bežodes paveikslėlių knygas ir bežodžius animacinius filmus. Kultūrinis raštingumas darbe apibrėžiamas kaip dinamiškas gebėjimas kurti prasmes, interpretuoti situacijas, atpažinti save ir kitą, priimti kultūrinę įvairovę, dalyvauti dialoge ir atsakingai veikti bendruomenėje. Tyrimo tikslas – ištirti, kaip reiškiasi priešmokyklinio amžiaus vaikų kultūrinis raštingumas mokytojams tikslingai organizuojant ugdymo veiklas su bežodžiais tekstais, ir nustatyti pagrindinius šios raiškos elementus. Tyrimas grindžiamas socialinio konstruktyvizmo prieiga; taikyta kokybinė kolektyvinė atvejo analizė. Empiriniai duomenys rinkti keturiose Lietuvos ugdymo įstaigose, stebint 58 vaikų veiklas, naudojant garso įrašus, vinječių užrašus ir mokytojų refleksijas. Duomenys analizuoti taikant refleksyviąją teminę analizę. Tyrimo rezultatai atskleidė keturias tarpusavyje susijusias kultūrinio raštingumo raiškos sritis: empatinio santykio su kitu plėtotę, priklausymo socialinei ir kultūrinei aplinkai konstravimą, dialogiškų santykių ir bendradarbiavimo plėtotę bei gyvenimo drauge įvairovėje konstravimą. Nustatyta, kad bežodžiai tekstai yra reikšminga edukacinė terpė, sudaranti sąlygas vaikų interpretacinių gebėjimų, dialogiškumo, empatijos ir bendro prasmių kūrimo plėtotei.
7 18 Kriminalinės žvalgybos proporcingumo užtikrinimas asmens teisės į privatų gyvenimą apsaugos konteksteItem type:ETD, [Ensuring proportionality of criminal intelligence in the context of protection of the right to respect for private life]doctoral thesis[2026][R1][S001]Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2026-09-11Disertacijoje analizuojamas kriminalinės žvalgybos teisinis reguliavimas, kiek ši veikla susijusi su nusikalstamų veikų atskleidimu, taikant slapto pobūdžio duomenų rinkimo priemones, ir vertinamas jos poveikis asmens teisės į privatų gyvenimą apsaugai. Pagrindinė mokslinė problema – ar galiojantis teisinis reguliavimas ir jo taikymo praktika užtikrina veiksmingą ir proporcingumo principą atitinkančią šios teisės apsaugą. Tyrimo metu nustatyta, kad reguliavimas pasižymi tam tikrais trūkumais: nepakankamai apibrėžtos sąvokos, ribota kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo kontrolė, neaiškus kriminalinės žvalgybos metu surinktų duomenų tvarkymo, saugojimo ir panaudojimo reglamentavimas, taip pat nepakankamai aiškūs kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo atribojimo pagrindai. Taip pat išryškėja ribotos asmens galimybės veiksmingai ginti kriminalinės žvalgybos metu pažeistą teisę į privatų gyvenimą dėl kriminalinės žvalgybos slaptumo ir informavimo apribojimų. Daroma išvada, kad veiksminga teisės į privatų gyvenimą apsauga galima tik užtikrinant aiškų, proporcingumo principu grindžiamą teisinį reguliavimą ir veiksmingus gynybos mechanizmus, ribojančius kriminalinės žvalgybos subjektų diskreciją. Formuluojami pasiūlymai, skirti stiprinti asmens teisių apsaugą kriminalinės žvalgybos kontekste.
22 48 Veiksmingo restruktūrizavimo proceso užtikrinimo problemosItem type:ETD, [Problems in ensuring effective restructuring proceedings]Disertacijoje tiriamos restruktūrizavimo proceso veiksmingumo užtikrinimo problemos Lietuvos nemokumo teisės sistemoje. Tyrime veiksmingas restruktūrizavimas suprantamas kaip priemonių visuma, nukreipta į įmonės finansinio gyvybingumo atkūrimą (išsaugojimą), derinant kreditorių ekonominius interesus ir socialinį interesą išsaugoti veikiantį ūkio subjektą. Darbe analizuojama restruktūrizavimo samprata, jo santykis su bankroto procesu, prevencinio restruktūrizavimo vieta nemokumo teisėje, taip pat teismo, kreditorių ir akcininkų teisinės padėties reikšmė restruktūrizavimo tikslui pasiekti. Atskleidžiama, kad Lietuvoje galiojantis reguliavimas neužtikrina pakankamai ankstyvo, lankstaus ir konfidencialaus mokumo problemų sprendimo, o ikiteisminė restruktūrizavimo inicijavimo tvarka, kuri šiuo metu laikoma privaloma ir reguliuojama imperatyviomis teisės normomis, gali tapti reikšminga kliūtimi, siekiant pasinaudoti įstatymo suteikiamomis apsaugomis, reikalingomis finansiniams sunkumams įveikti. Disertacijoje pagrindžiama, kad restruktūrizavimo procese taikomos priemonės turi būti diferencijuojamos pagal bendrovės finansinę būklę: mokioms, bet finansinių sunkumų patiriančioms įmonėms būtina sudaryti sąlygas naudotis prevencinėmis restruktūrizavimo sistemomis, o nemokių įmonių restruktūrizavimas turi būti vykdomas užtikrinant teisminę kontrolę, restruktūrizavimo bylas nagrinėjant ypatingosios teisenos tvarka. Tiek kreditorių, tiek akcininkų teisinė padėtis restruktūrizavimo procese skiriasi, priklausomai nuo to, kokiai – mokiai ar nemokiai įmonei – restruktūrizavimo procesas inicijuojamas. Disertacijoje pateikiami siūlymai, kuriais siekiama didinti restruktūrizavimo proceso aiškumą, nuoseklumą ir praktinį veiksmingumą.
16 28 Skaitmeninės transformacijos poveikis finansinių paslaugų rinkai: teisinio reglamentavimo iššūkiaiItem type:ETD, [The Impact of Digital Transformation on the Financial Services Market: Challenges of Legal Regulation]magister thesis[2026][S001]Gudavičienė, AndrianaŠiame magistriniame darbe analizuojamas skaitmeninės transformacijos poveikis finansinių paslaugų rinkai, ypatingas dėmesys skiriamas debesijos sprendimų reikšmei geopolitinių ir reguliacinių iššūkių kontekste. Tyrimo tikslas yra įvertinti, kaip debesijos sprendimų integracija į finansų sektoriaus veiklą rizikų valdymo struktūrą, priklausomybių pobūdį ir ES priežiūros institucijų vaidmenį. Darbe nagrinėjami ES strateginiai dokumentai, reguliacinė iniciatyvos ir priežiūros institucijų praktika, taip pat vertinami ES valstybių narių nacionaliniai rizikų valdymo modeliai. Tyrimas atskleidė, kad debesijos infrastruktūros priklausomybė nuo ne ES tiekėjų peržengia operacinės rizikos ribas ir įgyja geopolitinį matmenį, kurio esamos sutartinės ir reguliacinės priemonės neišsprendžia. ES reguliacinis atsakas išlieka struktūriškai ribotas, o rinkos dalyvių taikomi hibridiniai modeliai tik sušvelnina, bet nepanaikina koncentracijos problemos. Daroma išvada, kad veiksmingas šių rizikų valdymas reikalauja koordinuoto teisinio, techninio ir investicinio atsako, papildant DORA infrastruktūros architektūros reikalavimais, užtikrinant ES jurisdikciją kritinės infrastruktūros tiekėjų lygmeniu ir remiant ES alternatyvios debesijos infrastruktūros plėtrą per planuojamą CAIDA.
6 21 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tendencijos bylose dėl sklypų ribų tikslinimoItem type:ETD, [The Tendencies of the Judicial Practice of the Supreme Court of Lithuania in the Cases on Land Plots Boundaries Revision]magister thesis[2026][S001]Kuniauskė, IrenaMagistro baigiamajame darbe analizuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tendencijos bylose dėl žemės sklypų ribų nustatymo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.45 straipsnį. Tiriami pagrindiniai kriterijai, kuriais vadovaujamasi sprendžiant žemės sklypų ribų ginčus: dokumentinių duomenų, faktinio naudojimo, proporcingumo, istorinio ribų susiformavimo, įrodymų visumos vertinimo bei ultima ratio principo. Vertinamas šių kriterijų taikymo nuoseklumas, teismo diskrecijos ribos ir motyvavimo pareiga. Taip pat atliekama lyginamoji analizė su kitų kontinentinės Europos valstybių teismų praktika. Tyrimas parodė, kad CK 4.45 straipsnis taikomas kaip subsidiari priemonė, skirta ne naujai ribai sukurti, bet istoriškai ir teisiškai egzistuojančiai ribai nustatyti.
13 20 Žalos ar nuostolių numatymas kaip verslininko sutartinės civilinės atsakomybės sąlygaItem type:ETD, [Anticipation of Damage or Damages as a Condition for the Entrepreneur's Contractual Civil Liability]magister thesis[2026][S001]Pakštytė, OrintaTeisės sistemoje nėra vieningo požiūrio į tai, kokią vietą nuostolių numatymo doktrina užima sutartinės atsakomybės ribojimo sistemoje ir kokių teisinių subjektų atžvilgiu minima doktrina tūrėtų būti taikoma. Atitinkamai, baigiamajame darbe siekiama atskleisti sutartinės atsakomybės ribojimo būtinybę. Taip pat pateikiama nuostolių numatymo doktrinos kilmė, tiriama šios doktrinos reikšmė ir vertinimo elementų turinys skirtingų valstybių teisinėse sistemose. Taip pat analizuojamas nuostolių numatymo savarankiškumas kitų sutartinės atsakomybės ribojimo mechanizmų atžvilgiu. Atlikta analizė leidžia daryti išvadą, kad nuostolių doktrina yra savarankiškas sutartinės ribojimo mechanizmas, kuris nėra išimtinai siejamas su specifiniu teisės subjektu. Tačiau sutiktina, kad tam tikrose valstybėse numatomumas veikia kaip instrumentas kituose sutartinės atsakomybės ribojimo mechanizmuose. Siekiant išlaikyti minimos doktrinos savarankiškumą, Lietuvos teisėje, visų pirma, siūlytina vienodinti numatomumo doktrinos taikymą, atsisakant jos taikymo išimtinai tik verslininkams, o paskui plėtoti ir nuostolių numatymo doktrinos vertinimo elementų turinį teismų praktikoje.
9 58 Privataus sektoriaus darbuotojų gamtai draugiško elgesio prognozavimas remiantis Planuoto elgesio teorija į ją įterpiant transformacinę lyderystęItem type:ETD, [Predicting Private Sector Employees’ Pro-Environmental Behavior Based on an Extended Theory of Planned Behavior Incorporating Transformational Leadership]magister thesis[2026][S006]Macevič, IngridaIšteklių taupymas – tai gamtai draugiškos elgsenos forma, kuria sąmoningai siekiama sumažinti įvairių išteklių vartojimą (Steg et al., 2019). Tyrimo tikslas - išsiaiškinti kaip transformacinė lyderystė prognozuoja darbuotojų nuostatas, subjektyvias normas, suvokiamą elgesio kontrolę ir prisideda prie asmenų ketinimų ir elgesio taupyti išteklius darbo vietoje. Atliktas kiekybinis tyrimas, kuriame dalyvavo 151 tiriamasis. Šiame tyrime duomenys buvo analizuojami patvirtinamosios faktorinės analizės CFA (angl. Confirmatory Factor Analysis) ir struktūrinių lygčių modeliavimo SEM (angl. Structural Equation Modeling) metodais. Rezultatai parodė, kad transformacinė lyderystė teigiamai prognozuoja privataus sektoriaus darbuotojų nuostatas, subjektyvias normas ir suvokiamą elgesio kontrolę darbo vietoje. Subjektyvios normos veikia dirbančių asmenų ketinimus taupyti išteklius darbo vietoje. Priešingai, nei nurodo Planuotos elgesio teorijos autorius Ajzen (1991), šiame tyrime nebuvo aptiktas nuostatų ir suvokiamos elgesio kontrolės prognostinis ryšys darbuotojų elgesio ketinimams. Kaip ir buvo tikėtasi ketinimai reikšmingai prognozuoja išteklių taupymo praeities elgseną. Aptiktas netiesioginis subjektyvių normų prognozuojantis ryšys išteklių taupymo elgsenai per ketinimus. Šiame darbe pateikiamos išvados patvirtina, jog Planuoto elgesio teorija kartu su transformacinės lyderystės veiksniu tinkama nagrinėti išteklių taupymo elgseną, o transformacinė lyderystė svarbus organizacinis veiksnys turintis reikšmingą poveikį žmogaus psichologiniams aspektams, kurie prisideda prie ketinimų ir elgesio formavimo darbo vietoje. Šio tyrimo aptikti ryšiai suteikia įžvalgų ateityje planuojamiems tyrimams, bei veiksmams, kurių reiktų imtis norint keisti darbuotojų nedraugišką elgseną aplinkos atžvilgiu.
5