Mockevičienė, Birutė

Darbo tema - Keturių darbo dienų savaitės koncepcijos realizavimas odontologijos sektoriuje. Sveikatos priežiūros sektorius yra ypač jautrus, darbo laiko formavimo klausimams, o keturių darbo dienų savaitės koncepcija tampa vis aktualesnė ir plačiau svarstoma alternatyva darbuotojų perdegimui mažinti ir poilsio bei darbo rėžimams derinti. Tačiau sveikatos priežiūros sektoriuje, jos taikymas išlieka menkai ištirtas. Šis sektorius pasižymi dideliu darbo krūviu, emocine įtampa ir darbuotojų trūkumu, todėl inovatyvūs darbo organizavimo sprendimai gali turėti reikšmingą poveikį tiek darbuotojų savijautai, tiek paslaugų kokybei. Atsižvelgiant į tai, keturių darbo dienų savaitės koncepcijos analizė odontologijos sektoriuje yra aktuali tiek teoriniu, tiek praktiniu požiūriu. Baigiamojo darbo objektas – keturių darbo dienų savaitės koncepcija sveikatos priežiūros (odontologijos) sektoriuje. Darbo tikslas – įvertinti keturių darbo dienų savaitės taikymo galimybes odontologijos sektoriuje, remiantis trumpesnės darbo savaitės modeliais. Darbo uždaviniai: 1. išanalizuoti keturių darbo dienų savaitės teorinius pagrindus ir taikymo praktiką; 2. aptarti sveikatos priežiūros sektoriaus darbo organizavimo specifiką bei šios koncepcijos taikymo iššūkius ir galimybes; 3. įvertinti odontologijos sektoriaus darbuotojų požiūrį į keturių darbo dienų savaitę; 4. išt irti galimą šio modelio poveikį darbuotojų gerovei ir darbo našumui. Tyrime taikyti metodai: Mokslinės literatūros ir dokumentų analizė naudota teoriniams keturių darbo dienų savaitės aspektams ir tarptautinei patirčiai atskleisti. Empirinei daliai taikytas kiekybinis tyrimas – apklausa, kurios metu rinkti duomenys apie odontologijos sektoriaus darbuotojų darbo krūvį, savijautą, požiūrį į darbo laiko trumpinimą bei galimus šio modelio privalumus ir trūkumus. Surinkti duomenys analizuoti taikant aprašomosios ir indukcinės statistikos metodus. Tyrimo rezultatai. Tyrimas parodė, kad keturių darbo dienų savaitė gali būti naudinga darbuotojų savijautai – ji siejama su mažesniu fiziniu ir emociniu nuovargiu, geresniu darbo ir asmeninio gyvenimo suderinimu bei didesniu pasitenkinimu darbu. Taip pat nustatyta, kad darbuotojai iš esmės palankiai vertina trumpesnės darbo savaitės idėją, ypač jei dėl to nenukenčia jų pajamos. Kartu išryškėjo ir svarbūs šio modelio taikymo sunkumai: būtinybė užtikrinti nenutrūkstamą paslaugų teikimą, sudėtingesnis darbo organizavimas, galimas darbuotojų trūkumo didėjimas bei papildomų resursų poreikis. Galima teigti, kad 4 darbo dienų savaitė gali padėti mažinti perdegimo riziką ir didinti motyvaciją, tačiau jos įgyvendinimas turi būti kruopščiai suplanuotas, atsižvelgiant į konkretaus sektoriaus ypatumus.

Magistro baigiamajame darbe nagrinėjamas atvejo vadybininko vaidmuo pirminėje sveikatos priežiūroje. Pirmoje dalyje analizuojami pirminės sveikatos priežiūros organizavimo teikiant pacientų priežiūrą ir atvejo vadybos pritaikymo teoriniai aspektai, analizuojamas atvejo vadybininko vaidmuo, funkcijos bei paslaugų teikimo teisinė aplinka. Antroje pateikiama empirinio tyrimo metodika, o trečioje dalyje pateikiama empirinio tyrimo rezultatų analizė atskleidžianti sveikatos priežiūros specialistų požiūrį į atvejo vadybininko vaidmenį pacientų priežiūros koordinavimo kontekste. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados bei praktinės rekomendacijos, skirtos atvejo vadybos procesams ir kokybei gerinti.

Magistro baigiamajame darbe analizuotas Lietuvos visuomenės požiūris į hormoninės kontracepcijos kompensavimo politikos plėtojimo galimybes. Teorinėje dalyje aprašyta hormoninės kontracepcijos samprata, pristatoma pirmaujančių Europos šalių (Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Estijos, Belgijos) kontracepcijos kompensavimo politikos raida, analizuojamas Lietuvos kompensuojamųjų vaistų sistemos reglamentavimas, Reprodukcinės sveikatos įstatymo projekto eiga ir paauglėms kompensuojamos hormoninės intrauterinės sistemos panaudojimas. Empirinis tyrimas atliktas taikant kiekybinį metodą – internetinę anketinę apklausą, kurioje dalyvavo 287 pilnamečiai Lietuvos gyventojai. Tyrimo rezultatai patvirtino hipotezę, jog Lietuvos visuomenė palankiai vertina hormoninės kontracepcijos kompensavimo politikos plėtojimą – daugiau nei pusė respondentų visose amžiaus, išsilavinimo ir pajamų grupėse pasisakė už universalų hormoninės kontracepcijos kompensavimą.

Baigiamojo darbo tema - „Viešasis administravimas ir dizaino mąstymas: kaip naudotojų lūkesčiai formuoja nacionalinius IT projektus“. Darbe nagrinėjama, kaip naudotojų lūkesčiai, lyderystė, reikalavimų valdymas ir dizaino mąstymo principai veikia nacionalinių viešojo sektoriaus IT projektų kūrimą. Analizei pasirinktas Centralizuotos priėmimo į švietimo programas informacinės sistemos (CPIS) atvejis. Tyrimo objektas - centralizuotų IT inovacijų kūrimo ir įgyvendinimo valdymas viešajame sektoriuje. Tyrimo tikslas - išanalizuoti, kaip naudotojų lūkesčiai formuoja nacionalinius viešojo sektoriaus IT projektus. Tyrime taikyta mokslinės literatūros analizė, dokumentų analizė, atvejo analizė, anketinių apklausų duomenų analizė, pusiau struktūruoti interviu, NPS rodiklio vertinimas, koreliacinė ir tematinė analizė. Tyrimo rezultatai parodė, kad CPIS padeda centralizuoti priėmimo procesus, valdyti duomenis ir skaitmenizuoti administracinius procesus. Vis tik tokios sistemos sėkmė priklauso ne tik nuo techninio funkcionalumo. Svarbūs ir kiti veiksniai, tokie kaip: aiškus valdymo planas, nuoseklus reikalavimų surinkimas ir išgryninimas, projekto dalyvių komunikacija, realių naudotojų scenarijų testavimas ir surinkto grįžtamojo ryšio panaudojimas. Tyrimas taip pat parodė, kad galutiniai naudotojai turėtų būti įtraukiami ne tik testavimo metu, bet ir ankstesniuose sistemos etapuose atsižvelgiant į galutinių vartotojų grupes ir įgyvendinamus sistemos funkcionalumus. Darbo išvadose teigiama, kad centralizuotos IT inovacijos viešajame sektoriuje turi būti kuriamos ne vien kaip technologiniai sprendimai. Jos taip pat turi būti grindžiamos aiškiu projekto valdymu, atsakomybių paskirstymu, naudotojų įtraukimu ir lyderyste. Tai padeda suderinti institucijų, IT komandos ir galutinių naudotojų interesus. Rekomendacijose siūloma aiškiau apibrėžti valdymo modelį, nuosekliau valdyti reikalavimus, taikyti funkcionalumų kūrimą pagal etapus ir sistemingai rinkti naudotojų grįžtamąjį ryšį. Darbą sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, išvados, rekomendacijos, literatūros sąrašas ir priedai.

Neformalūs slaugytojai yra artimieji, kurie būna šalia slaugomo asmens ir praleidžia su juo daugiausia laiko. Tačiau jų vaidmuo dažnai lieka nepakankamai įvertintas ar net nematomas. Nors asmenims, kuriems nustatyti specialieji poreikiai, yra skiriamos sveikatos ir socialinės paslaugos pagal nustatytą poreikį, realioje situacijoje didžioji dalis priežiūros tenka artimiesiems. Būtent jie kasdien sprendžia su slauga susijusius klausimus ir užtikrina poreikių įgyvendinimą. Nors teisės aktuose aprašoma, kaip turėtų veikti integrali slauga, neformalių slaugytojų patirtys rodo, kad praktikoje šios nuostatos ne visada pilnai įgyvendinamos. Temos aktualumą lemia visuomenės senėjimas ir didėjantis slaugos namuose poreikis. Vis daugiau žmonių serga lėtinėmis ligomis ir yra slaugomi namuose, todėl vis didesnė atsakomybė tenka neformaliems slaugytojams. Problema ta, kad slaugos planavimas dažniausiai remiasi administraciniais statistiniais rodikliais, o ne realiomis patirtimis. Dėl šios priežasties paslaugos ne visada atitinka tikrą situaciją ir realius slaugomųjų bei jų artimųjų poreikius. Tyrimo objektas – neformalių slaugytojų pasirengimas slaugai integralios slaugos kontekste. Tyrimo tikslas – apibūdinus specialiųjų poreikių struktūrą, nustatyti neformalių slaugytojų pasirengimo slaugai ypatumus, remiantis jų patirtimis. Šiam tikslui pasiekti buvo analizuota teorija ir teisės aktai, atlikta kiekybinė specialiųjų poreikių duomenų analizė bei kokybinis tyrimas su neformaliais slaugytojais. Tyrime taikyta mišri tyrimo strategija. Kiekybinėje dalyje analizuoti 2005–2022 m. specialiųjų poreikių duomenys, vertinant jų pasiskirstymą pagal savivaldybes, amžių, lytį ir diagnozių grupes. Duomenų analizei taikyta statistinė analizė, naudojant Python programavimo kalbą. Kokybinėje dalyje atlikta 20 pusiau struktūruotų interviu su neformaliais slaugytojais, duomenys analizuoti teminės analizės metodu naudojant MAXQDA programą. Tyrimo rezultatai parodė, kad slaugos poreikis Lietuvoje didėja ir dažniausiai tampa ilgalaikis. Nors statistikoje išryškėja tam tikros diagnozės, reali slauga apima gerokai platesnį situacijų spektrą ir dažniausiai vyksta namų aplinkoje. Neformalūs slaugytojai patiria didelį psichologinį krūvį, susiduria su informacijos, praktinių mokymų ir nuoseklios pagalbos trūkumu, kas daro įtaką tiek slaugos kokybei, tiek jų pačių savijautai. Integralios slaugos sistemoje reikalinga daugiau dėmesio skirti neformaliems slaugytojams – jų pasirengimui, informavimui ir palaikymui, užtikrinant jiems aiškią ir prieinamą pagalbą. Darbo struktūrą sudaro įvadas, trys pagrindinės dalys: teorinė, metodologinė ir analitinė – tiriamoji, taip pat išvados, rekomendacijos ir priedai.

Magistro baigiamajame darbe nagrinėjamos ambulatorinių slaugos paslaugų namuose (ASPN) poreikis ir jų teikimo efektyvumas Lietuvoje. Tyrime analizuojamos šių paslaugų teikimo tendencijos, jų organizavimo principai, viešojo ir privataus sektoriaus įtaka bei teisės aktų reglamentavimas. Empirinėje dalyje atliekama statistinė analizė, taikomi regresiniai ir klasterinės analizės metodai, taip pat įvertinamas sveikatos priežiūros įstaigų efektyvumas naudojant duomenų apgaubties analizę. Tyrimo rezultatai rodo, kad ASPN paklausa nuolat auga, o viešojo ir privataus sektoriaus įstaigos veikia skirtingais modeliais, turinčiais įtakos paslaugų prieinamumui ir kokybei. Pateikiamos rekomendacijos dėl šių paslaugų prieinamumo gerinimo ir efektyvesnio išteklių panaudojimo.

Lietuvos sveikatos sistema pastaraisiais metais patiria reikšmingus pokyčius, kuriuos lemia tiek nacionalinės politikos kryptys Valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ ir ilgalaikėje vizijoje „Lietuva 2050“, tiek išoriniai veiksniai – pandemijos padariniai, demografiniai pokyčiai bei geopolitinė situacija. ASPĮ tinklo pertvarka, ambulatorinių paslaugų plėtra, bei kasdienybė pasirengimo ekstremalioms grėsmėms režimu, kelia poreikį kompleksiškai įvertinti sveikatos priežiūros įstaigų veiklą ir identifikuoti veiksmingas priemones sistemos tobulinimui. Šio darbo tikslas – išanalizuoti viešųjų ASPĮ, teikiančių stacionarines paslaugas, veiklos efektyvumą. Tyrime taikytas mišrusis metodologinis požiūris: kiekybinėje dalyje naudotas duomenų apgaubties analizės (DEA) metodas, siekiant įvertinti ASPĮ efektyvumą pagal finansinius ir veiklos rodiklius; kokybinėje dalyje atlikta diskurso analizė ir pusiau struktūrizuotas interviu su ASPĮ darbuotojais. Rezultatai parodė, kad efektyvumo vertinimo sistema Lietuvoje yra nepakankamai nuosekli. Efektyvumo analizė duomenų apgaubties analizės metodu parodė, kad regioninės ASPĮ dažniau pasiekia efektyvumą paslaugų apimčių ir jų orientacijos į dienos paslaugas, o universitetų ir respublikos ligoninės – efektyvesnės pagal generuojamas pajamas teikiant sudėtingas paslaugas. Kokybinė analizė papildė šiuos rezultatus, atskleisdama įstaigų atstovų požiūrį į efektyvumą. Įstaigų vadovai akcentavo finansavimą, skaitmenines technologijas ir inovacijų diegimą, infrastruktūros atnaujinimą bei žmogiškųjų išteklių ir komandos svarbą. Darbuotojai taip pat akcentavo žmogiškųjų išteklių, darbo sąlygų ir bendradarbiavimo aspektus. Remiantis tyrimo rezultatais rekomenduojama tobulinti ASPĮ vertinimo modelį bei skirti daugiau dėmesio kompleksinei veiklos ir procesų analizei. Derinti vadybinius, finansinius, žmogiškuosius ir organizacinius sprendimus tokiu būdų siekiant ilgalaikio sistemos efektyvumo.

Šiame magistro darbe nagrinėjama, kaip finansinių institucijų vykdomuose inovacijų projektuose valdomos ir įtraukiamos suinteresuotosios šalys. Inovacijų projektai finansų srityje įgauna vis didesnę reikšmę, nes konkurencinga aplinka (ypač tradicinių bankų ir fintech įmonių) verčia diegti naujas technologijas, kurti pažangius produktus ir stengtis geriau atliepti besikeičiančius klientų lūkesčius. Tuo pačiu, finansinės institucijos susiduria su griežta reguliacine aplinka, aukštais pasitikėjimo reikalavimais. Inovacijos šiuo atveju suprantamos ne tik kaip technologijų diegimas, bet kaip organizacinis gebėjimas paversti idėjas verte - kuriant naujas paslaugas, procesus ar veiklos modelius, eiti ten, kur dar yra daug nežinomybės. Šio tyrimo tikslas - nustatyti gerąsias suinteresuotųjų šalių valdymo praktikas finansinių institucijų inovacijų projektuose bei identifikuoti veiksnius, darančius įtaką jų įtraukimui. Tyrimo objektas - suinteresuotųjų šalių valdymo praktikos inovatyviuose projektuose. Tyrimas atliktas remiantis mokslinės literatūros analize, pusiau struktūruotais interviu su finansinių institucijų atstovais ir kokybine turinio analize. Rezultatai atskleidė, kad suinteresuotųjų šalių valdymas - tai nuolat kintantis, projekto eigai prisitaikantis procesas. Šalių vaidmenys ir jų įtraukimo lygis keičiasi priklausomai nuo situacijos. Nors teorijoje akcentuojami formalūs valdymo modeliai, praktikoje reikšmingą vaidmenį atlieka neformalus bendradarbiavimas ir patirtis. Ankstyvas kliento įtraukimas padeda tiksliau atliepti realius poreikius, o sėkmė dažnai vertinama ne tik KPI, bet ir pasitikėjimo, reputacijos bei reguliacinio atitikimo kriterijais. Tyrimo išvados pagrindžia prielaidą, kad inovacijų projektų sėkmė finansų sektoriuje priklauso ne vien nuo formalių rezultatų rodiklių (KPI), bet ir nuo gebėjimo strategiškai bei lanksčiai valdyti suinteresuotąsias šalis, prisitaikant prie projekto dinamikos, institucinio konteksto ir orientuojantis į ilgalaikės vertės kūrimą visoms suinteresuotosioms grupėms.

Magistro baigiamajame darbe analizuojamas tėvų požiūris į vaikų vakcinaciją Vilniaus regione bei pagrindiniai veiksniai, lemiantys jų sprendimus skiepyti ar neskiepyti vaikus. Teorinėje darbo dalyje apžvelgiama imunoprofilaktikos reikšmė sveikatos politikoje, nagrinėjamos skiepais valdomos ligos, šiuolaikinės imunizacijos skatinimo strategijos bei socialinių tinklų įtaka vakcinacijos sprendimams. Empirinėje dalyje atlikta Vilniaus regione gyvenančių tėvų apklausa, įvertinant jų informuotumą, naudojamus informacijos šaltinius, požiūrį į skiepų saugumą, veiksmingumą, bei skiepijimo kalendorių. Tyrimo rezultatai atskleidžia ryšį tarp tėvų išsilavinimo, informacijos šaltinių bei jų požiūrio į vakcinaciją.

Sveikatos sektorius turi prisitaikyti prie naujų technologijų, mokslinės pažangos, demografinės situacijos, paslaugų vartojimo, didėjančių pacientų lūkesčių, finansavimo iššūkių, pandemijų ir kt., todėl pokyčiai yra neišvengiama proceso dalis. Tyrimų, kurie nagrinėtų centrinės valdžios, vietos savivaldos priimtus sprendimus, jų formuojamą politiką sveikatos paslaugas teikiančių įstaigų darbuotojų požiūriu randama nedaug. Veiksminga centrinės valdžios formuojama politika, kuriai pritaria vietos savivalda, medikų bendruomenė sukurtų didžiausia naudą galutiniam paslaugos gavėjui – pacientui. Tikslas: atlikus struktūrinio Pakruojo sveikatos centro kūrimo analizę suinteresuotųjų šalių požiūriu, įvertinti SAM formuojamos politikos veiksmingumą. Problema: ar sveikatos sistemos reforma padės pasiekti suinteresuotųjų šalių užsibrėžtus tikslus? Ar centrinės valdžios, vietos savivaldos ir sveikatos paslaugas teikiančių darbuotojų požiūris sutampa? Uždaviniai: apžvelgti pokyčių valdymo mokslinį kontekstą, apžvelgti suinteresuotąsias šalis, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos strategiją, apžvelgti Pakruojo rajono savivaldybės formuojamą sveikatos strategiją, išsiaiškinti sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų darbuotojų požiūrį į Pakruojo sveikatos centro steigimą, naudojant tyrimo metu gautą informaciją apžvelgti suinteresuotųjų šalių požiūrį, palyginti su SAM įgyvendinamos reformos turiniu. Metodika: Mokslinės literatūros, Lietuvos teisės aktų paieška ir analizė; kiekybinis tyrimas – anketinė apklausa; aprašomoji statistika naudojant SPSS programą. Išvados: pokyčiai sveikatos apsaugos sektoriuje yra nuolatinis, neišvengiamas procesas, sėkmingam įgyvendinimui didžiausią įtaką daro vadovų vaidmuo, lyderystės gebėjimai. Atlikus Sveikatos apsaugos ministerijos, Pakruojo rajono savivaldybės priimtų sprendimų analizę matyti, kad SAM formuojamą politiką palaikė vietos savivalda įkurdama struktūrinį sveikatos centrą. Tyrimo metu gauti duomenis atskleidė, kad darbuotojai pritaria Pakruojo rajono savivaldybės sprendimui sujungti įstaigas ir įkurti vieną juridinį vienetą – sveikatos centrą, todėl daroma išvada, kad SAM formuojama politika yra veiksminga. Tyrimas atskleidė, kad darbuotojai optimistiškai vertina pokyčius, tačiau ribotai vertina galutinio paslaugos gavėjo – paciento, naudą.