Mykolo Romerio universitetas / Mykolas Romeris University
Socialinės pagalbos iniciatyvų vaidmuo Ukrainos pabėgėlių integracijos procese Neringos savivaldybėjeItem type:ETD, [The Role of Social Assistance Initiatives in the Integration Process of Ukrainian Refugees in Neringa Municipality]magister thesis[2026][S005]Kučinskienė, Viktorija-.
7 Socialinis darbas su riziką patiriančiomis šeimomis: santykių su šeima kūrimo patirtysItem type:ETD, [Social work with families facing social risk: experiences of building relationships with families]magister thesis[2025][S005]Rasimavičienė, Deimantė-.
145 Socialinis darbas su psichikos negalią turinčiais asmenimis psichikos dienos stacionareItem type:ETD, [Social work with people with mental disabilities in a psychiatric day hospital]magister thesis[2025][S005]Vičienė, KristinaŠio darbo tikslas - išanalizuoti socialinio darbo su psichikos negalią turinčiais asmenimis galimybes psichikos dienos stacionare. Darbo uždaviniai: (1) Aptarti psichikos negalios charakteristikas. (2) Išanalizuoti socialinio darbo su psichikos negalią turinčiais asmenimis ypatumus. (3) Atskleisti psichikos negalią turinčių asmenų patirtį gaunant paslaugas psichikos dienos stacionare. Mokslinės literatūros ir dokumentų analizė parodė, kad viena iš kritiškiausių socialinių problemų pasaulyje yra psichikos sveikatos susirgimų daugėjimas. Psichikos sveikata labiau nei kitos ligos paliečia žmonių gyvenimus. Moksliniai darbai patvirtino ir skatina atkreipti dėmesį į socialinę paramą ir reikalingus socialinius ryšius. Empiriniam tyrimui panaudotas kokybinis tyrimo metodas – pusiau struktūruotas interviu, kurio metu apklausta 11 tyrimo dalyvių. Išanalizavus mokslinę literatūrą galima teigti, kad psichikos negalia yra tikrai aktuali šio laikmečio problema. Psichikos sveikata yra labai svarbi sveikatos dalis ir negali būti laikoma kaip atskiras susirgimas. Darbo išvados: Tyrimo rezultatai atskleidė psichikos negalią turinčių asmenų patirtį gaunant paslaugas psichikos dienos stacionare. Nustatyta, kad: - psichikos negalią turinčių asmenų socialinis kontekstas reiškiasi per jo įgytą išsilavinimą ir turimą profesinę patirtį, pakitusius šeiminius ryšius, atrastus pomėgius ir patinkančią veiklą. Esminiai pokyčiai, patirti susirgus psichikos liga, reiškiasi per susilpnėjusius ar nutrūkusius socialinius ryšius su artimaisiais ir draugais, profesinės veiklos atsisakymu, suprastėjusia emocine būsena; - psichikos dienos stacionare teikiamos pagalbos psichikos negalią turintiems asmenims pobūdis susijęs su informacinės pagalbos teikimu, emocine parama ir palaikymu, veiklų įvairove grįstu užimtumo organizavimu, medicinos darbuotojų teikiamomis paslaugomis (medikamentų išrašymas, vaistų leidimas); - socialiniai darbuotojai, dirbantys psichikos dienos stacionare, psichikos negalią turintiems asmenims teikia emocinę paramą ir palaikymą kasdieniais klausimais, tarpininkauja sprendžiant jiems aktualius klausimus su kitomis institucijomis, įgalina veikti savarankiškai, spręsti kilusias problemas. Socialinio darbuotojo teikiamos paslaugos asmenims su psichikos negalia, lankantiems psichikos dienos stacionarą, yra naudingos ne tik emocinės būsenos palaikymui, bet ir padeda jų pačių kasdienybėje: gerėja šeimyniniai ryšiai, plečiasi socialinis ratas, gauna papildomos informacijos apie veiklų įvairovę už psichikos dienos stacionaro ribų. - psichikos negalią turinčių asmenų pagalbos poreikiai lankant psichikos dienos stacionarą susiję su papildomos informacijos apie užimtumo galimybes, naujas paslaugas, tvarkas, lengvatas gavimu, individualios ir grupinės psichologinės pagalbos gavimu. Patiriami iššūkiai sietini su paslaugų teikimo tvarka, paslaugų teikimo tvarkaraščio individualizavimu. Vyresnieji psichikos dienos stacionaro lankytojai pageidauja ilgesnio buvimo psichikos dienos stacionare laiko, jaunesnieji – paslaugų koncentracijos pirmoje dienos pusėje, bei psichikos dienos stacionaro infrastruktūros gerinimu : lifto įrengimas, didesnės patalpos grupinėms veikloms ir pan.
95 Socialinio darbuotojo perfekcionizmo sąsajos su profesiniu perdegimuItem type:ETD, [The Relationship Between Social Workers Perfectionism and Occupational Burnout]magister thesis[2025][S005]Kankalė, LinaMagistro baigiamajame darbe „Socialinio darbuotojo perfekcionizmo sąsajos su profesiniu perdegimu“ analizuojamos socialinio darbuotojo perfekcionizmo ir profesinio perdegimo sąsajos, remiantis mokslinės literatūros analizės, anketinės apklausos bei statistinės duomenų analizės metodais. Tyrime dalyvavo 403 socialiniai darbuotojai, dirbantys įvairias socialines paslaugas Lietuvoje teikiančiose įstaigose. Teorinėje magistro baigiamojo darbo dalyje aptariamos perfekcionizmo (aukšti standartai, tvarkingumas, prieštaringumai) ir profesinio perdegimo (nuasmeninimas, emocinis išsekimas, sumažėjęs asmeninis efektyvumas) sampratos, formos, pasireiškimo ypatumai bei galimos jų tarpusavio sąsajos socialinio darbuotojo profesinėje veikloje. Empirinėje darbo dalyje pateikiami ir pagrindžiami pasirinkti tyrimo metodologijos aspektai, apibendrinami ir interpretuojami gauti kiekybinės apklausos rezultatai, kurių pagrindu pateikiamos išvados bei rekomendacijos. Gauti tyrimo rezultatai atskleidė, kad dauguma respondentų linkę į perfekcionizmą – pasižymi aukštų standartų siekimu, tvarkingumu ir organizuotumu, o daliai jų būdingas vidinis konfliktas tarp turimų lūkesčių ir pasiektų rezultatų. Taip pat paaiškėjo, kad socialiniai darbuotojai savo profesinėje veikloje nepatiria profesinio perdegimo – jie išlaiko emocinį jautrumą klientams, savo profesinį efektyvumą vertina vidutiniškai ir, nors kartais susiduria su sunkumais, pavyzdžiui, jaučia nuovargį po darbo dienos, o darbą su žmonėmis vertina kaip didelį krūvį, tačiau nėra emociškai išsekę. Statistinė duomenų analizė parodė, kad tam tikri demografiniai požymiai gali turėti įtakos tiek perfekcionizmo, tiek profesinio perdegimo simptomų pasireiškimui. Taip pat, tarp perfekcionizmo ir profesinio perdegimo nustatyti aštuoni statistiškai reikšmingi ryšiai iš devynių galimų, kurie atskleidė, kad būdo bruožas perfekcionizmas gali būti susijęs su padidėjusia profesinio perdegimo patyrimo tikimybe socialiniame darbe.
135 Socialinis darbas su nedirbančiu, nesimokančiu, mokymuose nedalyvaujančiu jaunimuItem type:ETD, [Social work with youth not in employment, education, or training]master thesis[2024][S005]Rogožkina, AnželikaSocialinio darbo su NEET jaunimu tema yra aktuali, nes NEET jaunimo rodiklis Lietuvoje auga, o informacijos apie darbuotojų patirtys, patiriamus iššūkius teikiant paslaugas NEET jaunimui trūksta. Tyrimo problema: kokios yra socialinių darbuotojų patirtys sprendžiant NEET jaunimo problemas? Kaip reiškiasi jų veiklos praktika dirbant su NEET jaunimu? Su kokiais iššūkiais susiduria darbuotojai, teikiantys paslaugas NEET jaunuoliams? Tyrimo objektas – socialinio darbo su NEET jaunimu raiška. Iškeltas darbo tikslas – išanalizuoti socialinio darbo su NEET jaunimu raišką. Šiam tikslui pasiekti iškelti tokie uždaviniai: atskleisti NEET jaunimo charakteristikas; aptarti socialinės pagalbos NEET jaunimui ypatumus; atskleisti socialinių darbuotojų, dirbančių su NEET jaunimu, patirtis. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros ir antrinių duomenų šaltinių analizė; kokybinis tyrimas naudojant pusiau struktūruotą interviu; turinio (content) analizė. Rezultatai: išanalizuoti duomenys atskleidė NEET jaunimo ypatumus, jų patiriamas problemas ir jaunimo įsitraukimo į socialinių paslaugų tinklą būdus. Atskleisti socialinio darbo su NEET jaunuoliais ypatumai: socialinio darbuotojo sąveikos formos, socialinių paslaugų formos, veiklos, nukreiptos į NEET jaunimo užimtumo, skatinimą, socialinių darbuotojų bendradarbiavimo aspektai. Atskleisti organizaciniai iššūkiai, patiriami iššūkiai siekiant užtikrinti NEET jaunuolių gerovę ir socialinių darbuotojų siūlymai siekiant gerinti veiklą su NEET jaunimu. Išvados: NEET jaunimo ypatumai yra sietini su jaunuolių patiriamomis socialinėmis ir psichologinėmis problemomis. Į socialinių paslaugų tinklą jaunuoliai įsitraukia per kitas socialines tarnybas, per draugų rekomendacijas arba savarankiškai. Siekiant sukurti ryšį su NEET jaunuoliais yra taikomos šios sąveikos formos: įgalinimas, saugios erdvės kūrimas, aiškiai apibrėžtas socialinio darbuotojo ribos. Socialiniai darbuotojai dirba individualiai, grupėse, atlieka tarpininko vaidmenį, organizuoja rekreacines veiklas, dirba su jaunimu gatvėje. Siekiant skatinti jaunuolio užimtumą, socialiniai darbuotojai teikia paslaugas, nukreiptas į darbo paieškas, projektinę veiklą, savanorišką veiklą. Socialiniai darbuotojai bendradarbiauja su kitais specialistais ir organizacijomis. Socialiniai darbuotojai susiduria su organizaciniais ir veiklos iššūkiais. Siekiant įveikti kylančius iššūkius, darbuotojai rūpinasi savo saugumu, tobulina savo kompetencijas, inicijuoja bendradarbiavimą su kitomis tarnybomis ir institucijomis.
186 Etinės problemos ir jų sprendimas socialiniame darbe su vaikais, gyvenančiais bendruomeniniuose vaikų globos namuoseItem type:ETD, [Ethical problems and their resolution in social work with children living community orphanages]master thesis[2024][S005]Aleksandravičienė, EglėTyrimo tikslas- išanalizuoti etines problemas ir jų sprendimą socialiniame darbe su vaikais, gyvenančiais bendruomeniniuose vaikų globos namuose. Tyrimo uždaviniai: 1. Atskleisti socialinio darbo su vaikais bendruomeniniuose vaikų globos namuose ypatumus. 2. Teoriniame lygmenyje išnagrinėti etines problemas, kylančias socialiniame darbe su vaikais ir jaunimu. 3. Išanalizuoti su vaikais dirbančių BVGN socialinių darbuotojų patirtis sprendžiant etines problemas. Tiriamieji: socialiniai darbuotojai, dirbantys su vaikais bendruomeniniuose vaikų globos namuose, turintys socialinio darbo išsilavinimą, turintys ne mažesnę nei vienerių metų darbo patirtį su vaikais bendruomeniniuose vaikų globos namuose. Tyrime dalyvavo 9 socialiniai darbuotojai, dirbantys skirtingose savivaldybėse esančiuose bendruomeniniuose vaikų globos namuose. Tyrimo metodai: teoriniai- mokslinės literatūros ir dokumentų analizė. Empiriniai- kokybinis tyrimas, pusiau struktūruotas interviu su socialiniais darbuotojais. Tyrimo metu gautiems duomenims analizuoti pasirinkta kokybinio tyrimo duomenų analizė taikant Content analizės metodą. Tyrimo rezultatai. Empirinis tyrimas atskleidė, kad su vaikais dirbantys BVGN socialiniai darbuotojai su etinėmis problemomis praktikoje susiduria trimis lygmenimis: sąveikos su paslaugų gavėjais lygmeniu (su neteisingu elgesiu su vaikais, emocijų valdymo sunkumais, neaiškiomis atsakomybių ribomis darbinėse situacijose, iššūkiais kuriant saugią bei įtraukią aplinką šeimynoje, nelygiu vaikų traktavimu ir kt.), organizacijos lygmeniu (su klausimu, kas atsakys už paliktus vaikus, bendravimo su biologine vaiko šeima problemomis, neaiškiomis atsakomybėmis pildant dokumentus, konfidencialumo užtikrinimo sunkumais, informacijos apie vaikus trūkumu, neetišku administracijos elgesiu ir kt.) bei tarpinstituciniu lygmeniu (su perdėta kitų institucijų kontrole, pagarbos iš kitų institucijų specialistų trūkumu, netinkamu požiūriu į globojamus vaikus, bendradarbiavimo trūkumu, skirtingomis nuomonėmis ir kt.). Išanalizavus BVGN socialinių darbuotojų patirtis, atsiskleidė, kad etinės problemos sprendžiamos asmeniniu, organizacijos lygmeniu ir pasitelkiant pagalbą iš šalies, už BVGN ribų: asmeniniu lygmeniu etinių problemų sėkmė priklauso nuo socialinio darbuotojo gebėjimo dirbti su savimi, analizuoti situacijas, mokantis emocijų kontrolės. Teigiamą įtaką turi savarankiška informacijos paieška, gaunama patirtis kvalifikacijos kėlimo seminaruose, žinias pritaikant praktikoje; organizacijos lygmeniu, etinių problemų sprendimo procese, reikšminga gerosios patirties sklaida tarp kolegų, bendradarbiavimas, komandinis darbas, į problemų sprendimų paiešką įtraukiant įstaigos vadovus bei visą BVGN bendruomenę. Svarbus kolegų palaikymas, kuris padeda sumažinti abejones priimant etinių problemų sprendimus; pasitelkiant pagalbą iš šalies, efektyvios supervizijos, savipagalbos grupės, etinių problemų sprendimai priimami bendraujant ir bendradarbiaujant su švietimo įstaigų, kitų institucijų specialistais.
61 Informacinių technologijų taikymas socialiniame darbe su socialinę riziką patiriančiomis šeimomisItem type:ETD, [Use of Information Technologies in Social Work with Families at Social Risk]master thesis[2023][S005]Petkūnaitė, DovilėBaigiamojo magistro darbo tyrimo objektas: informacinių technologijų taikymas socialiniame darbe. Tyrimo tikslas: identifikuoti informacinių technologijų taikymo socialinio darbo praktikoje su šeimomis, patiriančiomis socialinę riziką, naujas galimybes ir iššūkius. Tyrimo uždaviniai: išanalizuoti socialinio darbo specifiką šiuolaikinėje visuomenėje; ištirti informacinių technologijų panaudojimą socialiniame darbe dirbant su šeimomis, patiriančiomis socialinę riziką; nustatyti informacinių technologijų panaudojimo galimybes ir iššūkius socialiniame darbe su socialinę riziką patiriančiomis šeimomis socialinių darbuotojų požiūriu. Tyrime naudoti metodai: mokslinės literatūros analizė, struktūruotas interviu, turinio (content) analizė. Tyrime dalyvavo 11 Vilniaus miesto socialinio darbo įstaigų socialinių darbuotojų, kurie dirba su šeimomis, patiriančiomis socialinę riziką. Atlikus empirinį tyrimą gautos esminės išvados: esminiai socialinio darbo specifikos elementai šiuolaikinėje visuomenėje: pagalbos reikalingumas įvairesnėse situacijose, problemų lauko platėjimas, kintantys socialinės rizikos grupės veiksniai ir grupės bei didėjantis socialinio darbo prestižas; akcentuojant socialinio darbo pokyčius, pastebimas naujų darbo metodų ir priemonių įgyvendinimo poreikis bei socialinės pagalbos įvairovė; socialinio darbo praktikoje svarbesnis ir kokybiškesnis yra artimas ir gyvas kontaktas, o informacinės technologijos labiau padeda susidoroti su informacijos rinkimu, greitesniu ryšio užmezgimu ar duomenų rinkimu, saugojimu ar dalijimusi; informacinių technologijų teikiama nauda socialinio darbo praktikoje yra: supaprastinamos įprastos funkcijos, atsiranda didesnės galimybės ilgiau pabendrauti su klientu, mažinamos laiko sąnaudos dokumentų tvarkymui, sudaromos galimybes greičiau gauti ir pateikti reikalingą informaciją, taupomas darbo laikas; nuotolinis bendravimas inicijuojamas esant svarbiam poreikiui, kuomet nėra galimybės susitikti su klientu asmeniškai; viena iš socialinių darbuotojų funkcijų išlieka savo klientų mokymas naudotis informacinėmis technologijos esant poreikiui gauti paslaugas, pateikti prašymus ir pan.; dirbant su šeimomis, patiriančiomis socialinę riziką, informacinių technologijų naudojimo tikslai yra šie: dokumentacijos tvarkymas, dalyvavimas nuotoliniuose renginiuose, posėdžiai, informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas, susisiekimas su klientu. Naudojamos šios informacinės technologijos: išmanusis telefonas, kompiuteris/internetas, pokalbių programėlės, Zoom ir Teams platformos, internetinės duomenų bazės, elektroniniai dienynai; informacinių technologijų naudojimo socialiniame darbe privalumai: kontakto palaikymo galimybė, informacijos pasidalijimas tarp institucijų ir institucijos viduje; informacinių technologijų naudojimo iššūkiai, dirbant su šeimomis, patiriančiomis socialinę riziką: skirtingi šeimų gebėjimai naudotis informacinėmis technologijomis, maža šeimų narių motyvacija mokytis naudotis informacinėmis technologijomis, šeimos situacija.
155 21 - master thesis[2007][S005]Kavaliauskaitė, EditaKaunas: Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2007-01-05
At school must be educate whole personality of child. But social and economical inequality between different set of people impacts that starting position of children are not the same. Social problems affect children and school. The main aim of this research survey social service need at school. Research tasks: 1. distinguish main elements of social service; 2. distinguish social service at school and possibilities to improve them; 3. evaluate social service need using questionnaire; 4. give practical recommendations to improve situation. Both theoretical and research data shows that financial embarrassment are the main problem that impacts lack of specialists at school. Lack of specialist is main problem of taking social services. Research results show that children have low understanding about services that whey could have. Children survey results show that social need some times are ascertainable, but not always serve. Educators are not involved in social service and organizing.
23 Socialinis darbas jaunimo mokyklose: realybė ir galimybėsItem type:ETD, [Social work in youth schools: reality and possibilities]master thesis[2007][S002]Jagelavičiūtė, RedaKaunas: Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2007-01-05The relevance and novelty of the research. The contemporary school is the reflection of our complicated reality, and the process of education comprises of many different components. One of them is social aspect in school (Atutienė, 1997). In order to facilitate the solving of the social problems in schools, people were being prepared for getting involved in the process of helping a pupil, improving the organization of the school life, encouraging pupils to get involved in positive activities. Social work at school is carried out by a social pedagogue that needs not only pedagogical but also social work knowledge. Therefore in this work a social pedagogue is referred to as a person who carries out the social work at school. Social work in youth schools is new and not much researched area. The pupils that attend the youth school did not feel like they belonged in the general education school. They have to get constant attention of social workers in order to not become a social disjuncture after falling out of the traditional frames of school and society. A preventive function could be attributed to the youth school. The role of a social worker in such educational institution is especially important and responsible. His task is to return the teenagers to the educational system and society. The object of the research – social work at a youth school. The purpose of the research – to discover the content of the social worker‘s activities at a youth school: tasks, functions, problems. The methods of the research: Analysis of scientific literature Analysis of documents Written survey Qualitative analysis of content Quantitative analysis of data According to the results of the research, the principles of the educational system are closely linked to the principles of social work. When combined, these two systems can successfully interact, while striving for the same goal – to return the person to the educational system, to develop his possibilities, to provide conditions for him to become a normal member of the society. The main functions of a social pedagogue in youth schools are to consult, to organize and to develop social skills. A social pedagogue often carries out disciplining and correction of behaviour too. The activities of social pedagogues at the youth school are versatile. It is oriented to the pupil and his family, as well as to social activities related to collaboration and organizing of events. High level of the adaptation of pupils at the youth school was revealed in the summarized data of the research. The participants of the research have stated that they like studying at the youth school and for the majority of them it took less than a month to get adapted. More than a half of the participants of the research have positive attitude towards education and are planning to study further on after they have graduated from the youth school. It proves that the youth school, along with social work, achieves one of the set goals – to return the person to the educational system.
23 - master thesis[2007][S005]Badokaitė, GiedrėKaunas: Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2007-01-04
With an eye to open the children of sheltered accomodation side to family value was choosen 5 methods: literature anglysis, standardired interview; picture anglysis, conversation and compartive research results anglysis. In the research was presenced 40 13-18 yars old children of sheltered accomodation. The reseach anglysis showed that the majority of sheltered accomodation think that children side to family value influences their contemporarys and the children of sheltered accomodation and big influences of biological family. The majority of the children sheltered accomodation biological parent value negatyve but some of them penetrate positive feature wich they want to intercept. The children of sheltered accomodation predikate that they like this features: joy, fellowshi, didigence and bad features: alcohol, unconsern and truckulence. The majority children of sheltered accomodation are the most unobjectionable family model there the family make parents and their children. The children of sheltered accomodation the most important familyfunctions and the sex castsin the family tie in with children. The learners side to family they value influences sheltered accomodation workers and foster – parents. The majority workers and foster – parents to the children who grows in sheltered accomodation implant this values: self – sufficiency; sef – reliance, didigence...
11