Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Researcher: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20233
Now showing1 - 5 of 5
  • Item type:ETD,
    Socialinio darbuotojo patirtys dirbant su psichosocialinę negalią turinčiais grupinio gyvenimo namų gyventojais pertvarkos kontekste
    [Social workers’ experiences of working with residents with psychosocial disabilities in group living homes in the context of institutional care reform]
    magister thesis[2026][S005]
    Ramanauskienė, Vaida

    Lietuvos ir užsienio mokslinėje literatūroje nemažai dėmesio skiriama deinstitucionalizacijos, bendruomeninių paslaugų, psichosocialinės negalios ir socialinio darbo su psichosocialinę negalią turinčiais asmenimis temoms. Moksliniuose šaltiniuose analizuojama psichosocialinės negalios samprata, žmogaus teisių užtikrinimas, bendruomeninės įtraukties reikšmė, bendruomeninių paslaugų poveikis asmens gyvenimo kokybei, savarankiškumui ir dalyvavimui visuomenėje. Taip pat nagrinėjamas socialinio darbuotojo vaidmuo teikiant kasdienę pagalbą, stiprinant asmens savarankiškumą ir palaikant jo gyvenimą bendruomenėje. Vis dėlto Lietuvoje vis dar trūksta tyrimų, kurie atskleistų, kaip institucinės globos pertvarką savo kasdienėje profesinėje veikloje patiria socialiniai darbuotojai, dirbantys grupinio gyvenimo namuose su psichosocialinę negalią turinčiais gyventojais. Darbo tikslas – atskleisti socialinių darbuotojų patirtis dirbant su psichosocialinę negalią turinčiais grupinio gyvenimo namų gyventojais institucinės globos pertvarkos kontekste. Darbo uždaviniai: 1. Apžvelgti psichosocialinę negalią turinčių asmenų sampratą ir jų socialinės integracijos ypatumus. 2. Išanalizuoti institucinės globos pertvarkos esmę, tikslus ir poveikį paslaugų gavėjams bei specialistams. 3. Apibūdinti socialinio darbuotojo veiklos ypatumus dirbant grupinio gyvenimo namuose su psichosocialinę negalią turinčiais asmenimis. 4. Atskleisti socialinių darbuotojų patirtis, susijusias su darbu grupinio gyvenimo namuose, teikiant pagalbą psichosocialinę negalią turintiems gyventojams institucinės globos pertvarkos kontekste. Tyrimo dalyviai – socialiniai darbuotojai, tiesiogiai dirbantys grupinio gyvenimo namuose su psichosocialinę negalią turinčiais suaugusiais asmenimis. Empirinėje darbo dalyje analizuotos šešių socialinių darbuotojų patirtys. Darbe taikyti metodai: mokslinės literatūros ir dokumentų analizė, lyginimas bei apibendrinimas. Empirinio tyrimo duomenys rinkti taikant pusiau struktūruoto interviu metodą, o gauti duomenys analizuoti taikant kokybinę turinio analizę. Tyrimo rezultatai. Teorinė analizė atskleidė, kad psichosocialinė negalia yra susijusi ne tik su asmens psichikos sveikatos sunkumais, bet ir su socialiniais, instituciniais bei aplinkos barjerais, ribojančiais žmogaus savarankiškumą ir dalyvavimą bendruomenėje. Tyrimu nustatyta, kad socialinio darbuotojo vaidmuo grupinio gyvenimo namuose yra platus: jis apima kasdienio gyvenimo organizavimą, santykio su gyventojais kūrimą, savarankiškumo ugdymą, saugumo užtikrinimą ir bendradarbiavimą su kitomis institucijomis. Socialiniai darbuotojai susiduria su nenuspėjama darbo eiga, skirtingais gyventojų poreikiais, dokumentacijos našta, krizinėmis situacijomis, pagalbos atsisakymu, priklausomybių keliamais sunkumais ir emocine įtampa. Tyrimas taip pat parodė, kad institucinės globos pertvarka vertinama nevienareikšmiškai: ji sudaro galimybes kurti humaniškesnę ir labiau individualizuotą pagalbą, tačiau jos įgyvendinimą riboja netinkama gyventojų atranka, išteklių stoka, dokumentuose numatytų tikslų ir kasdienės praktikos neatitikimas bei padidėjusi atsakomybė socialiniams darbuotojams.

      4
  • Item type:ETD,
    Socialinės pagalbos iniciatyvų vaidmuo Ukrainos pabėgėlių integracijos procese Neringos savivaldybėje
    [The Role of Social Assistance Initiatives in the Integration Process of Ukrainian Refugees in Neringa Municipality]
    magister thesis[2026][S005]
    Kučinskienė, Viktorija

    -.

      7
  • Item type:ETD,
    Neformaliojo suaugusiųjų švietimo organizavimas: VšĮ Klaipėdos valstybinės kolegijos atvejis
    [The Organization of Adult Non-Formal Education: The Case of the Public Institution Klaipėda State College]
    magister thesis[2025][S003]
    Mikėnė, Raimonda

    Baigiamajame magistro darbe, pirmoje dalyje, nagrinėjami teoriniai aspektai ir jų taikymas neformaliojo švietimo organizavimo klausimais VšĮ Klaipėdos valstybinėje kolegijoje, atsižvelgiant į šiuolaikinius aplinkos iššūkius ir tendencijas. Pateikta neformaliojo suaugusiųjų švietimo organizavimo apžvalga apima teorinius mokymosi visą gyvenimą aspektus: mokymosi visą gyvenimą sampratą, kompetencijų kūrimo principus, pagrindinius neformaliojo suaugusiųjų švietimo organizavimo metmenis, Lietuvos ir kitų užsienio šalių duomenis apie suaugusiųjų dalyvavimą neformaliojo švietimo programose, kurių pagrindu formuojama suaugusiųjų švietimo politika šalyje. Darbe analizuojama neformaliojo suaugusiųjų švietimo organizavimo aspektų problematika, pabrėžiama mokymosi visą gyvenimą svarba. Skaitmenizacija, inovacijų diegimas bei darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas akcentuojami kaip esminiai veiksniai, kuriant atvirą, pilietinę bei išsilavinusią visuomenę. Antroje dalyje aprašoma tyrimo metodologija: suformuluojamas tyrimo teorinis modelis, pateikiamas tikslas ir uždaviniai, pagrindžiamas tyrimo metodų pasirinkimas, suformuluojama tyrimo empirinė loginė schema, pagrindžiamas tyrimo instrumentarijus, aprašomas pasirengimas tyrimui ir jo atlikimas, pagrindžiama tyrimo etika, aprašomas tyrimo modelis bei pateikiama tiriamųjų charakteristika. Trečioje darbo dalyje pateikiamas empirinis tyrimas. Atliktu tyrimu siekta, išanalizuoti neformaliojo suaugusiųjų švietimo mokymo programų aprašus bei neformaliojo suaugusiųjų švietimo organizavimo aspektus VšĮ Klaipėdos valstybinės kolegijos atveju ir dalyvių, dalyvavusių neformaliojo suaugusiųjų švietime kokybės vertinimo anketų rezultatus. Išanalizavus surinktus duomenis, pateiktos išvados bei siūlymai neformaliojo suaugusiųjų švietimo organizatoriams.

      37
  • Item type:ETD,
    Socialinio darbuotojo perfekcionizmo sąsajos su profesiniu perdegimu
    [The Relationship Between Social Workers Perfectionism and Occupational Burnout]
    magister thesis[2025][S005]
    Kankalė, Lina

    Magistro baigiamajame darbe „Socialinio darbuotojo perfekcionizmo sąsajos su profesiniu perdegimu“ analizuojamos socialinio darbuotojo perfekcionizmo ir profesinio perdegimo sąsajos, remiantis mokslinės literatūros analizės, anketinės apklausos bei statistinės duomenų analizės metodais. Tyrime dalyvavo 403 socialiniai darbuotojai, dirbantys įvairias socialines paslaugas Lietuvoje teikiančiose įstaigose. Teorinėje magistro baigiamojo darbo dalyje aptariamos perfekcionizmo (aukšti standartai, tvarkingumas, prieštaringumai) ir profesinio perdegimo (nuasmeninimas, emocinis išsekimas, sumažėjęs asmeninis efektyvumas) sampratos, formos, pasireiškimo ypatumai bei galimos jų tarpusavio sąsajos socialinio darbuotojo profesinėje veikloje. Empirinėje darbo dalyje pateikiami ir pagrindžiami pasirinkti tyrimo metodologijos aspektai, apibendrinami ir interpretuojami gauti kiekybinės apklausos rezultatai, kurių pagrindu pateikiamos išvados bei rekomendacijos. Gauti tyrimo rezultatai atskleidė, kad dauguma respondentų linkę į perfekcionizmą – pasižymi aukštų standartų siekimu, tvarkingumu ir organizuotumu, o daliai jų būdingas vidinis konfliktas tarp turimų lūkesčių ir pasiektų rezultatų. Taip pat paaiškėjo, kad socialiniai darbuotojai savo profesinėje veikloje nepatiria profesinio perdegimo – jie išlaiko emocinį jautrumą klientams, savo profesinį efektyvumą vertina vidutiniškai ir, nors kartais susiduria su sunkumais, pavyzdžiui, jaučia nuovargį po darbo dienos, o darbą su žmonėmis vertina kaip didelį krūvį, tačiau nėra emociškai išsekę. Statistinė duomenų analizė parodė, kad tam tikri demografiniai požymiai gali turėti įtakos tiek perfekcionizmo, tiek profesinio perdegimo simptomų pasireiškimui. Taip pat, tarp perfekcionizmo ir profesinio perdegimo nustatyti aštuoni statistiškai reikšmingi ryšiai iš devynių galimų, kurie atskleidė, kad būdo bruožas perfekcionizmas gali būti susijęs su padidėjusia profesinio perdegimo patyrimo tikimybe socialiniame darbe.

      135
  • Item type:ETD,
    Švietimo politikos vaidmuo ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pakopos kokybės formavimui Lietuvoje
    [The Role of Educational Policy in Shaping the Quality of Preschool and Pre-primary Education in Lithuania]
    magister thesis[2025][S003]
    Gurstienė, Daiva

    Šiame magistro darbe nagrinėjamas švietimo politikos poveikis ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo kokybės formavimui Lietuvoje. Siekiama ištirti, kaip švietimo politikos sprendimai lemia ugdymo procesų kokybę, prieinamumą ir ilgalaikį poveikį vaikų raidai. Darbo idėja kyla iš aktualumo užtikrinti, kad ankstyvasis ugdymas atitiktų šiuolaikinius reikalavimus, būtų orientuotas į visapusišką vaiko vystymąsi bei mažintų socialinę nelygybę. Pagrindinis darbo tikslas – ištirti švietimo politikos vaidmenį ir efektyvumą, formuojant kokybišką ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo sistemą, kuri atlieptų vaikų ir šeimų poreikius, stiprintų socialinį teisingumą ir užtikrintų ilgalaikius teigiamus rezultatus tiek individualiu, tiek visuomeniniu lygmeniu. Tyrimas remiasi teorine literatūros ir teisės aktų analize, kurioje aptariamos pagrindinės ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo politikos kryptys, tarptautiniai kokybės modeliai bei jų pritaikymas Lietuvoje. Tyrime naudojami mišrūs metodai – atliekami pusiau struktūruoti interviu su ugdymo įstaigų administracijos atstovais ir pedagogais bei kiekybinės apklausos, siekiant įvertinti švietimo politikos priemonių efektyvumą praktikoje. Gauti rezultatai leis atskleisti pagrindinius švietimo politikos iššūkius, toki us kaip nevienodas ugdymo prieinamumas miestuose ir regionuose, kvalifikuotų pedagogų trūkumas, kokybės stebėsenos ir vertinimo spragos, bei pasiūlys rekomendacijas, skirtas ugdymo kokybės gerinimui. Tyrimas siekia ne tik prisidėti prie teorinio švietimo politikos poveikio ikimokyklinio ugdymo kokybei supratimo, bet ir pasiūlyti praktinių įžvalgų politikos formuotojams bei švietimo įstaigoms, siekiant kurti veiksmingesnę ir nuoseklesnę ankstyvojo ugdymo sistemą.

      5