Bilevičiūtė, Eglė
Nustatymai
Eksperto (specialisto) vaidmuo viešajame administravimeItem type:Publikacija, [The Role of an Expert (Specialist) in Public Administration.]research article[2026][S5][S001][11]Kriminalistika ir teismo ekspertologija: mokslas, studijos, praktika : recenzuojamų mokslinių straipsnių rinkinys = Criminalistics and forensic expertology: science, studies, practice : a collection of peer-reviewed scientific articles, t. 22, 2026, vol. t. XXII, p. 364-374Administracinis procesas reglamentuota viešojo administravimo subjektų veiklą, apimančią viešąjį administravimą, išankstinį ginčų nagrinėjimą ne teisme, administracinių bylų nagrinėjimą teismine tvarka, administracinių nusižengimų teiseną. Administraciniai teismai yra teisminės kontrolės institucija, kuri spręsdama administracinį ginčą sprendime pateikia išvadą, ar viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis sprendimas yra teisėtas ir tinkamai pagrįstas faktais bei teisės normomis, kaip to reikalauja teisės aktai. Administracinėje byloje kilus klausimų, reikalaujančių specialiųjų mokslo, meno, technikos ar amato srities žinių, teismas ar teisėjas turi skirti ekspertą arba pavesti ekspertizės įstaigai atlikti ekspertizę. Nagrinėjant administracinį ginčą teisme gali būti pasitelkta ir specialistų paaiškinimais. Tačiau Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme mes nerasime nei eksperto, nei specialisto sąvokos, todėl kyla klausimas, ar viešojo administravimo subjektas priimdamas administracinį sprendimą turi teisę pasitelkti specialisto ar eksperto pagalbą, ar administracinėse procedūrose gali dalyvauti minėti subjektai ir pan. Lietuvos ir užsienio mokslininkai analizuojant administracinės teisenos problemas, skiria dėmesį įstatyminiam proceso reguliavimui. Šio straipsnio tikslas – nustatyti eksperto (specialisto) vaidmenį viešajame administravime, įvertinant skirtingą ekspertinės veiklos traktavimą administracinių teismų veikoje ir viešojo administravimo subjektų veikloje.
Special knowledge application in pre-trial examination of administrative disputes in LithuaniaItem type:Publikacija, [Specialiųjų žinių taikymas ikiteisminiame administracinių ginčų nagrinėjime Lietuvoje.]research article[2025][S5][S001][22]Kriminalistika ir teismo ekspertologija: mokslas, studijos, praktika : recenzuojamų mokslinių straipsnių rinkinys = Criminalistics and forensic expertology: science, studies, practice : a collection of peer-reviewed scientific articles, t. 21., 2025, vol. 21, p. 491-512Administrative justice system in Lithuania consists not only of special administrative courts but also includes different quasi court institution for examination of administrative disputes. The article presents the problematic aspects of application of special knowledge in examination of administrative disputes on pre-trial level.
9 Asmens duomenų apsauga ekspertų ir specialistų veiklojeItem type:Publikacija, [Protection of personal data in the activities of expersts (specialists).]research article[2024][S5][S001][7]Kriminalistika ir teismo ekspertologija: mokslas, studijos, praktika 20 / Criminalistics and forensic expertology: science, studies, expertology: science, studies, practice : recenzuojamų mokslinių straipsnių rinkinys., 2024, p. 211-217Ekspertas ar specialistas yra specialus subjektas, kuris turi specialias žinias ir tiesiogiai dalyvauja įvairiuose bylų nagrinėjimo procesuose. Teisėsauginei veiklai Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) 2016/679 (BDAR) taikomas ribotai, tačiau ir šioje veikloje, tame tarpe eksperto ar specialisto, kuris pasitelkiamas teismo ir teisėsaugos įstaigų įvairių rūšių ginčų nagrinėjime, turi būti užtikrinama asmens duomenų bei privatumo tinkama apsauga. Straipsnio tikslas atskleisti asmens duomenų apsaugos ekspertų ir specialistų veikloje problematiką. Šis klausimas gali būti nagrinėjamas dviem aspektais – kai pats ekspertas ar specialistas naudoja asmens duomenis atliekant tyrimus bei pačių ekspertų ir specialistų asmens duomenų apsauga. Straipsnyje eksperto ir specialisto sąvoka bei veikla nagrinėjama plačiąja prasme – ne tik klasikiniuose teisminiuose procesuose, bet ir viešajame administravime.
32 Criminal registration and information systemItem type:Publikacija, book part[2023][Y4][S001][75]; ;Nedveckis, Genrikas ;Ramanauskas, ViliusShepitko, ValeryKharkiv : Pravo Publishing House LLC, 202315 Application of expert knowledge in examination of administrative disputes concerning claims of disabled personsItem type:Publikacija, [Ekspertinių žinių taikymas nagrinėjant administracinius ginčus dėl neįgaliųjų asmenų pareiškimų]research article[2023][S5][S001][7]Kriminalistika ir teismo ekspertologija: mokslas, studijos, praktika = Criminalistics and Forensic Expertology: Science, Studies, Practice : recenzuojamų mokslinių straipsnių rinkinys, 2023, no. 19, p. 161-167Administrative courts are a judicial control institution, which, after examining an administrative dispute, provides a conclusion in the decision whether the administrative decision taken by the public administration entity is legal and properly based on facts and legal norms. Quasi-judicial institutions dealing with administrative disputes assist the courts in performing the aforementioned function. When examining an administrative dispute in court, experts' explanations can also be used. If questions arise in an administrative case that require special knowledge in the field of science, art, technique or craft, the court or judge must appoint an expert or instruct an expert examination institution to perform an examination. Special knowledge is not universally known, everyday knowledge is detailed knowledge of some area, which is necessary to study objects or carry out expertise. Special knowledge – detailed knowledge of science, technology, art or other field acquired through education, special training or professional activity, necessary for conducting an expert investigation. The new legal regulation provides that quasi-judicial institutions can also appoint expertise. The conditions for the use of special knowledge are defined in the Law on Administrative Cases. When making a decision, the administrative court must evaluate the evidence examined at the court session, determine which circumstances that are of fundamental importance to the case have been established and which have not been established, which law should be applied in this case and whether the complaint is satisfactory. An expert’s opinion is a form of using special knowledge in a judicial process. The conclusion of the examination appointed by the court order and carried out in accordance with the law is a means of proof by which the circumstances significant to the case are established. According to the Law on Social Integration of the Republic of Lithuania, the level of disability, level of working capacity, level of special needs are determined by the Disability and Working Capacity Determination Service at the Social Security and the Ministry of Labour. Administrative disputes usually arise from the application of these criteria. The article analyzes the problem of the application of special knowledge in disputes regarding disability and determination of working capacity in the context of the recent disability reform.
12 - book[2022][K1b][S001][670]
; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2022Krizinėje situacijoje rasti visuomenės ir individo interesų pusiausvyrą, suvaldyti ilgalaikes pasekmes visuomenei ir valstybei – paskesnį teisminį bylinėjimąsi, ekonominę krizę, neefektyvų finansų valdymą ir pan. – didelis iššūkis. Esant krizei, sprendimus visuomet tenka priimti operatyviai. Kaip rodo COVID-19 pandemijos valdymo patirtis, jai suvaldyti reikėjo ir neordinarinių teisinių priemonių, kurios kėlė daug klausimų dėl teisės viršenybės, institucijų įgaliojimų, žmogaus teisių užtikrinimo. Kartu pandemija parodė valstybių ir suinteresuotų subjektų reaguojant į pandemijos iššūkius planavimo, koordinavimo ir bendradarbiavimo stoką ir atskleidė sisteminius trūkumus. Taigi būtina įvertinti ne tik teisinių priemonių taikymo poveikį pandemijos valdymui, bet ir galimą pandemijos poveikį teisei, siekiant pasirengti ateities krizėms. Šios mokslo studijos tikslas – remiantis COVID-19 pandemijos patirtimis Lietuvoje ir užsienio valstybėse, išanalizuoti teisės poveikį pandemijos valdymui bei pandemijos ir jos metu priimtų sprendimų poveikį tolimesnei teisės raidai. Šiam tikslui pasiekti keliami šie mokslo studijos uždaviniai: 1. Išanalizuoti teisines priemones, kurios buvo taikomos pandemijai valdyti Lietuvoje, ir įvertinti jų poveikį platesniame moksliniame ir užsienio valstybių bei tarptautinių teismų sprendimų kontekste; 2. Išnagrinėti, kokius teisinio reguliavimo iššūkius lėmė COVID-19 pandemija nacionalinėje ir tarptautinėje teisėje ir kaip į juos reaguota teismų praktikoje Lietuvoje ir užsienio valstybėse; 3. Įvertinti, kokį poveikį COVID-19 pandemija ir jai suvaldyti priimti sprendimai turėjo teisės raidai (analizuojant šių pasekmių aspektus pagal atskiras sritis); 4. Įvertinti pandemijos poveikį Lietuvos teismų sistemai, teisingumo vykdymui ir teisinei atsakomybei. Tyrimui atlikti pasitelkta gausi Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos įvairių teisės sričių mokslininkų komanda. Mokslo studijoje – ne tik grynai teorinės- mokslinės įžvalgos, bet atspindėta ir pandemijos metu teismuose sukaupta praktikų mokslininkų patirtis. Tyrimas apima laikotarpį nuo 2020 m. kovo 14 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Tam tikrais atvejais lyginamuoju aspektu analizuojama ir padėtis iki pandemijos. Kadangi tyrimo baigimo metu pandemija dar nebuvo pasibaigusi, daromos išvados, ypač dėl pandemijos ilgalaikio poveikio teisei, dar gali būti koreguojamos, nes yra praėję per mažai laiko nuo atsiradusių aplinkybių ir valstybių taikytų priemonių. Pirmajame mokslo studijos skyriuje analizuota, kokių teisinių iššūkių pandemijos valdymo metu kilo siekiant užtikrinti teisės viršenybę ir kaip jie buvo sprendžiami. Svarstyta, kaip pandemija paveikė teisinių režimų taikymą ir kokį poveikį turėjo esminių konstitucinių ir tarptautinių reikalavimų taikymui, ypač dėl žmogaus teisių ribojimo. Konstitucinių teismų, vykdančių įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios teisės aktų konstitucingumo kontrolę, vaidmuo pandemijos metu itin reikšmingas. Galimybė konstituciniame teisme patikrinti, ar pandemijai suvaldyti skirtos priemonės yra teisėtos, užtikrina demokratinių teisinės valstybės ir žmogaus teisių apsaugos imperatyvų laikymąsi. Studijoje analizuota Austrijos, Italijos, Ispanijos, Vokietijos, Prancūzijos, Slovėnijos, Slovakijos ir kitų valstybių konstitucinė jurisprudencija, susijusi su įvairiais pandemijos valdymo aspektais. Europinė konstitucinė jurisprudencija ir joje pateikta argumentacija yra itin svarbi, vertinant Lietuvoje priimto pandemijos teisinio reguliavimo konstitucingumą. Tyrimo metu Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat buvo gavęs keletą prašymų ištirti pandemijos teisinio reguliavimo atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kurie 2021 m. gruodžio 31 d. dar laukė nagrinėjimo. Europos konstituciniai teismai vieningai sutaria, jog net ir pandemijos sąlygomis šiam reiškiniui suvaldyti priimtam teisiniam reguliavimui, kuriuo buvo ribojamos kai kurios žmogaus teisės ir laisvės, taikomi konstituciniai teisėtumo reikalavimai, valstybės valdžios institucijos nėra atleistos nuo pareigos jų laikytis. Kartu pažymėtina ir tai, kad, europinėje konstitucinių teismų jurisprudencijoje sprendžiant dėl su pandemija susijusio teisinio reguliavimo atitikties konstitucinėms normoms, išryškėjo nauji konstituciniai reikalavimai ir (arba) vertinimo kriterijai, kurių privaloma laikytis, nustatant žmogaus teises ir laisves ribojančias priemones. Antai kai kuriose analizuotose konstitucinės justicijos bylose įprasta visuomenės ir individo interesų pusiausvyra buvo pakoreguota, pirmenybę teikiant viešajam visuomenės sveikatos ir gyvybės apsaugos interesui ir pateisinant griežtesnius nei įprasta žmogaus teisių ir laisvių ribojimus. Be to, pandemijos teisinio reguliavimo pagrįstumui paaiškinti konstitucinėje jurisprudencijoje pradėtas naudoti gana naujas atsargumo principas, kuris krizių akivaizdoje įpareigoja imtis išankstinių ir prevencinių veiksmų, kad būtų išvengta plataus masto neigiamų padarinių. Konstituciniai teismai taip pat suformulavo reikalavimą pandemijos teisinį reguliavimą grįsti mokslu paremtomis prognozėmis bei nuolat jį peržiūrėti, kad būtų įsitikinta, jog nustatytas teisinis reguliavimas vis dar atitinka esamą situaciją. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo ir jo suponuojamų teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo imperatyvų kyla reikalavimas nustatyti, kad pandemijos teisinis reguliavimas gali būti taikomas tik laikinai, o nustatytoji taikymo data neatleidžia nuo pareigos pakeisti reguliavimą, atitinkamai pasikeitus situacijai. Galiausiai pabrėžtina ir tai, kad net ir konstatuotas atitinkamo teisinio reguliavimo prieštaravimas konstitucinėms normoms dažniausiai nelemia tokio teisinio reguliavimo panaikinimo iškart, o teisėkūros subjektui paliekamas tam tikras laiko tarpas priderinti pandemijai valdyti skirtą teisinį reguliavimą prie konstitucinių reikalavimų, taip sudarant prielaidas išvengti nesibaigiančio ieškinių srauto teismuose. Studijoje nagrinėtos atskirų administracinių teisinių režimų – nepaprastosios padėties ir karantino – įvedimo (paskelbimo) prielaidos pandemijos metu. Apibrėžtos nepaprastosios padėties ir karantino režimo sampratos, atskleistos prielaidos ir režimų įvedimo (paskelbimo) sąlygos, taip pat analizuoti šiuose režimuose įtvirtinti asmens teisių ir laisvių apribojimo mastai. Studijoje dėmesys skirtas atskirų režimų transformavimosi prielaidų analizei. Atsižvelgiant į užsienio šalių patirtį, mokslinius ir teisinius šaltinius pagrindžiama, kodėl Lietuvos Respublikoje COVID-19 pandemijos situacijoje buvo įvestas karantino, o ne nepaprastosios padėties režimas. Studijoje analizuotas pandemijos poveikis COVID-19 pandemijos situaciją valdančių subjektų sistemos transformacijai ir viešojo administravimo subjektų įgaliojimų kaitai COVID-19 pandemijos metu. Tirta ir įvertinta subjektų, užtikrinančių COVID- 19 pandemijos situacijos valdymą, sistema, jiems suteiktų įgaliojimų transformacija, siekiama pagrįsti, kodėl visuomenė ar atskiri asmenys turėtų būti priskirti prie minėtų subjektų sistemos, kodėl jiems turėtų būti suteikti tam tikri įgaliojimai siekiant suvaldyti COVID-19 pandemijos situaciją. Be to, studijoje analizuota, kaip atskirų nusižengimų, numatytų Administracinių nusižengimų kodekse, kvalifikavimo pokyčiai COVID-19 pandemijos metu prisidėjo prie pandemijos suvaldymo teisinėmis priemonėmis. Ištirtos naujų teisės normų įtvirtinimo ANK sąlygos ir priežastys. Analizuota teismų praktika ir situacijos, traukiant asmenis administracinėn atsakomybėn už naujų teisinių reikalavimų, susijusių su pandemijos situacijos suvaldymu, nesilaikymą ir pažeidimus. Atlikus tyrimą nustatyta, kad aiškaus teisinio atskyrimo, kada būtų galima tvirtinti, kad konkrečioje situacijoje turi būti skelbiamas karantinas ar nepaprastoji padėtis, nėra. Atskiro režimo pasirinkimą lemia didelė valdžios institucijų diskrecija. Taip pat nustatyta, kad pandemijos metu atitinkamu laikotarpiu negalėjo būti ribojamos kai kurios asmenų teisės ir laisvės, įtvirtintos Konstitucijoje ir įstatymuose. Be to, studijoje argumentuojama, kodėl turi būti plečiamas subjektų, dalyvaujančių suvaldant pandemijos situaciją, ratas, į jį įtraukiant visuomenės narius. Administracinės atsakomybės taikymo kontekste COVID-19 pandemijos metu buvo išplėstas teisinis reguliavimas dėl tiesiogiai su pandemija susijusių veikų, už kurias taikoma administracinė atsakomybė. Pastebėta, kad, įvedus naują teisinį reguliavimą, ne tik atsakomybėn traukiami asmenys tyčia ar dėl neatsargumo darė nusižengimus, bet ir pareigūnai neteisingai kvalifikuodavo atskiras asmenų veikas. [...]
30 ĮžangaItem type:Publikacija, research article[2022][S8][S001][3]; Administracinės teisės novelos. Liber Amicorum Algimantui Urmonui : [straipsnių rinkinys]. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2022. ISBN 9786094880292., p. 7-910