Mykolo Romerio universiteto mokslo valdymo sistema (CRIS)





Mokslininko profilio nuoroda: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20457
Rodoma1 - 10 iš 14
  • book[2009][K1b][S005,S007][172];
    Bubnys, Remigijus
    ;
    Mažuolytė, Giedrė
    ;
    Mikelskienė, Ligita
    ;
    Šiauliai: Šiaulių kolegijos leidybos centras, 2009
      15
  • book[2009][K5][S007][172]
    Augustienė, Aldona
    ;
    ;
    Vimantaitė, Renata
    Šiauliai: Šiaulių kolegijos leidybos centras, 2009
      19
  • Item type:Publikacija,
    Psichosocialinės reabilitacijos poreikio vertinimas: socialinio darbo atvejis
    [The assessment of need of psychosocial rehabilitation: social work case]
    research article[2009][S4][S005][7];
    Daunoraitė, Lina
    Socialinis darbas : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2009, Nr. 8(1)., p. 131-137

    Straipsnyje nagrinėjama socialinio darbo psichikos sveikatos priežiūros institucijoje praktika atskleidžiant psichosocialinės reabilitacijos charakteristikas, socialinio darbuotojo vaidmenį, ilgalaikę psichikos negalią turinčių asmenų reabilitacijos poreikį lemiančius vidinius ir išorinius veiksnius (pasiryžimas keisti situaciją, bendravimo stilius, savęs ir aplinkos suvokimas, socialinio asmens funkcionavimo ir socialinio tinklo problemos). Informantai – ilgalaikę psichikos negalią turintys asmenys. Atlikus interviu duomenų kokybinę analizę buvo nustatyti psichikos negalią turinčių asmenų psichosocialinės reabilitacijos, orientuotos į asmens raidą, poreikiai, apimantys socialinių įgūdžių (pozityvaus savo gyvenimo aplinkybių suvokimo, tarpasmeninių santykių ir nepriklausomybės nuo kitų/savarankiškumo formavimą(si), paramos priėmimą bei išlaikymą, asmeninių prioritetų nusistatymą), rūpinimosi sveikata įgūdžių (psichikos ligos – sveikatos problemų pažinimą, susitaikymą, pagalbos ieškojimą) ugdymą(si) ir paremiančių asmenį artimųjų (mamos, tėvo, brolio, sesers, draugo(-ų)), bendruomenės narių (kaimynų), reabilitacijos specialistų ryšių plėtojimą.

      39  59
  • Item type:Publikacija,
    Studentų mokymosi veiksniai atliekant socialinio darbo praktiką
    [Factors contributing to student learning in internships of social work]
    research article[2009][S4][S007][6];
    Socialinis darbas : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2009, Nr. 8(2)., p. 153-158 :

    Straipsnyje nagrinėjami socialinio darbo studijų programos studentų studijų praktiką (socialines paslaugas teikiančiose organizacijose) palaikantys veiksniai, apimantys edukacinę aplinką, mokymosi vertinimą ir praktikos vadovo kompetenciją. Tyrime dalyvavo 62 Mykolo Romerio universiteto studentai. Nustatyta, kad studentų mokymasis atliekant praktiką vyksta socialines paslaugas teikiančiose organizacijose. Studentams svarbu, kad praktikos vadovai atsižvelgtų į studijų praktikos tikslą ir užduotis bei padėtų jas įgyvendinti. Studentų požiūriu, organizacijose atliekant praktiką siekiant skatinti mokymąsi svarbus neformalus bendravimas, veiklos refleksijos ir kokybinis pasiekimų vertinimas. Studentų studijų praktika daugeliu atvejų vertinama stebint jų veiklą, refleksijas, rečiau klausantis individualių pokalbių, organizacijos darbuotojų atsiliepimų, perskaičius veiklos aprašymą. Išryškėjo nuolatinio vertinamojo grįžtamojo ryšio su praktikos vadovu palaikymo stoka. Studentų tęstinio mokymosi atliekant praktiką lūkesčiai siejami su patyrusio praktikos vadovo gebėjimais organizuoti studentų mokymąsi atliekant praktiką, atlikti profesinės veiklos tyrimus įtraukiant studentus, ir jų veiklą analizuoti.

      21  9
  • Item type:Publikacija,
    Mokyklos mediko vaidmens kompleksiškumas ugdant mokinių sveikatą
    [The expression of complex roles of school health professional in pupils' health education]
    research article[2008][S4][S007,N012][10];
    Specialusis ugdymas = Special education. Šiauliai : Šiaulių universitetas, 2008, nr. 1(18)., p. 91-100

    Straipsnyje išryškinami mokyklos mediko vaidmens kompleksiškumo raišką, ugdant mokinių sveikatą, sąlygojantys veiksniai, apimantys holistinį sveikatos supratimą bei humanistinę žmogaus sampratą; rūpinimosi mokinio sveikata (savirūpos, sveikatos priežiūros (vartotojo), socialinių kompetencijų ugdymas); sveikatos ugdytojo kompetenciją. Atlikus kokybinį tyrimą išskirtos kategorijos, kurių turinys atskleidžia mokyklos mediko ugdomuosius vaidmenis (sveikatos ugdytojas / mokytojas, organizatorius, tyrėjas, rėmėjas) ir jų raišką, orientuotą į mokinių sveikatos priežiūros (vartotojo) kompetencijų ugdymą, kai sveikatos ugdymo prieigos apsiriboja individo (mokinio, mokinių grupės) lygmeniu ir mokyklos aplinka, dominuojant vienkrypčiams sveikatos ugdymo/ mokymo metodams.[...].

      6
  • Item type:Publikacija,
    Mokymąsi vystantis vertinimas - sumuojamojo ir formuojančio vertinimų sąveika kaip mokymosi tęstinumą ir kaitą sąlygojanti prielaida
    [Assessment for learning - the interaction between the summative and formative assessment as premise for continuing and change]
    research article[2008][S5][S007][6]
    Applied research in health and social sciences: interface and interaction = Sveikatos ir socialinių mokslų taikomieji tyrimai: sandūra ir sąveika / Klaipėdos kolegija. Klaipėda : Klaipėdos kolegija, 2008, Nr. 1(4)., p. 11-16

    Straipsnyje analizuojamos dvi vertinimo sampratos: mokymosi vertinimas (assessment of learning) ir mokymąsi vystantis vertinimas (assessment for learning). Mokymąsi vystantis vertinimas nagrinėjamas kaip besimokančiųjų mokymosi tęstinumą ir kaitą sąlygojanti prielaida, išryškinant sumuojamojo ir formuojančiojo vertinimų sąveikos ugdymo procese sąlygas. Mokslinės literatūros analizės metu gauti rezultatai atskleidė, kad sumuojamasis vertinimas (assessment of learning), kaip tradicinis pasiekimų vertinimas, grindžiamas pozityvizmu, kai vertinimo metodikos esminės kokybinės charakteristikos: teisingumas, adekvatumas, objektyvumas, laikomos kompetencijų įgijimo ir mokymosi motyvacijos prielaidomis, tačiau jų praktinis realizavimas kelia prieštaravimus ir iššūkius. Grėsmes besimokančiųjų mokymosi motyvacija i ir tęstinumui provokuoja dominuojantys sumuojamojo vertinimo matavimo metodai, kai juos taikant susiduriama su pagrįstumo, patikimumo, objektyvumo užtikrinimo sunkumais ir dilemomis, susijusiomis su etinėmis, ekonominėmis, metodinėmis, asmeninėmis vertybėmis. [...].

      17
  • book[2008][K2c][S007][80]; ;
    Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2008

    Metodinė priemonė ,,Mykolo Romerio universiteto socialinio darbo studijų programų praktikos modelis" skirta socialinio darbo pagrindinių ir magistrantūros studijų ir vaiko teisių apsaugos magistrantūros studijų programų studentams, taip pat praktikos vadovams ir praktikos institucijoms, kuriose studentai atlieka praktikas. Metodinėje priemonėje pateikiama socialinio darbo praktikos koncepcija, praktikų struktūra, tikslai, profesiniai gebėjimai, įgyjami praktikų metu, taip pat praktikų organizavimo universitete tvarka, praktikų užduotys ir metodinės rekomendacijos joms atlikti.

      31
  • conference paper[2007][T1e][M004][2];
    Žydžiūnaitė, Vilma
    Obesity : a threat to health : how can nursing research contribute to prevention and care? : [WENR Scientific Symposium, 2006 October 4-5, Stockholm, Sweden]. Stockholm : Bromma&Brolins, 2007. ISBN 9789163303623., p. 75-76
      10
  • Item type:Publikacija,
    Socialinis darbas psichikos sveikatos priežiūroje
    [Social work in mental health care : psychosocial rehabilitation]
    research article[2007][S5][S005,S006][6]
    Applied research in health and social sciences: interface and interaction = Sveikatos ir socialinių mokslų taikomieji tyrimai: sandūra ir sąveika. Klaipėda : Klaipėdos kolegija, 2007, Nr. 3(1)., p. 13-18

    • Socialinis darbuotojas psichikos sveikatos priežiūros stacionaro psichosocialinės reabilitacijos komandoje atlieka specifinius - tarpininko, gynėjo, vertintojo, mokytojo, elgesio keitėjo, konsultanto, planuotojo, paslaugų teikėjo - vaidmenis, tenkindamas klientų poreikius, susijusius su gyvenamosios vietos neturėjimu, asmens dokumentų praradimu, finansiniais ir materialiniais sunkumais, prarastais socialiniais ryšiais su šeima ar artimiausia aplinka, socialine atskirtimi - vienatve, bedarbyste, užimtumu, prarastais socialiniais įgūdžiais. ' Specifiniai socialinio darbuotojo vaidmenys bendruomenės psichikos sveikatos institucijoje realizuojami teikiant klientams informavimo ir konsultavimo, darbo terapijos ir užimtumo, kultūros ir laisvalaikio organizavimo, buities paslaugas, organizuojant individualią ir grupinę psichoterapinę pagalbą ir paramą. • Socialinio darbuotojo kaip atvejo vadybininko vaidmens realizavimas apima šias vadybines funkcijas: vadovavimą, skirtingų sričių specialistų veiklos organizavimą, koordinavimą, kliento (-ų) įtraukimą, sprendimų priėmimą. • Socialinio darbuotojo kaip atvejo vadybininko kompetencijos vystymo poreikiai yra tokie: bendradarbiavimo, partnerystės plėtojimo bei komandinio darbo, veiklos rezultatų vertinimo ir problemų sprendimo strategijų, informacijos, resursų valdymo kompetencijos.

      50
  • Item type:Publikacija,
    Sveikatos ugdymo koncepcija
    [The conception of health education: formation of positive behaviour for health among pupils]
    research article[2007][S4][S006,S007][6];
    Sveikatos mokslai : visuomenės sveikata, medicina, slauga = Health science : public health, medicine, nursing. Vilnius : Sveikata, 2007, t. 17, Nr. 5(52)., p. 1172-1177

    Straipsnyje atskleidžiama sveikatos ugdymo, kaip sveikatai pozityvios mokinių elgsenos formavimo, koncepcija, išryškinant sveikatos ugdymo modelius ir jų pritaikomumo charakteristikas. Atsiþvelgiant į mokslinės literatûros ir dokumentų analizės rezultatus, suformuluotose išvadose konstatuojama, kad sveikatos ugdymas yra sveikatos stiprinimo „šerdis“ – edukacinė veikla, kurios rezultatai apima įsisavintas su sveikata susijusias žinias, įgūdžius, nuostatas ir elgseną bei lemia individo ir bendruomenės (visuomenės) sveikatos kokybės plėtotę. Mokinių sveikatos ugdymas yra ugdymo procesas, kurio realizavimas sudaro galimybes asmeniui ar jų grupėms įgyti individualios savirūpos, sveikatos priežiūros ir socialines kompetencijas, įgalinančias priimti pozityvius sveikatai elgsenos sprendimus individo ir socialiniu lygmeniu. Mokinių sveikatos ugdymas plėtojosi nuo medicininio-profilaktinio link edukacinio-įgalinančio modelio, kurio elementai apima holistinę sveikatos sampratą; programas, įtraukiančias į jų įgyvendinimą mokinius ir mokyklos bendruomenę (tėvus, mokytojus, mokyklos mediką, socialinį pedagogą); pagalbą (fizinę, psichologinę, socialinę), mokymosi metodus, įgalinančius individus panaudoti savo potencialą, patirtį ir keistis kartu su kitais; mokyklos ir užmokyklines aplinkas; ugdymo dalyvių lygiavertės tarpusavio sąveikos plėtojimą.

      13