Šaltinytė, Loreta
- book part[2026][Y1][S001][16]
; Landmark cases on European tort law 2001-2025 / ed. Barbara C. Steininger., 2026, p. 229-244The publication discusses five most important decisions of Lithuanian courts since 2001, which include three Lithuanian Supreme Court decisions (decision of 26 November 2007 in respect of causation as a prerequisite of delictual liability, the decision of 3 March 2014 in respect of solidary liability of multiple tortfeasors, the decision of 18 April 2005 on compensation of non-pecuniary damages to secondary victims), a ruling of the Constitutional Court of 19 August 2006 on Compensation of damage, inflicted by unlawful conduct of interrogatory and investigative institutions, prosecutors and courts of 19 August 2006, as well as a decision of the Supreme Administrative Court of Lithuania of 20 October 2021 on state liability for erroneous implementation of Motor Liability Directive. The cases discussed illustrate how Lithuanian courts have developed a normative concept of causation, expanded the right to claim non-pecuniary damages and strengthened State responsibility, including for breaches of EU law. Together, these cases show how personal injury law in Lithuania has been transformed into an important tool for protecting individuals and ensuring fair compensation.
7 17 Nesutartinės atsakomybės už dirbtinį intelektą reglamentavimo ES aspektaiItem type:Publikacija, [Challenges of Developing Regulation of Non-Contractual Liability for Artificial Intelligence in the EU.]research article[2024][S5][S001][10]Lietuvos teisė 2024: esminiai pokyčiai., p. 323-332Straipsnyje nagrinėjamas 2024 m. priimtų su dirbtiniu intelektu susijusių ES teisės aktų – Dirbtinio intelekto akto ir Atsakomybės už gaminius su trūkumais direktyvos – poveikis nesutartinės atsakomybės už dirbtinį intelektą reglamentavimui. Aptarus priežastis, kurios sąlygojo pokyčius, straipsnyje aptariamas modernizuotas teisinis reglamentavimas, jo poveikis ES valstybių narių, taip pat ir Lietuvos teisės sistemai, bei įvertinamos tolesnio reglamentavimo perspektyvos. Daroma išvada, kad modernizavus PLD direktyvą vartotojams bus lengviau reikšti ieškinius dėl gaminių su trūkumais sukeltos žalos atlyginimo. Tačiau kadangi ši direktyva taikoma tik tais atvejais, kai sprendžiamas klausimas dėl gaminio su trūkumais gamintojo ar platintojo atsakomybės, ir toliau neaišku, kaip bus reglamentuojami likę nesutartinės atsakomybės už DI aspektai. Efektyviausias būdas išspręsti šią problemą būtų priimti ES reglamentą, kuris nustatytų vienodas nesutartinės atsakomybės už DI sąlygas visose ES valstybėse narėse. Tokį sprendimą siūlo Europos Parlamento tyrimų biuras. Tačiau tai mažai tikėtina, nes valstybės narės nerodo politinės valios iš esmės keisti esamą nesutartinės atsakomybės reglamentavimo sistemą.
38 53 2022 m. ESTT prejudiciniai sprendimai pagal Lietuvos teismų perduotus klausimusItem type:Publikacija, [2022 CJEU Preliminary Rulings in Cases Referred by Lithuanian Courts]research article[2022][S4][S001][14]Lietuvos teisė 2022: esminiai pokyčiai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2022., p. 249-262Šiame straipsnyje yra analizuojamos 2022 m. ESTT išnagrinėtos lietuviškos bylos, kurias prejudiciniam sprendimui pagal SESV 267 str. perdavė Lietuvos teismai. Septynis iš šių prašymų perdavė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, po vieną – Lietuvos Aukščiausiasis teismas, Vilniaus apygardos administracinis teismas ir Mokestinių ginčų komisija. Dvi reikšmingiausios 2022 m. bylos buvo susijusios su asmens pagrindinių teisių apsauga. Tai, pirma, ESTT Didžiosios kolegijos išnagrinėta byla prieš Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją dėl viešųjų ir privačių interesų deklaracijų duomenų viešinimo ir, antra, prieglobsčio prašytojo byla dėl jo sulaikymo teisėtumo. Abiem atvejais ESTT konstatavo, kad Lietuvos teisinis reglamentavimas buvo nesuderinamas su ES teise. Ne mažiau svarbi yra ir Baltic Master byla, kurią LVAT perdavė ESTT prejudiciniam sprendimui atnaujinęs procesą byloje po to, kai EŽTT konstatavo, kad Lietuvos Respublika pažeidė įmonės teisę į teisingą teismą, LVAT tinkamai nemotyvavus savo atsisakymo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo. Nepaisant įmonei palankaus ES teisės išaiškinimo, LVAT nusprendė nekeisti bylos galutinio rezultato, savo sprendimą pagrindęs kita teisės norma. Straipsnio tikslas – taikant aprašomąjį ir bylų analizės metodus įvertinti, kokias Lietuvos teisės tobulinimo kryptis 2022 m. identifikavo ESTT.
103 66 Teisiniai iššūkiai įgyvendinant Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto išvadą byloje Jagminas prieš LietuvąItem type:Publikacija, [Legal Challenges in Implementing the Views of the United Nations Human Rights Committee in the Case of Jagminas vs Lithuania]research article[2021][S4][S001][11]Lietuvos teisė 2021: esminiai pokyčiai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2021., p. 168-178Straipsnyje nagrinėjama 2021 m. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, priimta nusprendus atnaujinti procesą Gintaro Jagmino byloje po to, kai 2019 m. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas konstatavo Pilietinių ir politinių teisių pakto 25 straipsnyje įtvirtintos teisės lygiais pagrindais stoti į valstybės tarnybą pažeidimą. Sprendimas atnaujinti procesą byloje priimtas Lietuvos Respublikos Seimui 2020 m. priėmus Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio pakeitimus, įgalinusius teismus atnaujinti procesą ir tais atvejais, kai tarptautinio įsipareigojimo dėl žmogaus teisių apsaugos pažeidimą konstatuoja Žmogaus teisių komitetas. Straipsnyje atkreipiamas dėmesys į keliančius klausimų 2021 m. gegužės 12 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties aspektus, kurie gali kelti abejonių dėl to, ar ją priimant nebuvo padaryta naujų teisės į teisingą teismo procesą pažeidimų.
46 73 Tarptautinis teisinis subjektiškumas: ar laikas įvardinti daugianacionalinių korporacijų pareigas?Item type:Publikacija, [International legal personality: towards legal duties of transnational corporations?]research article[2020][S5][S001][28]XXI amžiaus iššūkiai tarptautinei teisei. Liber Amicorum Sauliui Katuokai. Mokslo straipsnių rinkinys. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2020. ISBN 9789955199953., p. 205-232Nuo pat atsiradimo tarptautinio teisinio subjektiškumo sąvoka buvo plėtojama kaip priemonė valstybės elgesiui kontroliuoti. Ja siekta stiprinti abstraktaus vieneto statusą kaip atsvarą to meto sampratai, kad tarptautinių santykių subjektas yra valdovas. 1949 m. Tarptautinis Teisingumo Teismas modifikavo šią sampratą susiejęs ją su asmens galėjimu turėti teises ir pareigas, taip atverdamas galimybes tarptautinės teisės subjektais laikyti ir kitus veikėjus, įskaitant fizinius ir juridinius asmenis, nors teisė spręsti dėl šių asmenų teisių ir pareigų nustatymo, jų turinio išliko valstybėms. Straipsnyje įrodinėjama, kad šiuo metu būtina užtikrinti, jog juridiniai asmenys (ypač daugianacionalinės korporacijos) turėtų ne tik teises, bet ir pareigas pagal tarptautinę teisę, nes esamas reglamentavimas neadekvatus jų įtakai, o tai sąlygoja esamos teisinės santvarkos stabilumo trūkumą.
40 27 Jurisdiction of the European Court of Justice over issues relating to the common foreign and security policy under the Lisbon TreatyItem type:Publikacija, [Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcija bendros užsienio ir saugumo politikos srityje: Lisabonos sutarties pakeitimai]research article[2010][S4][S001][19]Jurisprudencija : mokslo darbai = Jurisprudence : research papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2010, Nr. 1(119)., p. 261-279Although the Lisbon Treaty maintained the general exclusion of Common Foreign and Security Policy (CFSP) matters from ECJ jurisdiction, it introduced a number of changes into this area, including an explicit statement that the Court is competent to review the legality of the Council decisions imposing restraining measures on persons. The article analyzes the nature and origin of those changes and considers the legal implications for the level of the protection of fundamental rights in the European Union. For this purpose the author firstly considers the context of the exclusion of CFSP matters from the ECJ jurisdiction, including discussions on the issue at the European Convention, and, secondly, takes a closer look at the separate heads of jurisdiction over which the Court is competent to act after the entry into force of the Lisbon Treaty. A conclusion is made that the Lisbon Treaty did not introduce significant changes to ECJ jurisdiction. Similarly to the pattern of previous amendment treaties, the Lisbon Treaty again gave recognition to the practice of the ECJ on relevant questions. Nonetheless, the amendments made by the Lisbon Treaty should be welcome for introducing more clarity into the legal regulation of the matter, thus boosting the legal certainty and protection of fundamental rights in the European Union.
20 23 European Union accession to the European Convention on Human Rights : stronger protection of fundamental rights in Europe?Item type:Publikacija, [Ar Europos Sąjungos prisijungimas prie Europos Žmogaus Teisių Konvencijos sustiprins pagrindinių teisių apsaugą Europoje?]research article[2010][S4][S001][20]Jurisprudencija : mokslo darbai = Jurisprudence : research papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2010, Nr. 2(120)., p. 177-196Therefore, at the end of this article the author presupposes that a better way of ensuring the guarantee of access to court in cases of the application of the state immunity doctrine would be to leave this issue of a clear political shadow to be solved between the two states by means of diplomatic negotiation.
30 19 - conference paper[2009][P1a1][S001][21]
; European Tort Law 2008. Tort and Insurance Law Yearbook. / Helmut Koziol, Barbara C. Steininger (eds.); European Centre of Tort and Insurance Law. Wien : Springer Verlag, 2009. ISBN 9783211927977., p. 414-43447 9 Europos Bendrijos kompetencija reglamentuojant užsienio investicijasItem type:Publikacija, [EC competence governing foreign investment : towards a multilateral agreement on investment?]research article[2008][S4][S001][7]Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2008, Nr. 1(103)., p. 86-92Nors Europos Bendrijų sutartis neįtvirtina sąvokos „užsienio investicijos", jų ekonominė įtaka ir ryšys su prekyba leidžia ginčyti, kad užsienio investicijos turėtų patekti į EB bendrosios prekybos politikos (BPP) sritį. Deja, ankstyvosios savo praktikos metu propagavęs plečiamą, teleologinį BPP aiškinimą, nuo 1994 m. Europos Teisingumo Teismas (Teismas) linkęs ją aiškinti siaurai, itin kreipdamas dėmesį į Sutarties sistemą bei tekstą. Net du kartus - Nuomonėje 1/94 ir 2/92 - Teismas pareiškė, kad stei-gimosi laisvė ir paslaugų teikimo laisvė, t.y. kertinės užsienio investicijų teisės sritys, nėra BPP turinio dalis. Teismas taip pat nesutiko, kad gali būti numanoma EB išimtinė kompetencija veikti šiose srityse. Tačiau po 2004 m. Europos Sąjungos plėtros etapo atsirado galimybė nustatyti kitas sritis, kuriose galėtų atsirasti prieštaravimas tarp valstybių narių sudarytų užsienio investicijų sutarčių ir EB sutarties, o tai liudytų, kad EB kompetencija užsienio investicijų srityje gali būti didesnė nei manyta iki šiol. Procesas gali būti įvardytas kaip prekybos teisės ir investicijų teisės konvergencija. Ji skatintų valstybes nares sinchronizuoti savo sutartis dėl užsienio investicijų apsaugos. Šis veiksnys taip pat galėtų paskatinti valstybes nares pagaliau pasirašyti daugiašalį susitarimą dėl užsienio investicijų apsaugos.
15 11 Ar tarptautinė paprotinė teisė įtvirtina įsipareigojimą erga omnes vykdyti baudžiamąjį persekiojimą dėl sunkių žmogaus teisių pažeidimų?Item type:Publikacija, [Is there an obligation erga omnes to investigate and prosecute for grave human rights violations in international customary law?]research article[2006][S4][S001][15]Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2006, Nr. 1(79)., p. 113-127Ius cogens normos ir erga omnes įsipareigojimai yra dvi esminės sąvokos, skiriančios šiuolaikinę tarptautinę teisę nuo klasikinės. Vis dėlto kuo šios sąvokos skiriasi ir kokie yra jų pažeidimo teisiniai padariniai - iki šiol neišspręsta problema. Straipsnyje nagrinėjamas valstybių įsipareigojimo vykdyti baudžiamąjį persekiojimą dėl kankinimų teisinis statusas tarptautinėje teisėje. Mokslo darbuose ir teismų sprendimuose kankinimų draudimas visuotinai pripažįstamas kaip ius cogens normos pavyzdys, tačiau nesutariama dėl to, ar valstybės turi tarptautinę teisinę pareigą vykdyti baudžiamąjį persekiojimą dėl asmenų, padariusių sunkius žmogaus teisių pažeidimus. Straipsnyje ginčijama, kad šis valstybių įsipareigojimas yra tarptautinės paprotinės teisės dalis. Sis įsipareigojimas išplaukia iš paties sunkių žmogaus teisių pažeidimo erga omnes pobūdžio. Si išvada daroma apžvelgus arbitražų sprendimus dėl šio įsipareigojimo klasikinėje teisėje, išanalizavus šio įsipareigojimo reglamentavimą pagrindinėse tarptautinėse sutartyse, žmogaus teisių apsaugos institucijų praktiką, reikalaujant bausti žmogaus teises pažeidusius asmenis, bei galiausiai Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimus Barcelona Traction (1970 m.) ir Genocido (1996 m.) bylose.
18 18