Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Researcher: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20412
Now showing1 - 10 of 33
  • Item type:ETD,
    Atvejo vadybininko funkcijos gerinant pacientų priežiūros koordinavimą pirminėje sveikatos priežiūroje
    [The Role of the Case Manager in Improving the Coordination of Patient Care in Primary Health Care]
    magister thesis[2026][S003]
    Miškinytė, Laura

    Magistro baigiamajame darbe nagrinėjamas atvejo vadybininko vaidmuo pirminėje sveikatos priežiūroje. Pirmoje dalyje analizuojami pirminės sveikatos priežiūros organizavimo teikiant pacientų priežiūrą ir atvejo vadybos pritaikymo teoriniai aspektai, analizuojamas atvejo vadybininko vaidmuo, funkcijos bei paslaugų teikimo teisinė aplinka. Antroje pateikiama empirinio tyrimo metodika, o trečioje dalyje pateikiama empirinio tyrimo rezultatų analizė atskleidžianti sveikatos priežiūros specialistų požiūrį į atvejo vadybininko vaidmenį pacientų priežiūros koordinavimo kontekste. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados bei praktinės rekomendacijos, skirtos atvejo vadybos procesams ir kokybei gerinti.

      14  18
  • Item type:ETD,
    Hormoninės kontracepcijos kompensavimo politika Lietuvoje - visuomenės požiūris ir politikos plėtojimo galimybės
    [Hormonal Contraception Reimbursement Policy in Lithuania – Public Opinion and Possibilities for Policy Development]
    magister thesis[2026][S003]
    Lozuraitienė, Roberta

    Magistro baigiamajame darbe analizuotas Lietuvos visuomenės požiūris į hormoninės kontracepcijos kompensavimo politikos plėtojimo galimybes. Teorinėje dalyje aprašyta hormoninės kontracepcijos samprata, pristatoma pirmaujančių Europos šalių (Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Estijos, Belgijos) kontracepcijos kompensavimo politikos raida, analizuojamas Lietuvos kompensuojamųjų vaistų sistemos reglamentavimas, Reprodukcinės sveikatos įstatymo projekto eiga ir paauglėms kompensuojamos hormoninės intrauterinės sistemos panaudojimas. Empirinis tyrimas atliktas taikant kiekybinį metodą – internetinę anketinę apklausą, kurioje dalyvavo 287 pilnamečiai Lietuvos gyventojai. Tyrimo rezultatai patvirtino hipotezę, jog Lietuvos visuomenė palankiai vertina hormoninės kontracepcijos kompensavimo politikos plėtojimą – daugiau nei pusė respondentų visose amžiaus, išsilavinimo ir pajamų grupėse pasisakė už universalų hormoninės kontracepcijos kompensavimą.

      18  2
  • Item type:ETD,
    Keturių darbo dienų savaitės koncepcijos realizavimas odontologijos sektoriuje
    [Implementation of the Four-Day Workweek Concept in the Dental Sector]
    magister thesis[2026][S003]
    Voveraitytė, Vaiva

    Darbo tema - Keturių darbo dienų savaitės koncepcijos realizavimas odontologijos sektoriuje. Sveikatos priežiūros sektorius yra ypač jautrus, darbo laiko formavimo klausimams, o keturių darbo dienų savaitės koncepcija tampa vis aktualesnė ir plačiau svarstoma alternatyva darbuotojų perdegimui mažinti ir poilsio bei darbo rėžimams derinti. Tačiau sveikatos priežiūros sektoriuje, jos taikymas išlieka menkai ištirtas. Šis sektorius pasižymi dideliu darbo krūviu, emocine įtampa ir darbuotojų trūkumu, todėl inovatyvūs darbo organizavimo sprendimai gali turėti reikšmingą poveikį tiek darbuotojų savijautai, tiek paslaugų kokybei. Atsižvelgiant į tai, keturių darbo dienų savaitės koncepcijos analizė odontologijos sektoriuje yra aktuali tiek teoriniu, tiek praktiniu požiūriu. Baigiamojo darbo objektas – keturių darbo dienų savaitės koncepcija sveikatos priežiūros (odontologijos) sektoriuje. Darbo tikslas – įvertinti keturių darbo dienų savaitės taikymo galimybes odontologijos sektoriuje, remiantis trumpesnės darbo savaitės modeliais. Darbo uždaviniai: 1. išanalizuoti keturių darbo dienų savaitės teorinius pagrindus ir taikymo praktiką; 2. aptarti sveikatos priežiūros sektoriaus darbo organizavimo specifiką bei šios koncepcijos taikymo iššūkius ir galimybes; 3. įvertinti odontologijos sektoriaus darbuotojų požiūrį į keturių darbo dienų savaitę; 4. išt irti galimą šio modelio poveikį darbuotojų gerovei ir darbo našumui. Tyrime taikyti metodai: Mokslinės literatūros ir dokumentų analizė naudota teoriniams keturių darbo dienų savaitės aspektams ir tarptautinei patirčiai atskleisti. Empirinei daliai taikytas kiekybinis tyrimas – apklausa, kurios metu rinkti duomenys apie odontologijos sektoriaus darbuotojų darbo krūvį, savijautą, požiūrį į darbo laiko trumpinimą bei galimus šio modelio privalumus ir trūkumus. Surinkti duomenys analizuoti taikant aprašomosios ir indukcinės statistikos metodus. Tyrimo rezultatai. Tyrimas parodė, kad keturių darbo dienų savaitė gali būti naudinga darbuotojų savijautai – ji siejama su mažesniu fiziniu ir emociniu nuovargiu, geresniu darbo ir asmeninio gyvenimo suderinimu bei didesniu pasitenkinimu darbu. Taip pat nustatyta, kad darbuotojai iš esmės palankiai vertina trumpesnės darbo savaitės idėją, ypač jei dėl to nenukenčia jų pajamos. Kartu išryškėjo ir svarbūs šio modelio taikymo sunkumai: būtinybė užtikrinti nenutrūkstamą paslaugų teikimą, sudėtingesnis darbo organizavimas, galimas darbuotojų trūkumo didėjimas bei papildomų resursų poreikis. Galima teigti, kad 4 darbo dienų savaitė gali padėti mažinti perdegimo riziką ir didinti motyvaciją, tačiau jos įgyvendinimas turi būti kruopščiai suplanuotas, atsižvelgiant į konkretaus sektoriaus ypatumus.

      10  14
  • Item type:ETD,
    Suinteresuotųjų šalių įtraukimas į finansinių inovacijų projektų valdymą
    [Involving stakeholders in the management of financial innovation projects]
    magister thesis[2025][S003]
    Talandienė, Emilija

    Šiame magistro darbe nagrinėjama, kaip finansinių institucijų vykdomuose inovacijų projektuose valdomos ir įtraukiamos suinteresuotosios šalys. Inovacijų projektai finansų srityje įgauna vis didesnę reikšmę, nes konkurencinga aplinka (ypač tradicinių bankų ir fintech įmonių) verčia diegti naujas technologijas, kurti pažangius produktus ir stengtis geriau atliepti besikeičiančius klientų lūkesčius. Tuo pačiu, finansinės institucijos susiduria su griežta reguliacine aplinka, aukštais pasitikėjimo reikalavimais. Inovacijos šiuo atveju suprantamos ne tik kaip technologijų diegimas, bet kaip organizacinis gebėjimas paversti idėjas verte - kuriant naujas paslaugas, procesus ar veiklos modelius, eiti ten, kur dar yra daug nežinomybės. Šio tyrimo tikslas - nustatyti gerąsias suinteresuotųjų šalių valdymo praktikas finansinių institucijų inovacijų projektuose bei identifikuoti veiksnius, darančius įtaką jų įtraukimui. Tyrimo objektas - suinteresuotųjų šalių valdymo praktikos inovatyviuose projektuose. Tyrimas atliktas remiantis mokslinės literatūros analize, pusiau struktūruotais interviu su finansinių institucijų atstovais ir kokybine turinio analize. Rezultatai atskleidė, kad suinteresuotųjų šalių valdymas - tai nuolat kintantis, projekto eigai prisitaikantis procesas. Šalių vaidmenys ir jų įtraukimo lygis keičiasi priklausomai nuo situacijos. Nors teorijoje akcentuojami formalūs valdymo modeliai, praktikoje reikšmingą vaidmenį atlieka neformalus bendradarbiavimas ir patirtis. Ankstyvas kliento įtraukimas padeda tiksliau atliepti realius poreikius, o sėkmė dažnai vertinama ne tik KPI, bet ir pasitikėjimo, reputacijos bei reguliacinio atitikimo kriterijais. Tyrimo išvados pagrindžia prielaidą, kad inovacijų projektų sėkmė finansų sektoriuje priklauso ne vien nuo formalių rezultatų rodiklių (KPI), bet ir nuo gebėjimo strategiškai bei lanksčiai valdyti suinteresuotąsias šalis, prisitaikant prie projekto dinamikos, institucinio konteksto ir orientuojantis į ilgalaikės vertės kūrimą visoms suinteresuotosioms grupėms.

      20  28
  • Item type:ETD,
    Tėvų požiūris į vaikų vakcinavimą Vilniaus regione
    [Parental Attitudes Toward Childhood Vaccination in the Vilnius Region]
    magister thesis[2025][S003]
    Chmieliauskaitė, Gustė

    Magistro baigiamajame darbe analizuojamas tėvų požiūris į vaikų vakcinaciją Vilniaus regione bei pagrindiniai veiksniai, lemiantys jų sprendimus skiepyti ar neskiepyti vaikus. Teorinėje darbo dalyje apžvelgiama imunoprofilaktikos reikšmė sveikatos politikoje, nagrinėjamos skiepais valdomos ligos, šiuolaikinės imunizacijos skatinimo strategijos bei socialinių tinklų įtaka vakcinacijos sprendimams. Empirinėje dalyje atlikta Vilniaus regione gyvenančių tėvų apklausa, įvertinant jų informuotumą, naudojamus informacijos šaltinius, požiūrį į skiepų saugumą, veiksmingumą, bei skiepijimo kalendorių. Tyrimo rezultatai atskleidžia ryšį tarp tėvų išsilavinimo, informacijos šaltinių bei jų požiūrio į vakcinaciją.

      45  28
  • Item type:ETD,
    Verslo modelio pasirinkimas naudojantis parama
    [Selection of a Business Model in Support Measures]
    master thesis[2022][S003]
    Miltakis, Vladas

    Parama verslui neretai gali tapti esminiu elementu, svarbiu ne tik plečiant veiklą, bet ir užtikrinant sklandų kasdienių operacijų vykdymą. Tad išorinio finansavimo prieinamumas tampa neatsiejama šiandieninės verslo ekosistemos dalimi. Dėl šios priežasties išryškėja tiesioginių finansinių valstybės paramos priemonių svarba verslui. Svarbu ištirti ar esama ryšio tarp paramos priemonių ir finansuojamo verslo pagal jų verslo modelius. Tyrimo duomenys atskleis paramos priemonių verslui, tikslingesnio atrankos adaptavimo galimybes, taip pat, verslui siekiančiam ES paramos bus išryškinti verslo modelio sėkmės elementai paramos kontekste. Tikslas - identifikuoti ryšį tarp valstybes paramos priemonių smulkiajam ir vidutiniam verslui ir verslo modelių, kuriuos taiko sėkmingai projektus baigę įgyvendinti pareiškėjai. Uždaviniai: 1. Išryškinti tendencingus, esminius verslo modelio ypatumus; 2. Apibendrinti smulkiajam bei vidutiniam verslui prieinamas finansavimo galimybes pagal jų pobūdį; 3. Atlikti smulkaus ir vidutinio verslo, verslo modelio reikšmingumo paramos priemonių kontekste tyrimą Lietuvoje; 4. Identifikuoti paramos priemonių atrankos problemas; 5. Pateikti pasiūlymus, orientuotus į identifikuotų problemų sprendimą. Tyrimo metodas - anketinė apklausa. Išvados: 1. Priimtina manyti, jog verslo modelis turėtų apspręsti tokius elementus kaip: klientų segmentai, vertės pasiūlymas, platinimo kanalai, santykis su klientu, pajamų srautai, būtini ištekliai, pagrindinė veikla, esminiai partneriai, išlaidų struktūra. 2. Šalyje smulkiam ir vidutiniam verslui skatinti yra numatytos priemonės, kurias galima išskirti į tiesioginės paramos ir netiesioginės paramos priemones. Priemonės apima: palūkanų kompensavimas, subsidijos, konsultacijas, mokymus, sudaromos galimybės dalyvauti valstybės vykdomuose projektuose. 3. Paramos priemonių kontekste stambesni verslai įgyja įvairaus konkurencinio pranašumo. Įmonės dirbančios verslas – verslui principu rečiau susiduria su lėšų trūkumu, nei tos kurios veikia verslas – klientui principu. Verslams, kurie bent dalį produkcijos eksportuoja, paramos sąlygas įprastai atitikti buvo lengviau. 4. Daugiausia respondentų užsiima gaminių gamyba ir pasinaudojo priemonėmis pramonės skaitmeninimui, techninių ir technologinių inovacijų plėtrai. Dauguma įmonių vadovų teigia, kad paramai kelti lūkesčiai buvo patenkinti.

      54  9
  • Item type:ETD,
    Pacientų sveikatos raštingumo pokyčiai COVID-19 pandemijos metu
    [Changes in Patient Health Literacy during the Covid-19 Pandemic]
    master thesis[2022][S003]
    Martinkus, Darius

    Magistro baigiamajame darbe išanalizuota pacientų sveikatos raštingumo ir skaitmeninio, elektroninio ir mobilaus pacientų sveikatos raštingumo sampratos, taip pat aptartas pacientų sveikatos raštingumo poreikis ir svarba, pacientų sveikatos raštingumą ribojantys veiksniai ir iššūkiai, pacientų sveikatos raštingumas Covid-19 kontekste ir pacientų sveikatos raštingumo tyrimai Lietuvoje ir pasaulyje. Sudaryti pacientų sveikatos raštingumo pokyčių Covid-19 pandemijos metu tyrimo metodika, kurioje aptartas tyrimo aktualumas, problema, aprašyti metodai, dalyviai, tyrimo etika ir organizavimas. Pateikti pacientų sveikatos raštingumo pokyčių Covid-19 pandemijos metu tyrimo rezultatai, kur išanalizuoti pacientų įpročiai ir gebėjimai ieškoti informacijos apie sveikatą internete, aptarta kaip jie vertina informacijos apie Covid-19 paiešką ir kokybę, bei kaip vertina sveikatos priežiūrą bei priemones, skirtas valdyti pandemiją. Tyrimo rezultatų analizė užbaigiama jų aptarimu. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados ir rekomendacijos.

      44  13
  • Item type:ETD,
    Nuotolinių gydytojų konsultacijų vertinimas Lietuvoje COVID-19 pandemijos metu
    [Assessing of Teleconsultations in Lithuania during the COVID-19 Pandemic]
    master thesis[2022][S003]
    Tirlikienė, Marija

    Pasaulinė COVID-19 pandemija paskatino sveikatos priežiūros specialistų platų telekonsultacijų naudojimą ir nulėmė tai, jog sveikatos priežiūros paslaugų pasiekiamumas tapo priklausomas nuo nuotolinių konsultacijų ir elektroniniu būdu perduodamų duomenų. Norint nustatyti paslaugos kokybę ir tobulintinas jos sritis reikalinga įvertinti nuotolinės konsultacijos paslaugos suvokimą ir pasitenkinimą ja iš paslaugos gavėjo ir teikėjo perspektyvų. Darbo tikslas: įvertinti nuotolinių gydytojų konsultacijų organizavimą ir taikymo praktiką COVID-19 pandemijos metu. Problema: Nors stengiamasi užtikrinti kokybiškas, saugias ir prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas pasitelkiant modernias technologijas COVID-19 pandemijos metu, tačiau stebimi kylantys teisiniai, funkciniai ir techniniai iššūkiai vykdant nuotolines konsultacijas. Darbo uždaviniai: Remiantis mokslinės literatūros analize, ištirti nuotolinės gydytojo konsultacijos teorinius aspektus; Apžvelgti telemedicinos teisinį reguliavimą Lietuvoje; Kiekybinio tyrimo pagalba įvertinti nuotolinių konsultacijų kokybę sveikatos priežiūros įstaigose Lietuvoje COVID-19 pandemijos metu iš paciento perspektyvos; Apibrėžti šiuos ,,naudotojų portretus“: patenkinto nuotoline konsultacija ,,naudotojo portretą“ ir ,,naudotojų portretus“ pagal kliūtis ribojančias sveikatos priežiūros paslaugų naudojimąsi taikant telemedicinos priemones; Atliekant kokybinį tyrimą, išanalizuoti gydytojų patirtį bei požiūrį teikiant nuotolines konsultacijas Lietuvoje COVID-19 pandemijos metu; Apibendrinus ir palyginus atliktus empirinius tyrimus, įvardinti nuotolinių konsultacijų organizavime ir taikyme esančias spragas. Metodika: lyginamoji mokslinės literatūros bei Lietuvos teisės aktų paieška ir analizė; mišrių metodų prieiga – kiekybinis (anoniminės anketinės apklausos) ir kokybinis (iš dalies struktūrizuotas interviu) tyrimai; aprašomoji statistika naudojant SPSS programą; grupavimo ir turinio (angl. Content) analizės metodas. Rezultatai: Teigiamą nuomonę apie telemedicinos taikymą sveikatos priežiūros paslaugų teikime ir jų paslaugomis patenkinti daugiausiai buvo jauni vyrai, dar bestudijuojantys ir/ar dirbantys, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir gyvenantys didmiestyje (p=0,015). Pacientai palankiausiai vertina elektroninių vaistų (93 proc.), nedarbingumo pažymėjimų išrašymo (76 proc.) paslaugas bei individualias konsultacijas su gydytoju (57 proc.) taikant telemedicinos priemones. Kliūtys, kurios ribotų tokio pobūdžio paslaugų naudojimąsi – gyvo kontakto trūkumas bei galimų klaidų baimė. Pacientai didžiausia nepasitenkinimą atskleidė nuotolinių konsultacijų organizavime ir techninių sprendimų pasirinkime. Gydytojai nepaisant iškilusių sunkumų, nurodė likę patenkinti teikdami nuotolines konsultacijas, tačiau jų įvardinti trūkumai - e. sveikatos sistemos trikdžiai, teisinio reglamentavimo spragos, pagarbos iš paciento pusės ir gyvo kontakto trūkumas. Išvados: Dauguma pacientų bei gydytojų teigiamai ar daugiau teigiamai, nei neigiamai vertina nuotolinės konsultacijos paslaugą.

      32  12
  • Item type:ETD,
    Lietuvos Respublikos civilinės saugos subjektų ir bendruomenių pasirengimas karo grėsmei
    [Preparation of Civil Protection Entities and Communities of the Republic of Lithuania for the Threat of War]
    master thesis[2022][S003]
    Šiška, Andrius

    Žemėje nėra šalies, visuomenės, ar žmogaus, kurie būtų apsaugoti nuo neigiamo nelaimių poveikio. Pasaulis vis dažniau susiduria su įvairiomis nepaprastosiomis situacijomis, kai kurių grėsmių neįmanoma išvengti, tačiau joms galime pasiruošti ir jas valdyti. Sėkmingam NS valdymui reikia tinkamo pasirengimo, gerai koordinuotų veiksmų plano ir deramo atsako. Realią grėsmę Lietuvos valstybės saugumui kelia uždara, represyvi ir dialogo galimybes neigianti Rusija. Lietuvos nacionalinio saugumo padėtį ypač neigiamai veikia Rusijos karinio potencialo ir aktyvumo didėjimas Vakarų karinėje apygardoje ir Kaliningrado srityje, gilėjanti karinė integracija su Baltarusija. Rusija nuosekliai stiprina konvencinius ir branduolinius pajėgumus, vysto naują ginkluotę, vykdo didelio masto mokymus. Rusijos karinis potencialas ir greitas, centralizuotas Kremliaus sprendimų priėmimo procesas sukuria didelį pranašumą prieš Lietuvą ir kitas kaimynines valstybes. Darbo keliama problema - kaip Lietuvos CS sistemos subjektai vertina karinės grėsmės riziką ir (ar) bendruomenės įtraukiamos į karinės grėsmės valdymą? Baigiamojo darbo tikslas - ištirti kaip Lietuvos CS sistemos subjektai vertina karines grėsmes bei įvertinti bendruomenių pasirengimo perspektyvas galimos karinės grėsmės kontekste. Darbe buvo naudoti teoriniai, empiriniai bei statistiniai metodai. Baigiamojo darbo uždaviniai: 1. Išnagrinėti Lietuvos ir užsienio mokslininkų darbus susijusius su NS taip pat Lietuvos teisės aktus reglamentuojančius CS. 2. Išanalizuoti kaip Lietuvoje karinės grėsmės pasireiškimo riziką vertina CS subjektai. 3. Pagrįsti bendruomenių įtraukimo į NS valdymą svarbą. 4. Ištirti kaip CS subjektai vertina karines grėsmes ir kaip bendruomenės įtraukiamos į karinių grėsmių valdymą. Išvados - Lietuvos valstybei bei jos visuomenės saugumui akivaizdų pavojų kelia galima karinė grėsmė iš priešiškai nusiteikusių valstybių (Rusija, Baltarusija). Lietuvos nepriklausomybės ir suvereniteto išsaugojimui didelę įtaką padarė tarptautinės saugumo organizacijos ir jų dėka Lietuva yra nepriklausoma demokratiška, europietiškų vertybių šalis. Tačiau tiek pati NATO, tiek Lietuva turi ir pažeidžiamų vietų, tokių kaip Suvalkų koridorius. Teisės aktai nurodo aiškią CS subjektų hierarchiją, uždavinius ir jų atsakomybę, tačiau praktinėje erdvėje iškyla problemų dėl hierarchinės tvarkos, uždavinių ir tiesioginių pareigų vykdymo bei klaidų teisės aktuose, ko pasekoje nuvertinama karinė grėsmės rizika ir jos valdymas neaprašomas savivaldybių ESVP. Bendruomenės nėra visu pajėgumu įtraukiamos į CS valdymą. Darbo struktūra: teorinė darbo dalis susideda iš dviejų skyrių, kuriose analizuojama teorinė medžiaga ir Lietuvos teisinė bazė susijusi su CS bei NS valdymu. Trečiasis skyrius skirtas tyrimo strategijai ir metodologijai.

      59  19
  • Item type:ETD,
    Paciento, kliento ir vartotojo vaidmenų sankirta sveikatos priežiūroje
    [Clash of Patient, Customer and Consumer Roles in Health Care]
    master thesis[2022][S003]
    Velikianec, Neringa

    Magistro baigiamajame darbe nagrinėjamas sveikatos priežiūros paslaugų gavėjo portretas ir vaidmuo sveikatos priežiūroje jų pačių, gydytojų požiūriu bei sveikatos politikos kontekste. Pirmoje teorinėje dalyje analizuojama mokslinė literatūra, vykstančios diskusijos, įžvalgos bei atlikti moksliniai tyrimai analizuojantys vartojamas sveikatos priežiūros paslaugų gavėją apibūdinančias sąvokas bei jų suteikiama vaidmenį, visuomenės sveikatos sampratos bei vertybių kaitą. Taip pat šioje dalyje nagrinėjamos ir vertinamos šalies sveikatos politikos gairės, jų įgyvendinimas, koks paslaugų gavėjo portretas yra formuojamas. Antroje dalyje supažindinama su tyrimo metodologija, aprašomas kiekybinis tyrimas, pristatoma tiriama įstaiga, respondentai. Trečioje dalyje pateikiami atlikto empirinio tyrimo rezultatai ir jų analizė. Pateikiamos tyrimo išvados bei rekomendacijos.

      85  20